Apie 200 kilogramų svorio, 2,7 metro dydžio karys iš 28 metrų aukščio Vytauto Didžiojo karo muziejaus kariliono bokšto pažvelgė į Kauną. Varinės skulptūros sugrįžimas į Vytauto Didžiojo Karo muziejaus kariliono bokštą tapo pagrindiniu Vasario 16-osios šventės akcentu.
Kario skulptūrą pašventino Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius. Atidengimo ceremoniją lydėjo Lietuvos trispalvę simbolizuojantis geltonos, žalios ir raudonos spalvos konfeti.
Skulptūrą iš vario per keturis mėnesius nukalė kalvis Jonas Malinauskas. Statula yra 10 centimetrų aukštesnė už originalą.
Kario, arba Riterio, Juozo Mikėno sukurta skulptūra Vytauto Didžiojo Karo muziejaus kariliono bokšte iškilo 1938 m., tačiau 1942 m. ją nuvertė ir sunaikino vokiečių okupantai.
"Dar sovietmečiu žmonės klausdavo, kas per niša kariliono bokšte, kodėl ji tuščia. Tuomet aiškindavau, jog ten stovėjo J. Mikėno skulptūra ir kad tai buvo neatskiriama viso Vytauto Didžiojo karo muziejaus komplekso dalis. Mes, lietuviai, turime parodyti, kad esame ne karingi, bet kovingi. Karys turi būti kiekviename iš mūsų", – teigė vienas šio projekto iniciatorių kompozitorius Giedrius Kuprevičius.
"Išliko mažai duomenų, kaip atrodė 1938 m. pastatyta skulptoriaus J. Mikėno sukurta skulptūra. Vytauto Didžiojo karo muziejuje saugomos dvi fotografijos, jomis, kurdamas modelį, iš esmės rėmėsi skulptorius", – sakė Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėja Andrijana Filinaitė.
Skulptūrai lieti tuomet buvo nuspręsta panaudoti nepriklausomybės kovų laukuose surinktas žalvarines šovinių gilzes. Jų neužteko, todėl iš intendantūros sandėlių buvo skirta dar 1 700 kg žalvario gilzių.
"Skulptūrai kaldinti naudojau 2 mm storio vario lakštus, tik veidas kaldintas iš plonesnių, 0,8 mm lakštų, kad bruožai geriau matytųsi. Vėliau vario sluoksnis veide pastorintas iš vidaus. Formuoti Kario veidą buvo itin sudėtinga. Ir suvirinti varį kur kas sudėtingiau nei metalą", – teigė pagal skulptoriaus Juozo Šlivinsko parengtą projektą skulptūrą nukalęs kalvis J.Malinauskas.
Skulptūros viduje sumontuota metalinė konstrukcija, varis padengtas patina – chemiškai apdorotas suteikiant sendinto vario spalvą.
"Varis – ilgaamžė medžiaga. Karys stovės tol, kol nuvirs bokštas su niša. Jei nebus naujų istorinių kataklizmų, mes jo griuvimo nesulauksime", – teigė restauravimo dirbtuvių vadovas Raimondas Bridikis.
Dalį skulptūrai atstatyti reikiamų lėšų surinko kauniečiai, aukodami į savivaldybės atidarytą specialiąją sąskaitą: taip žmonės paaukojo apie 10 tūkstančių eurų.
Naujausi komentarai