Nuolatiniai klausytojai

Keturi tušti minkštasuoliai "Daugirdo" viešbučio kavinėje praėjusio ketvirtadienio vakarą sufleravo, kad jau po kelių akimirkų juose įsitaisys ir į klausimą, kodėl Bažnyčių daug, kai Dievas vienas, atsakys ypatingi vakaro svečiai: arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas SJ, Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis ir Lietuvos ortodoksų bažnyčios kunigas Vitalijus Mockus.

"Kol dvasininkai brenda per apsnigtą rotušę, galite užrašyti savo klausimus", – ranka į krūvelę popieriaus mostelėjo Kauno arkivyskupijos sielovados programų koordinatorė Vaida Spangelevičiūtė-Kneižienė. Vyrukas iš antros eilės paėmė net du. Ilgai dėliojusi tekstą, nedidukė moteris su kepure priešais jį galiausiai lapelį suglamžė ir įsidėjo į kišenę.

"Geriau klausiu žodžiu", – laukdama diskusijos, Rasele prisistačiusi kaunietė prie lūpų glaudė nediduką kavos puodelį.

Buvusi muzikos mokytoja – nuolatinė diskusijų viešnia. Į pokalbius pradėjusi vaikščioti dar nuo 2013-ųjų, praėjusiais metais į miesto kavines paskui dvasininkus ji sekė dukart. Sausį kartu su kunigu, bažnytinės teisės licenciatu Virginijumi Veprausku ieškojo atsakymų į klausimą, kada negalioja Santuokos sakramentas, o tų pačių metų pavasarį įdėmiai klausė kunigo Kęstučio Dvarecko patarimų, kaip susidraugauti su priklausomybėmis.

"Beje, susitikimas taip pat vyko "Daugirdo" kavinėje", – nekantriai į laikrodį dirstelėjo garbaus amžiaus moteris.

Į parduotuvę – be sutanos

Netrukus pro pagrindines duris plevėsuodami sutanomis žengė vakaro laukiamiausieji. Įkandin jiems – Kauno vyskupas augziliaras Kęstutis Kėvalas, Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Ričardas Dokšas ir Jurbarko evangelikų liuteronų kunigas Mindaugas Kairys.

"Trijų Bažnyčių atstovai vienoje vietoje – toks vaizdas prieš kelis šimtus metų prilygtų fantastinio apsakymo scenai. Ketvirtą laisvą minkštasuolį užėmęs vakaro vedėjas, Kauno arkivyskupijos atstovas spaudai Darius Chmieliauskas dar kartą priminė susibūrimo priežastį: "Manau, čia atėjo visi tie, kurie jau užsikrėtė arba dar tik užsikrės ekumenizmo virusu. Apie jį ir kalbėsime."

Tikintieji ekumenizmu vadina pastangas suvienyti ortodoksų, Romos katalikų, anglikonų, senųjų katalikų ir daugumą protestantų bažnyčių, atkurti jų matomą tikėjimo, sakramentinio gyvenimo ir liudijimo pasaulyje vienybę. Ekumenizmo sąvoka apibūdinama galimybė kartu melstis ir kartu siekti bendruomenės gerovės.

"Pasakysiu juokingą pavyzdį, kad visi žinotumėte, kas yra ekumeninis judėjimas, – dirstelėjęs į smalsias pusšimčio susirinkusiųjų akis, Lietuvos ortodoksų bažnyčios kancleris A.Mockus pasirinko žmonėms labiau suprantamą kalbą. – Kai mane įšventino į kunigus, daviau sau pažadą nuolat vilkėti sutaną. Dabar eidamas į parduotuvę ją nusivelku. Kodėl? Žmonės keistai žiūri, kai vaikų prekių skyriuje perku sauskeles. Manau, čia tikroji ekumeninė dvasia ir tikrasis broliškas bendravimas."

Kai mane įšventino į kunigus, daviau sau pažadą nuolat vilkėti sutaną. Dabar eidamas į parduotuvę ją nusivelku. Kodėl? Žmonės keistai žiūri, kai vaikų prekių skyriuje perku sauskeles.

Geros žmonos paieškos

Po keliolikos minučių įžanginių kalbų vienas po kito į vakaro vedėjo rankas ėmė plūsti lapeliai su pačiais įvairiausiais klausimais. Pradedant Vladimiro Solovjovo knygos apie Antikristą vertinimais ir baigiant dvasininkų dienotvarke.

"Ar tikrai liuteronai neturi išpažinties?" – klausimą iš pirmo po ranka pasitaikiusio popierėlio skaitė D.Chmieliauskas.

Priminęs apie egzistuojančią galimybę atlikti asmeninę išpažintį kunigui, Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas neturėjo kada atsipūsti – antrasis klausimas vėl skriejo jam.

"Sprendžiu, kad šiandien susirinko labiau katalikiška publika", – su šypsena dirstelėjęs į M.Sabutį, D.Chmieliauskas kvotė dvasininką dėl liuteronų požiūrio į Švč.Mergelę Mariją.

Dirstelėjęs į laikrodžio rodykles, kurios pašėlusiai apsuko valandą, diskusijos vedėjas sunkius klausimus stumtelėjo į šalį. Atsisukęs į V.Mockų ir rankose mikrofoną tebelaikantį M.Sabutį, vakaro vedėjas juokais atsiprašė L.Virbalo, kad šiam ir vėl teks sėdėti nepratarus žodžio.

"Sakykite, kaip jums pavyksta suderinti pašaukimą šeimai ir bažnyčiai?" – diskusiją į pabaigą vedė D.Chmieliauskas.

Du sūnus auginantis ortodoksų dvasininkas neslėpė, kad viskas labai paprasta, jei šeima yra krikščioniška, tuomet ji tampa pagalbininke tarnystėje. Priešingu atveju, esą gali kilti keblumų.

"Dar studijų metais su bendramoksliais juokaudavome, kad gera žmona yra ta, kuri žino, kad trečiadieniais ir penktadieniais ant stalo nereikia dėti grietinės", – tomis dienomis ortdoksai, pasak V.Mockaus, laikosi pasninko.

Dar keturi vakarai

Ekumeniška, besibaigiančio sausio diskusija – ne paskutinė cikle "Kunigai (ir ne tik) kavinėse". Pasak organizatorių, kartą per mėnesį skirtingose erdvėse bus gvildenamos pačios įvairiausios temos: "Aš – savo likimo kalvis", "Bausti negalima pasigailėti?", "Vyras – moteris?","Kultūrų konfrontacija: krikščionybė ir baltiškumas".

"Ankstesniuose susitikimuose turėdavome po vieną pašnekovą, dabar jų turėsime po kelis, o į diskusijas kviesime įsitraukti ir pačius žmones", – V.Spangelevičiūtė-Kneižienė vylėsi, kad miestiečius atverti kavinių duris paskatins ne tik aktualios temos, bet ir įdomūs pašnekovai.

Planuojama, kad diskusijose dalyvaus kunigai Vladimiras Solovejus, Linas Šipavičius, Šiluvos bažnyčios klebonas Erastas Murauskas, Vilniaus Šv.Juozapo parapijos klebonas Ričardas Doveika ir kt. pašnekovai.

"Iš viso planuojame penkis susitikimus. Laikas tas pats – 19 val., tik vietą keisime", – sekti naujienas arkivyskupijos interneto svetainėje kvietė V.Spangelevičiūtė-Kneižienė.