Žodžiais pasakyti, kas yra Lietuva, gali ne kiekvienas šešiametis, o nupiešti – visai kas kita. Mažųjų akimis tėvynė – miškas, pieva, vaivorykštė, Gedimino pilis ar tiesiog mama ir tėtis.
Paminėti Vasario 16-ąją kitaip. Tokį tikslą turėjo dailės akcijos "Mano tėviškė" rengėjai. Menų darželio "Etiudas" atstovai į M.Valančiaus pradinėje mokykloje antradienį surengtą akciją pakvietė ne tik šios įstaigos pradinukus, bet ir aplinkinių vaikų darželių priešmokyklinių grupių auklėtinius, taip pat darželio nelankančius mažuosius Šančių gyventojus.
Šešiametis Žygimantas mąsliu veidu potėpis po potėpio popieriaus lape užaugino ant kalvos stovinčią pilį. Jaunasis dailininkas išpoškino, kad tai Gedimino pilis, nors sakėsi pats joje kol kas nėra buvęs. Kaip ji atrodo, vaikas matė nuotraukoje.
Virš pilies plazdenančią trispalvę Žygimantas pradėjo spalvinti nuo žalios spalvos, tada sekė raudonas, galiausiai – geltonas potėpis. Kaip spalvos išsirikiavusios Lietuvos vėliavoje – vaikas puikiai žino.
"Drugeliai, gėlės, paukščiukai, boružėlė ir kirminas", – taip savo piešinį pristatė šešiametė Gabija, kuriai visi jos piešinio herojai, įskaitant kirminą, yra labai gražūs. "Lietuva – mūsų gimtinė", – šypsojosi mergaitė.
Bendraamžis Remigijus nutapė mišką, kuriame mėgsta grybauti. "Noriu, kad būtų pavasaris", – prisipažino jis, kol kas nepuoselėjantis didelių svajonių.
Ant didelių popieriaus lakštų vaikų nupiešti pasakojimai apie tėvynę bus eksponuojami parodoje, kuri kovo 2 d. bus atidaryta M.Valančiaus pradinėje mokykloje.
Naujausi komentarai