Į Seimą dėl N.Venckienės kreipsis ne D.Valys, o D.Raulušaitis Pereiti į pagrindinį turinį

Į Seimą dėl N.Venckienės kreipsis ne D.Valys, o D.Raulušaitis

2012-05-24 16:36
Į Seimą dėl N.Venckienės kreipsis ne D.Valys, o D.Raulušaitis
Į Seimą dėl N.Venckienės kreipsis ne D.Valys, o D.Raulušaitis / Tomo Lukšio (BFL) nuotr.

Generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis ketvirtadienį kreipsis į Seimą dėl Kauno apygardos teismo teisėjos Neringos Venckienės neliečiamybės panaikinimo.

D.Raulušautis įgaliotas į Seimą kreiptis, nes generalinis prokuroras Darius Valys yra išvykęs į komandiruotę. Kaip sakė Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Rūta Dirsienė, D.Raulušaičiui  D.Valio komandiruotės metu pavesta eiti generalinio prokuroro pareigas. Anot R.Dirsienės, tokį įsakymą dėl pavadavimo komandiruotės metu pasirašė pats D.Valys.

Panaikinti N.Venckienės imunitetą prašoma ikiteisminių tyrimų metu gavus duomenų apie N.Venckienės galimai padarytas nusikalstamas veikas. Ikiteisminiai tyrimai atliekami dėl nepagarbos teismui, teismo sprendimo nevykdymo, pasipriešinimo valstybės tarnautojui, trukdymo antstoliui vykdyti teismo sprendimą.

Generalinė prokuratūra yra gavusi du Vilniaus apylinkės prokuratūros prašymus naikinti teisėjos neliečiamybę, atliekant du ikiteisminius tyrimus, dėl nepagarbos teismui ir teismo sprendimo nevykdymo. Šie tyrimai vėliau sujungti į vieną, teigiama kreipimesi.

Be to, Kauno apygardos prokuratūra gegužės 17 dieną pradėjo dar du ikiteisminius tyrimus, dėl pasipriešinimo pareigūnui ir trukdymo antstoliui vykdyti teismo sprendimą.

Kaip nurodoma D.Valio kreipimesi, ikiteisminių tyrimų metu surinkti duomenys leidžia manyti, kad N.Venckienė 2010 metų lapkričio 17 dieną Panevėžio miesto apylinkės teismo patalpose viešai užgauliai pažemino teisingumą vykdantį teismą.

Kreipimesi cituojami N.Venckienės žodžiai: „Čia ne pabaiga, aš netylėsiu ir tuo niekas nesibaigs. Jūs pamatysit, praeis du, penki metais ir viskas išlįs. Tegu jie negalvoja, kad jie dabar užgesino viską, būdami korumpuoti, kyšininkai, ir iškrypėlių klaną gindami, čia taip nebus“.

Tokiais žodžiais, teigiama kreipimesi, N.Venckienė užgauliai pažemino teisingumą vykdantį teismą - Panevėžio apylinkės teismo kolegiją: pirmininką Vytautą Krikščiūną ir kolegijos narius Ritą Bilevičienę bei Daivą Gadliauskienę, dėl jos veiklos. Teismas tuomet nutraukė baudžiamąją bylą dėl galimos pedofilijos vieninteliam kaltinamajam Andriui Ūsui mirus.

Taip pat N.Venckienė nevykdė Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 metų gruodžio 16 dienos sprendimo, kuriuo buvo įpareigota skubiai perduoti globojamą mergaitę jos motinai Laimutei Stankūnaitei, neužtikrino, kad būtų laikomasi vaiko teisės apsaugos specialistų parengtos bendravimo su mama tvarkos ir grafiko, neužtikrino galimybės bendrauti mergaitės gyvenamoje vietoje, taip pat nepaisė antstolio patvarkymo vaiką perduoti mokykloje, vėliau - atvykti kartu į policijos komisariatą, kur mergaitė turėjo būti perduota mamai. Tokiu būdu N.Venckienė nevykdė teismo sprendimo, teigiama kreipimesi.

Taip pat teigiama, kad šiemet gegužės 17 dieną N.Venckienė trukdė antstolei vykdyti teismo sprendimą, taip pat piktnaudžiavo vaiko atstovo teisėmis psichiškai gniuždydama vaiką. Teigiama, jog ji sąmoningai neįleido antstolės į namą, piktnaudžiavo vaiko globėjo teisėmis psichiškai gniuždydama vaiką - pastatė vaiką prie lango ir vertė stebėti susirinkusių kieme asmenų ir kliūčių šalinimo veiksmus, techninių priemonių naudojimą atidarant duris.

Pareigūnams ir antstolei patekus į vidų, teigiama generalinio prokuroro rašte, N.Venckienė atsisakė vykdyti antstolės nurodymą perduoti vaiką, todėl pareigūnams teko išvesti pašalinius asmenis, o vaiko perdavimo momentu laikyti besipriešinančios teisėjos rankas.

Be to, įtariama, kad panaudodama fizinį smurtą, teisėja pasipriešino policijos pareigūnui, tyčia sudavė jam du kartus kumščiu į galvą, taip sukeldama nežymų sveikatos sutrikdymą

Konstitucija numato, kad Lietuvoje teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo, o tarp Seimo sesijų - be prezidento sutikimo.

Teismų įstatymas taip pat nustato, kad teisėjas gali atsakyti baudžiamąja tvarka, gali būti suimtas arba gali būti kitaip suvaržyta jo laisvė tik Seimo, o tarp Seimo sesijų - prezidento sutikimu. Dėl teisėjo laisvės suvaržymo gali kreiptis tik šalies generalinis prokuroras.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra