Kaip skelbia arkivyskupija, trečiadienio vakarą Kauno arkikatedroje bazilikoje po padėkos mišių bus oficialiai patvirtinta apie A. Dirsytės bylos užbaigimą vyskupijoje.

Vėliau dokumentai bus ženklinami specialiais antspaudais ir parašais, sakomos priesaikos. Tai vadinama beatifikacinės bylos vyskupijos fazės užbaigimu, kai dokumentai patvirtinti arkivyskupo parašu ir antspaudu perduoti tolesniam tyrimui į Romos kurijos Šventųjų skelbimo dikasteriją.

Tokios bylos metu iš surinktos medžiagos tiriamas kandidato gyvenimas, veikla ir šventumas. Asmenį palaimintuoju po įvairių komisijų išvadų iškilmingu aktu skelbia popiežius.

Pasak arkivyskupijos, A. Dirsytė – katalikė pasaulietė, mokytoja ateitininkė, tremtinė, pasaulyje žinomos Sibiro kalinių maldaknygės „Marija, gelbėki mus“ autorė.

Ji dirbo Lietuvių katalikių moterų draugijoje, skaitė paskaitas moterims ir jaunimui, aktyviai dalyvavo ateitininkų veikloje, rūpinosi našlaičių ir vargšų šalpa, rašė straipsnius mergaičių ir moterų ugdymo temomis, bendradarbiavo žurnaluose „Moteris“, „Naujoji vaidilutė“.

1946 metų pavasarį ji kartu su kitais buvo apkaltinta antisovietine veikla ir suimta, žiauriai tardyta saugumo rūsiuose. 1946 metų lapkritį nuteista  kalėti ir netrukus išgabenta į Komijos Respubliką tiesti užpoliarinio geležinkelio, verčiama dirbti sunkiausius darbus, alinta badu. Iš ten išvežta į Irkutsko sritį kirsti miško, vėliau pervežta į Magadaną, ypatingojo režimo Berlago lagerį, dirbo statybose.

Kaip skelbia arkivyskupija, A. Dirsytė nuolat stiprino ir palaikė kitų kalinių dvasią, o už daromą dvasinę įtaką buvo žiauriai  alinama, kankinama. 

Ji mirė 1955 metų rugsėjo 26 dieną, likus vos porai mėnesių iki bausmės pabaigos.

Sibiro tremtyje moteris rašė maldas ant tošies gabalėlių, laikraščio skiaučių, cemento maišų. Maldas sugrupavo ir sudėjo į mažą knygelę, kurią 1953 metų vasario 16-ąją perdavė draugei. Sibiro kalinių maldaknygė pavadinimu „Marija, gelbėk mus“ pirmą kartą išleista 1959 metais Putname, vėliau pasklido po penkis žemynus. Pogrindinė laida Lietuvoje išleista 1964 metais, o pirmasis leidimas Nepriklausomoje Lietuvoje –1990 metais.

A. Dirsytė 1999 metais, po mirties, apdovanota Vyčio Kryžiaus 4-ojo laipsnio ordinu. Ji įtraukta į XX amžiaus bažnyčios martirologą – kankinių sąrašą.