Ieškodamas išsinuomoti pigesnį vieno kambario butą kaunietis, pats to nežinodamas, apsigyveno savivaldybės socialiniame būste. Apie tai vyras suprato po dviejų savaičių – kai rado pakeistą durų spyną ir antstolių užplombuotas duris.

Rado pigiausią variantą

Iš užsienio neseniai sugrįžęs kaunietis (pavardė redakcijai žinoma) planavo greitai išsinuomoti vieno kambario butą. Per pažįstamų pažįstamus jis gavo pasiūlymą pigiai apsigyventi kažkokios giminaitės bute. Per tarpininkus sumokėjęs 80 eurų mėnesio nuomą vyras atsikraustė į vieno kambario butą, kurio vienintelis pranašumas buvo nauji plastikiniai langai.

Visa kita reikalavo remonto – virtuvėje tekėjo tik šaltas vanduo, vonioje dėl prakiurusio vamzdžio nebuvo galima maudytis, tualete vandenį reikėjo nupilti kibiru. Kadangi kitų variantų nebuvo, vyras tikėjosi čia pagyventi trumpai, kol susiras padoresnį butą. Skelbimų portaluose už panašią ir didesnę sumą galėjai rasti tik bendrabučio tipo butus, su bendro naudojimo tualetu ir dušu.

Po dviejų savaičių, grįžęs iš parduotuvės, vyras ant durų rado savivaldybės būsto plombą ir pakeistą spyną. Šiaip ne taip iš turto administratoriaus atgavęs savo drabužius ir kitus menkaverčius daiktus, jis pradėjo aiškintis, kodėl taip atsitiko.

Pasirodo, butą jam išnuomojo socialiniame būste gyvenusio vyro sugyventinė. Jam mirus, moteris privalėjo išsikraustyti ir buto raktą grąžinti savivaldybei, kuri nutraukė nuomos sutartį ir pakeitė durų spyną.

Skundžia kaimynai

Tai ne vienintelis atvejis Kaune, kai savivaldybės būsto nuomininkai butus nelegaliai pernuomoja kitiems žmonėms. Anot savivaldybės butus administruojančios bendrovės "Kauno būtų ūkis" direktoriaus pavaduotojo Marijaus Zaborsko, tokių atvejų per metus pasitaiko maždaug 15.

"Mes, kaip administratorius, lankome savivaldybės butuose gyvenančius nuomininkus tada, kai jie įsiskolina. Tuomet patikrinama, ar butas gyvenamas, kas jame gyvena, kodėl žmogus nemoka, ir įteikiamas įspėjimas, kad pagal sutartį su savivaldybe jis yra įsipareigojęs mokėti nuomą", – anot M.Zaborsko, apsilankoma ir jei gaunama informacija, kad bute gyvena subnuomininkas.

"Būna, kad žmonės piktnaudžiauja savo teise į socialinį būstą – jį gauna, patys gyvena kitur, o butą išnuomoja kitiems žmonėms pagal skelbimus ar pažįstamus. Dėl to kreipiasi arba pats nuomininkas, arba bendrijos pirmininkas, namo administratorius, kaimynai, kurie praneša, kad ten gyvena žmogus, neturintis teisės, arba kad butas yra pernuomotas", – sakė M.Zaborskas.

Bausmė – sutarties nutraukimas

Jeigu į savivaldybės būstą atvykus jo administratoriui informacija pasitvirtina, jame nelegaliai gyvenančiam žmogui įteikiamas įspėjimas, per kiek laiko jis turi atlaisvinti patalpas.

"Informaciją perduodame Kauno miesto savivaldybės Būsto valdymo skyriui, kuris pradeda sutarties nutraukimo procedūrą. Pagal sutartį pernuomoti patalpas yra griežtai draudžiama. Žinoma, jeigu įmanoma subnuomą įrodyti: jei yra nuomos sutartis arba tai patvirtina ten gyvenantis žmogus. Tačiau būna tokių atvejų, kai žmogus gavo būstą, įsileido į patalpas, ir tokio fakto, kad butas pernuomojamas, nėra", – teigė M.Zaborskas.

Anot jo, jei apie pernuomotą butą nepraneša nei kaimynai, nei namo administratorius, nuomininkas pats sužino, kad gyvena savivaldybės būste, maždaug po mėnesio. "Kas mėnesį yra siunčiami pranešimai apie mokesčius už savivaldybės būsto nuomą. Tad žmogus, gavęs tokį pranešimą, pats gali suprasti, kad tai ne privatus, o savivaldybės būstas, kurio nuomininkas neturi teisės išnuomoti", – pasak M.Zaborsko, nesąžiningai besielgiančiam nuomininkui gresia tik sutarties nutraukimas.

Kaimynai viską žino

"Kauno būtų ūkio" atstovas pataria žmonėms aklai nepasitikėti tuo, ką nuomojasi, ir pasidomėti, kam priklauso butas: "Namo valdytojas, ar tai būtų bendrojo naudojimo administratorius, ar bendrija, ar jungtinės veiklos įgaliotas asmuo, šią informaciją žino, nes skaičiuoja mokesčius ir pažįsta butų savininkus. Todėl pirmiausia reikėtų kreiptis į jį ir išsiaiškinti, ar tas butas priklauso savivaldybei, ar ne."

"Kauno būtų ūkis" taip pat gali telefonu suteikti informaciją, ar buto savininkas yra privatus asmuo, ar ne. Pasitikslinti galima ir paskambinus į savivaldybę. Tačiau M.Zaborskas pataria pirmiausia susipažinti su kaimynais, kurie paprastai viską žino.

"Kaimynai visada žino, kad tai yra savivaldybės būstas – jie yra geriausi informatoriai. Nuomininkui patariame pasikalbėti su kaimynais ir apsidrausti, kad jis neliktų apgautas. Informacija kinta, dalis butų nuperkama, privatizuojama, vieni žmonės išbraukiami iš sąrašų, kiti įrašomi – duomenys yra nuolat atnaujinami", – sakė jis.

Komentaras

Laura Stankevičienė

Kauno savivaldybės Būsto valdymo skyriaus vedėja

Apie subnuomininkus skyriaus specialistai ar socialinio būsto administratorius sužino dažniausiai tik tuomet, kai apie tai informuoja kaimynai arba kreipiasi patys nuomininkai, kurie nuomoja būstą jau iš savivaldybės nuomininko. Tokių atvejų darbo praktikoje pasitaiko ne taip jau ir dažnai. Kiekvienas toks atvejis būna labai individualus.

Kai būna aišku, kad yra subnuoma, nuomininkui įteikiamas įspėjimas, kad per 15 darbo dienų išsikraustytų geranoriškai, jeigu nuomininkas nereaguoja į jam pateiktą įspėjimą, kreipiamasi į teisininkus dėl subnuomininko iškeldinimo ir nuomos sutarties nutraukimo su pagrindiniu nuomininku. Procesas neretai užtrunka, nes galutinį sprendimą priima teismas. Žmonėms galėtume patarti, kad prieš nuomojantis būstą įsitikintų, jog tai tikrasis to būsto savininkas, ir būtų labai pilietiška, kad nuomotojas nuomos sutartį įregistruoti Registrų centre. Tokiu būdu būtų neapvagiama valstybė. Esant subnuomai, išsireikalauti žalą galima tik kreipiantis į teismą.