Problemų puokštė

Dėl šiandienės situacijos Kauno MBA viešai išsakomi kraštutiniai pasiūlymai – išlaukti ES struktūrinių fondų lėšoms taikomo penkerių metų termino ir tiesiog uždaryti daugiau nei 30 mln. eurų kainavusią gamyklą.

Lyg ir logiška – gamykla nuodija žmonių gyvenimą ir jai ne vieta po šia saule. Tačiau skelbiama ir tai, kad iš visų į Kauno MBA patekusių atliekų net 65 proc. sudaro Kauno miesto gyventojų ir įmonių atliekos. Kur dėsime šiukšles?

Dar vienas mėgstamas Kauno MBA problemos leitmotyvas – gamykla yra viso Kauno regiono ir turi dalininkus – Kauno miestą, "Kauno švarą", Kauno rajoną, Jonavą, Kėdainius, Kaišiadoris, Raseinius, kuriems dabar reikia priimti sprendimus.

Kauno MBA projekto praeities klaidos atsirūgsta su kaupu. (Eitvydo Kinaičio nuotr.)

Na ir problemų torto puošmena – akmenys į buvusios Kauno miesto valdžios daržą. Esą pro jų pirštus praslydo 2016 m. atidarytos ir beveik 35 mln. eurų kainavusios gamyklos projektas su visomis šiandienėmis bėdomis.

Iškart po gamyklos atidarymo kauniečiai ėmė skųstis sklindančiais nemaloniais kvapais, tačiau tokio galingo dėmesio sulaukė tik šiemet.

"Dabar mes matome akivaizdų rezultatą – nepasiteisinusį ir netgi žalingą projektą, kuris tiek ekonominiu, tiek aplinkosauginiu, tiek ir gyventojų sveikatos požiūriu yra žalingas Kauno regionui ir jo žmonėms", – įsitikinęs Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.

Nesulaukdavome rišlių vadovo atsakymų į rūpimus klausimus. Jis vengė teikti informaciją dalininkui.

Bendra politika

Kauno MBA kilimo laikotarpiu Kaunui vadovavo Andrius Kupčinskas. Vis dėlto kalbėdamas apie šios gamyklos atsiradimą jis akmenį nuo savęs permeta tuometei Algirdo Butkevičiaus Vyriausybei ir Aplinkos ministerijai.

"Įstatymai buvo tokie ir ministerija sprendė, kokiu keliu eiti. Ministerija turėjo ES lėšas. Tuometė teisės aktų bazė kitų prielaidų nesudarė, o ministerija vykdė labai agresyvią politiką, kad kiekviename regione atsirastų MBA įrenginiai. Aplinkos apsaugos vertinimo agentūra kontroliavo visą procesą nuo A iki Z", – teigė A.Kupčinskas.

Pasak jo, Kauno MBA projekte niekas dviračio neišradinėjo, esą buvo remtasi europinėmis patirtimis, technologiniai procesai taip pat renkami pagal tuometes rekomendacijas.

Vis dėlto A.Kupčinskas neslepia, kad būta spaudimo dėl Kauno MBA. "Iniciatyva buvo iš Aplinkos ministerijos ir tai nebuvo laisvanoriškas pasirinkimas, o daugiau priverstinis, tiksliau, privalomas. Ministerija turėjo visas priemones tam pasiekti, nes nerūšiuotų atliekų, iš kurių neišskirtos biologiškai aktyvios, į sąvartynus negalėjai vežti", – teigė A.Kupčinskas.

Buvęs Kauno meras neslepia, kad už regionų atliekų tvarkymo planus buvo atsakingas tuometis viceministras Almantas Petkus.

Sunku prisiminti?

"Tai buvo prieš šešerius metus. Aš negaliu prisiminti. Taip, kuravau regionų atliekų tvarkymo klausimus", – vis dėlto su "Kauno diena" sutiko pasikalbėti buvęs viceministras.

Anot A.Petkaus, atliekų tvarkymo strategija pradėta kurti dar jam nebūnant viceministru. Raginimai regionams pasirinkti atliekų tvarkymo sistemas prasidėjo maždaug 2005 m. Tik dėl to, kad atliekų tvarkymo politikoje viskas vyko labai lėtai, tie procesai persikėlė į 2012–2014 m. A.Petkus tikina, kad regionai esą buvo laisvi rinktis, ką ir kaip daryti, vertinti galimybių studijas ir eiti geriausiu pasirinktu keliu.

"Nėra Europoje valstybės, kurios atliekų tvarkyme nebūtų mechanizuoto atliekų rūšiavimo. Taip nėra, kad žmonės namuose išrūšiuotų iki tokio lygio ir atliekas būtų galima iš karto perdirbti. Nesu šiandien įsigilinęs į Kauno MBA problemas, bet dėl biologinio proceso gali būti ir taip, ir taip. Tuo metu pagal skaičiavimus atrodė, kad tai yra geriausias variantas, šiandien gali būti kitaip", – A.Petkus neigė buvus spaudimui iš Aplinkos ministerijos imtis Kauno regionui nepalankių projektų. – Buvo galimybė kiekvienam regionui atskirai pasidaryti galimybių studiją ir spręsti. Įstatyme aiškiai pasakyta, kad atliekų tvarkymo funkcija yra kiekvienos savivaldybės reikalas ir per prievartą technologijos nebuvo peršamos."

Dalininkų pokeris

Už MBA gyvavimą galėjo pasisakyti visos Kauno regiono atliekų tvarkymo centro (RATC) dalininkės – Kauno rajonas, Kauno miestas, Jonava, Kėdainiai, Kaišiadorys, Raseiniai ir "Kauno švara".

2009 m. Kauno RATC direktoriumi buvo paskirtas Kęstutis Balčiūnas. Šias pareigas jis ėjo iki 2018 m. pavasario. Jo vadovaujamu laikotarpiu ir buvo statoma Kauno MBA. Žvalgytis į praeitį K.Balčiūnas nepanoro ir su "Kauno diena" apie Kauno MBA problemas kalbėti atsisakė.

Buvęs Kauno RATC vadovas K.Balčiūnas apie Kauno MBA problemas kalbėti atsisakė. (Evaldo Šemioto nuotr.)

"Vertinti ir komentuoti buvusio Kauno RATC vadovo darbo kokybę būtų neetiška. Veikiausiai savaime daug ką pasako faktas, kad jis įstaigai nebevadovauja", – paprašytas pakomentuoti buvusio Kauno RATC vadovo K.Balčiūno darbą, atsakė Kauno savivaldybės administracijos direktorius V.Šiliauskas.

"Kaunas tėra vienas iš dalininkų greta kitų penkių regiono savivaldybių. Sprendimai čia priimami kvalifikuota balsų dauguma – turi būti bent septyni balsai už iš devynių", – pridūrė V.Šiliauskas.

V.Šiliauskas Kauno MBA vadina žalingu projektu tiek aplinkosauginiu, tiek ekonominiu požiūriu. (Kauno m. savivaldybės nuotr.)

Didžiausią dalį į Kauno MBA patenkančių atliekų ir sudaro Kauno atliekos – 64 proc., tačiau labiausiai dėl nemalonių gamyklos kvapų skundžiasi kito dalininko – Kauno rajono Ramučių gyventojai.

Kauno rajono savivaldybės atstovai akcentuoja, kad Kauno RATC valdymą lemia Kauno miesto savivaldybės ir "Kauno švaros" balsų dauguma: "Problema gilėja, gyventojai protestuoja, bet sprendimai dėl MBA iki šiol nepriimti, išskyrus pareiškimus viešojoje erdvėje, kad įmonę reikėtų uždaryti arba perkelti į kitą vietą", – pasisako Kauno rajono atstovai.

Kritiškas žvilgsnis

Dar vienas Kauno RATC dalininkas yra "Kauno švara". Jos direktorius Saulius Lazauskas taip pat linkęs pabrėžti, kad šiandienė valdžia nekišo rankų prie Kauno MBA. "99 proc. į MBA patekusių mišrių komunalinių atliekų lieka neišrūšiuota – jos yra netinkamos perdirbti, todėl jas vežti apdoroti į MBA netikslinga nei ekonominiu, nei aplinkosauginiu, nei gyventojų sveikatos apsaugos aspektais. Tie 99 proc. į MBA patekusių atliekų po apdorojimo, kainuojančio 9 mln. eurų, galiausiai vis tiek pašalinama sąvartyne arba sudeginama Kauno kogeneracinėje jėgainėje", – teigia "Kauno švaros" generalinis direktorius S.Lazauskas.

Ganėtinai griežtos pozicijos Kauno MBA atžvilgiu laikosi ir Jonavos savivaldybė. Būtent jos atstovai kelis kartus inicijavo direktoriaus K.Balčiūno atleidimą. "Nesulaukdavome rišlių vadovo atsakymų į rūpimus klausimus. Jis vengė teikti informaciją dalininkui, todėl ne kartą siūlėme dalininkams atleisti K.Balčiūną iš pareigų, tačiau kiti dalininkai net nesutikdavo šio klausimo įtraukti į susirinkimo darbotvarkę", – akmenėlį į dalininkų daržą metė Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius.

Anot M.Sinkevičiaus, Kauno regionas buvo vienas paskutiniųjų šalyje, kuriame dar neveikė tokia atliekų apdorojimo gamykla, o pirkimų procedūros strigo, Kauno RATC keitė pirkimo būdus, vėlavo. "Gali būti, kad įstaigos atstovai buvo kviečiami į Aplinkos ministeriją bei raginami greičiau pradėti vykdyti projektą, nes tai atitiko to meto Vyriausybės politiką", – priminė Jonavos meras.

Tačiau Jonava, kaip dalininkas, niekada nesižavėjo bendra regiono atliekų tvarkymo idėja, o ir projekto pradžia neatrodė skaidri. "Mes jautėme, kad visi pagrindiniai klausimai derinami tik su didžiaisiais dalininkais, t.y. Kauno miesto savivaldybe ir "Kauno švara", todėl nuo pat pradžių nenorėjome dalyvauti tokiame projekte", – tęsė Jonavos meras. Jonava yra dalininkas, tačiau atliekos iš šio krašto Kauno MBA nepasiekia.

Mindaugas Sinkevičius/Vilmanto Raupelio nuotr.

Pasiskirstymas atliekomis

Ar kada kas nors girdėjo kokių nors nusiskundimų, priekaištų iš kitų Kauno RATC dalininkų – Raseinių, Kaišiadorių, Kėdainių savivaldybių? Praktiškai ne. Kėdainiai turi savo MBA, esančią po Kauno RATC sparnu.

Kėdainių meras Valentinas Tamulis patikino, kad dėl jų MBA gyventojų nusiskundimų negirdėti. Galų gale Kėdainiai turi ir savo Zabieliškio sąvartyną. Ši žaizda jiems yra kur kas opesnė nei Kauno MBA. "Zabieliškio sąvartyno plėtra turėtų būti sprendžiama nacionaliniu lygiu, tai ne tik Kėdainių savivaldybės problema", – pabrėžė V.Tamulis.

Raseinių atliekos taip pat nepasiekia Kauno MBA. Jos keliauja į Kėdainių MBA. Todėl Kauno MBA keliami nepatogumai Raseiniams rūpi panašiai kaip Kėdainiams. "Tam tikrų neaiškumų yra. Mes dažnai diskutuojame dėl įkainių. Tačiau Raseiniai šiuo metu turi didesnių iššūkių", – poziciją apibendrino Raseinių savivaldybės mero pavaduotojas Kęstutis Užemeckas.

Kaišiadorių meras Vytenis Tomkus patvirtino, kad jie atliekas veža į Kauno MBA. "Turime išspręsti ne tik skleidžiamų kvapų klausimą, bet ir Kauno RATC vadovo klausimą", – priminė V.Tomkus. Tačiau Kauno MBA skleidžiami kvapai ar nuodai Kaišiadorių nepasiekia.

Tad aritmetika labai paprasta – iš deklaruojamų septynių dalininkų tik keturi tiesiogiai susiję su Kauno MBA. Kitiems dalininkams – Jonavai, Raseiniams, Kėdainiams – Kauno MBA yra naudos neteikianti našta.

Nereikėtų pamiršti, kad Kauno RATC su visa dalininkų puokšte įsteigta 2005 m. Nuo įsteigimo iki šiol keitėsi ne tik vadovai, bet ir kiti darbuotojai. Ilgus metus trunkančių didelių projektų blogybė yra ta, kad kažkuriame etape prisijungęs specialistas,  gali sunkiai susiorientuoti ir atsargumo dėlei pritarti tam, ką sako dauguma. Galiausiai vieną išėjusį keičia kitas ir susigaudyti tarp parašų ant esamų dokumentų ganėtinai sunku.

Panašu, kad Kauno MBA situaciją geriausiai apibūdintų sena gera lietuviška patarlė: "Devynios auklės, o vaikas be galvos."

Ekspertizės sąlygos

Laurynas Virbickas skaičiuoja pirmą savo darbo mėnesį einant Kauno RATC laikinojo direktoriaus pareigas. Jis pripažįsta – klaidų padaryta, tačiau primena, kad kai kurie šiandien esantys atliekų tvarkymo politikos niuansai, vertinant ekonominę Kauno MBA naudą, anuomet nebuvo numatyti.

Kad ir depozito politika. Anot L.Virbicko, anuomet apie šios sistemos įdiegimą strateginiuose atliekų tvarkymo planuose nebuvo kalbama, todėl jos galimi padariniai nebuvo nei numatyti, nei įvertinti projektuojant MBA įrenginius.

"Į bendrą komunalinių atliekų srautą minimų pakuočių patenka labai maži kiekiai, o ir tie patys yra gana nešvarūs, todėl tokios antrinės žaliavos yra nepaklausios", – vieną niuansą išskyrė laikinasis vadovas.

Dar vienas ypatingas niuansas – šiuo metu vyksta teisminis procesas su Kauno MBA stačiusiu rangovu "Autokausta". Kauno RATC siekia įrodyti teisme, kad rangovai arba blogai suprojektavo gamyklą, arba blogai pastatė, arba blogai vykdė techninę priežiūrą ir dėl jų kaltės atsirado defektų, kuriems pašalinti reikia per 1,6 mln. eurų.

Veikiausiai savaime daug ką pasako faktas, kad jis įstaigai nebevadovauja.

"Pavyzdžiui, rafinavimo ceche nekokybiškos ventiliavimo sistemos problema Kauno RATC buvo įvardyta kaip projektavimo defektas. Dalis šių lėšų jau yra panaudotos kai kuriems defektams šalinti – kaminui projektuoti ir statyti, konvejerių būklei gerinti, skruberiams pritaikyti saugiam darbui ir kt.", – dėstė L.Vilčinskas.

2019 m. gruodžio 9 d. nutartimi Kauno apygardos teismas nutarė skirti teisminę ekspertizę, kuriai, be kitų klausimų, pavesta atsakyti ir į šiuos: kokie yra racionalūs nustatytų defektų šalinimo sprendiniai, kuriuos įgyvendinus gamykla pasiektų rangos sutartyje nurodytus tikslus ir uždavinius, atitiktų rangos sutarties ir teisės aktų reikalavimus, bei kokia būtų tokių sprendinių kaina.

"Kol vyksta teisminė ekspertizė, Kauno RATC negali šalinti defektų", – pastebėjo L.Virbickas.

Teisminis ginčas su "Autokausta" – ne vienintelis Kauno RATC. Kauno apygardos prokuratūra patvirtino, kad buvo gautas Aplinkos apsaugos departamento kreipimasis, po kurio pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Kauno MBA įrenginio galimai netinkamo eksploatavimo, padariusio didelę žalą aplinkai.

Aplinkos apsaugos departamentas informavo, kad rugpjūčio–rugsėjo mėn. MBA įrenginio patikrinimų metu nustatyti pažeidimai, kurie nebuvo pašalinti. Dėl to departamentas planuoja kreiptis į teismą.

Taip pat Aplinkos apsaugos agentūra atliko iš stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių išmetamų teršalų tyrimus taršos šaltinyje. "Gautų rezultatų duomenimis, galiojančiame Kauno RATC MBA įrenginio Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidime nustatytos teršalų (amoniako) ribinės vertės neviršytos, tačiau rasta teršalų, neįtrauktų į MBA įrenginio TIPK leidimą. Dėl nustatyto pažeidimo Kauno RATC duotas privalomasis nurodymas nutraukti teršalų, nenumatytų TIPK leidime, išmetimą į aplinkos orą", – informavo departamentas.

Dabar jau specialistai kalba ne tik apie netinkamai parinktą Kauno MBA vietą. (Eitvydo Kinaičio nuotr.)

Rengia pasiūlymą

"Visų pirma, manome, kad pagrindinė Kauno MBA problema – netinkamai ir neatsakingai parinkta vieta. Gaila, kad 2011 m. siūlymas Kauno MBA įrengti šalia "Kauno švaros" eksploatuojamo Lapių sąvartyno buvo atmestas. Manome, kad pastačius gamyklą šalia miesto sąvartyno, kaip yra dalyje kitų Lietuvos RATC, darbo sąnaudų prasme, gyventojus kamuojanti nemalonaus kvapo problema būtų buvus kur kas menkesnė", – sunkiai ištaisomą problemą pabrėžė laikinasis Kauno RATC vadovas L.Vilčinskas.

Nepaisant to, kad Kauno MBA geografinė vieta nėra optimali, anot L.Vilčinsko, perkelti atskirtų biologinių atliekų apdorojimą į kitų regionų MBA įrenginius irgi nebūtų reali opcija vien dėl smarkiai išaugsiančių transportavimo kaštų.

"Galimybė būtų tobulinti biologinio apdorojimo dalį, minimalizuojant nemalonių kvapų patekimą į aplinką. Vis dėlto visus tolesnius sprendimus turėtume priimti dalininkų susirinkime", – sako laikinasis vadovas.

Ir dar. Kauno MBA projektinis komunalinių atliekų apdorojimo pajėgumas yra 220 tūkst. tonų per metus. Per visą gamyklos darbo laikotarpį kasmet vidutiniškai apdorojama apie 130 tūkst. tonų komunalinių atliekų, todėl praktiškai apdorojami atliekų kiekiai nepasiekia maksimalių projekte numatytų kiekių.

Komentaras

Algirdas Reipus

Lietuvos regionų atliekų tvarkymo centrų asociacijos pirmininkas

Drastiški sprendimai, paremti siūlymais atsisakyti MBA įrenginių, būtų žalingi visai atliekų tvarkymo sistemai, kuri yra viena svarbiausių visuomenės dalių ir neturėtų tapti politinių spekuliacijų objektu.

Visus dešimt regioninių atliekų tvarkymo centrų jungianti asociacija svarstė situaciją dėl Kauno regiono MBA įrenginių veiklos ir jos keliamų padarinių.

MBA įrenginiai maždaug prieš penkerius metus buvo pradėti eksploatuoti visuose Lietuvos regionuose. Jie buvo statomi Aplinkos ministerijos nurodymu. Daugeliui atliekų tvarkymo centrų, kurie tokių įrenginių statybos nebuvo planavę, vykdant ministerijos nurodymą projektinius dokumentus tuomet teko ruošti labai skubotai.

Statyboms vykdyti visiems regionams centralizuotai buvo parinkti operatoriai, dėl kurių atliktų darbų kokybės vėliau ir kilo bei iki šiol tebekyla didžiausios problemos. Tik pora regioninių centrų išsikovojo teisę patys būti įrenginių statybos darbų užsakovais.

Kalbant apie Kauno MBA, užkliūna neprofesionalus, paviršutiniškas vertinimas, nes susiduria daug ekonominių interesų ir ausys labiausiai kyšo atliekų degintojų. Kadangi kuo daugiau atliekų apdorojama, sukompostuojama, tuo mažiau lieka deginti.

Europinės tendencijos yra visai kitos. Per pastaruosius dešimt metų Europoje MBA įrenginių kiekis padvigubėjo.

ES Komisijos nurodymu nuo 2023 m. visose urbanizuotose teritorijose privalomai reikės surinkti maisto atliekas. Kodėl Kaunas nerenka maisto atliekų? Jei būtų renkamos maisto atliekos, didžioji dalis organikos nepakliūtų į MBA ir nebūtų smarvės.

Kaune, manau, dar neblogas variantas, tik reikia lėšų specialistams, personalui, kad būtų kvalifikuotų darbininkų įrenginiams prižiūrėti. Techniką turi prižiūrėti ne gaisrų gesinimo principu, o nuolat. Tam turi būti ir kompetentingų specialistų ir finansinis dėmesys. Prastas požiūris į RATC ir privedė prie to, kad be pinigų, be žmonių bandai kažką padaryti, tačiau kokybės nėra. Viskas genda, lūžta, pūva, rūdija, o procesai ten agresyvūs. Čia sudėtingas inžinerinis įrenginys, o įsivaizduojame, kad paleidome ir turi veikti.