Stambių užsakymų laimėjusiai bendrovei "Kauno energetikos remontas" kol kas sunkiai sekasi rasti naujų darbuotojų. Buvę įmonės vadovai sako, kad to ir reikėjo laukti – paskubomis atleisti itin geri specialistai.

Buvęs vadovas pašiurpo

Daugiau kaip 40 metų "Kauno energetikos remontui" (KER) vadovavęs Albertas Navickas patyrė lengvą šoką išgirdęs apie sunkią įmonės padėtį.

"Neslėpsiu – man labai skaudu. Pašiurpau sužinojęs, kad bendrovė atsidūrė ant bankroto ribos, ją slegia didelės skolos ir net žmonės atsisako eiti į ją dirbti. O juk buvo pavyzdinė įmonė, visas pasaulis apie ją žinojo ir pinigų netrūko", – prisiminimais dalijosi buvęs direktorius A.Navickas.

Jo nuomone, krachą buvo galima numatyti dar prieš kelerius metus, kai iš įmonės išėjo geriausi darbuotojai.

"Visi, kurie žinojo, kas yra transformatorius, generatorius, katilas, turbina, automatika ir kurie išmanė viską apie gamybą, buvo atleisti. Vietoj jų priimti visiškai nekompetentingi, be specialaus išsilavinimo, net ne elektrikai. Tai ko gi galima buvo tikėtis?" – piktinosi A.Navickas.

Pritrūko kompetencijos?

Ilgamečių įmonės darbuotojų nuomone, sunkiausias KER etapas prasidėjo tuomet, kai įmonei vadovauti pradėjo Arūnas Keserauskas, prieš tai dirbęs "Lietuvos energijos" Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės direktoriaus patarėju, dar anksčiau – Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriumi, Vakarų skirstomųjų tinklų generaliniu direktoriumi, "Lietuvos energijos" generaliniu direktoriumi.

"Sunku buvo suprasti jo veiksmus. Mane kaip šunį iš būdos išmetė likus trims savaitėms iki pensijos. Labai skaudu buvo. Paskui pradėjo vyti kitus žmones, o vietoj jų priiminėjo kitus su trissyk didesniais atlyginimais, – pasakojo A.Navickas. – Tuo metu aš uždirbdavau apie 9 tūkst. litų, o A.Keserauskas atėjo dirbi už 21 tūkst. atlyginimą. Paskui kažkokią personalo viršininkę priėmė dirbti už 16 tūkst. litų per mėnesį."

A.Navickas stebisi, kaip naujieji vadovai taip greitai nustekeno klestėjusią įmonę.

"Buvo vien diplomai, pagyrimai ir aukso medaliai, bet nieko neliko", – atsiduso buvęs direktorius.

Jis pastebi, kad kai kurios panašia veikla užsiimančios įmonės dirba itin sėkmingai. Pavyzdžiui, Palemone veikiantis "Elektrėnų energetikos remontas" klesti. A.Navicko žiniomis, nemaža dalis specialistų, išvarytų iš KER, būtent ten rado prieglobstį.

Veteranų nepaleisdavo

KER įmonėje taip pat daugiau kaip 40 metų technikos direktoriumi ir generalinio direktoriaus pavaduotoju dirbęs Zenonas Paukštaitis pastaruoju metu daugiausia laiko praleidžia su šeima.

"Sodas, namai, anūkai, o dar ir tenisą norisi pažaisti. Sakyčiau, visai normali senatvė. Neseniai siūlė dar padirbėti, bet nutariau, kad geriau likusį gyvenimėlį praleisiu su šeima", – nusišypsojo 69-erių Z.Paukštaitis.

Paklaustas apie karjerą, vyras neslepia, kad darbas buvo sunkus, dažnai tekdavo plušėti savaitgaliais.

"Dirbau rimtame kolektyve. Visuomet būdavo išlaikytas patyrusių specialistų, veteranų, turinčių 30 m. ir didesnę patirtį, branduolys, – pasakojo Z.Paukštaitis. – Būdavo rengiamos veteranų šventės. Žinojome, kad ne taip lengva parengti žmogų. Dabar požiūris pasikeitė."

Specialistai – deficitas

Z.Paukštaitis abejoja, ar specialistų ieškančiai KER bus lengva rasti didelį būrį aukštos kvalifikacijos darbuotojų.

"Energetikos srityje dirba specifiniai specialistai. Pavyzdžiui, turbinų remonto šaltkalvių niekas nerengia. Juos rengdavome patys ir tai trukdavo kelerius metus, – pasakojo Z.Paukštaitis. – Iš gatvės žmogaus nepaimsi, čia reikia rimto pasirengimo ir patirties."

Jo teigimu, bendrovė prarado gerų specialistų komandą, nes nesugebėjo jų išlaikyti Lietuvai tapus ES nare ir prasidėjus krizei.

"Anksčiau buvome monopolininkai, net veržėmės į Rusijos, Latvijos, Estijos rinkas, o paskui atsirado konkurencija. Turbinų versle pradėjo reikštis lenkai, be to, ir vietiniai Visagine pradėjo dirbti, į pastočių verslą mes patys atėjome vėliau, kai jau buvo tuo užsiimančių įmonių", – kalbėjo Z.Paukštaitis.

Tikslų pasiekti nepavyko

A.Navicką pakeitęs A.Keserauskas, imdamasis naujų pareigų, 2008-ųjų rugpjūtį sakė, kad jo kaip vadovo tikslas – užtikrinti efektyvią ir konkurencingą KER veiklą: "Sieksiu, kad įmonė taptų pirmaujančia savo srityje."

Šiandien paklaustas, ar pavyko pasiekti išsikeltų tikslų, A.Keserauskas pripažįsta, kad užduotis buvo sunkesnė, nei atrodė iš pradžių.

"Bandėme eiti teisinga kryptimi, bet tikslai nepasiekti. Strategija, kuria vadovavomės, nebuvo įgyvendinta, – sako A.Keserauskas. – Kai atėjau, įmonė pradėjo ristis nuo kalno, užsakymų neliko, todėl reikėjo atleisti pusę žmonių, o tai kainavo brangiai."

2000 m. KER dirbo apie 1000 žmonių, o 2009 m. lapkritį, A.Keserauskui paliekant įmonę, buvo likę ne daugiau kaip 350 darbuotojų.

"Ir tai dar nebuvo pabaiga. Turėjome labai griežtą planą, kuriame buvo parašyta, kiek kokiame skyriuje turi likti žmonių", – kalbėjo A.Keserauskas.

Griūtis – tik sutapimas

A.Keserauskas pripažįsta, kad KER situacija ėmė prastėti jam atėjus vadovauti, tačiau savo kaltės vadovas neįžvelgia.

"Nenoriu peikti A.Navicko – jo nuopelnai dideli ir jam išėjus viskas pradėjo griūti, tačiau tai – tik sutapimas. Pasibaigė geras gyvenimas ir reikėjo kažkaip įmonę išvairuoti. Labai norėčiau pasižiūrėti, kaip jis būtų išvairavęs", – kalbėjo A.Keserauskas.

Esą iki 2008 m. KER užsakymų gaudavo iš "Lietuvos energijos" – būtent šie stambūs darbai ir maitino įmonę. Situacijai pasikeitus ir KER atsidūrus konkurencinėje kovoje, paaiškėjo, kad įmonė nepajėgi grumtis su varžovais.

"Apie prastą KER veiklą signalų buvo ir anksčiau, tačiau "Lietuvos energija" dėjo pastangas, kad įmonė išgyventų. A.Navickas, turėdamas pažinčių Seime, prastūmė įstatymą, pagal kurį KER negalėjo būti privatizuota. Kažkada KER buvo monopolininkė, bet tie laikai jau seniai pasibaigė", – kalbėjo A.Keserauskas.

Algas susimažino patys

A.Navicko pastabas apie gerokai didesnes naujų vadovų algas A.Keserauskas vadina ne visai tiksliomis.

"Mano atlyginimas neviršijo 20 tūkst. litų. Fiksuota dalis sudarė 15 tūkst. ir dar gaudavau priedų. Taip, atlyginimai tuomet buvo dideli, bet po kelių mėnesių savo noru juos susimažinome, – kalbėjo A.Keserauskas. – Personalo vadovės alga siekė 5 tūkst. – ne daugiau."

Jis pabrėžė, kad įmonė visiškai atsiskaitė su A.Navicku.

"Jis bandė atsilaikyti, darė viską, kad nereikėtų išeiti, bet imonė šlubavo ir jam teko išeiti. Atleidžiant iš darbo jam buvo išmokėtos visos išeitinės", – kalbėjo A.Keserauskas.

Teigia, kad gyvena gerai

Kokia yra bendrovės situacija šiandien? Kaip sekasi ieškoti specialistų? Į šiuos ir kitus klausimus paprašėme atsakyti KER vadovų.

"KER nuolat ieško įvairaus profilio elektros energetikos srities kvalifikuotų specialistų. Įmonė taip pat didelį dėmesį skiria savo darbuotojų kvalifikacijai kelti", –  laikinai KER direktorės pareigas einanti Ilona Šaparauskienė buvo pabrėžtinai oficiali.

Jos teigimu, per pirmąjį šių metų pusmetį bendrovė pasirašė sutarčių už 32,3 mln. litų. Pirmąjį šių metų pusmetį bendrovė dirbo pelningai.

"Planuojama, kad darbų apimtys ateityje augs. Šiuo metu bendrovė turi pakankamai kvalifikuotų darbo resursų, kad užsakovams darbai būtų atliekami laiku ir kokybiškai", – teigė I.Šaparauskienė.

Šiuo metu įmonėje dirba 245 žmonės.

Pereiti į KER atsisakė

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas teigia, kad elektros įrenginių remonto įmonė KER privalės rasti darbuotojų ir teikti kvalifikuotas paslaugas tiek "Lietuvos energijos" įmonėms, tiek kitoms privačioms bendrovėms.

Ministras nedramatizuoja, kad beveik šimtas žmonių nesutiko pereiti iš Lietuvos elektrinės į KER.

Anot A.Sekmoko, žmonėms iš Lietuvos elektrinės buvo siūlytos visos socialinės garantijos, išlaikant beveik tą patį atlyginimą vienus metus, jiems perėjus į KER, tačiau žmonės pasirinko išeitines kompensacijas.

Daugeliui darbuotojų išmokėtos 6–8 mėnesių kompensacijos – iš viso apie 3 mln. litų.

Faktai apie įmonę

KER – "Lietuvos energijos" antrinė įmonė, įkurta 1945 m.

Bendrovė specializuojasi energetinių įrenginių remonto, modernizavimo, montavimo, diagnostikos, atsarginių dalių ir įvairių metalo konstrukcijų gamybos srityse.

2000 m. įmonėje dirbo tūkstantis žmonių, apyvarta siekė 40 mln. litų per metus, pelno gauta apie 5–10 proc.

2008 m. rugpjūtį susirinkime atšaukta senoji ir išrinkta naujoji bendrovės valdyba. Jos pirmininku ir bendrovės generaliniu direktoriumi tapo A.Keserauskas.

Savo paslaugas bendrovė tiekia elektrinėms, šilumos ir elektros tinklams, laivų remonto ir pramonės įmonėms, statybinėms organizacijoms Lietuvoje ir užsienyje.