Tarsi pilkoji zona

Milijonines sumas mokymo bazėms ir infrastruktūrai modernizuoti ir plėsti gaunantys profesinio rengimo centrai ilgai buvo pilkoji zona, kurioje vyko, greičiausiai ir tebevyksta, įtakomis ir artimais ryšiais paremti verslo sandoriai, manipuliavimas darbo krūviais, biudžetinių resursų melžimas į artimųjų kišenes, priedangos kūrimas į tinklą įtraukiant aukštas pareigas užimančius politikus.

Tai buvo atskleista ir plačiai paviešinta žiniasklaidoje, atlikus patikrinimus ir kratas Kaune veikiančiame Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre (KMPMC). Centro vadovė Laimutė Anužienė buvo numezgusi tinklą, kuriame sočiai mito ir neršė artimieji ir pažįstami.

Turbūt klaidinga tikėtis, kad savivalės būta tik KMPMC, nors tai savaime nemeta šešėlio nė ant vienos konkrečios profesinio rengimo įstaigos.

P. Čepas/Justinos Lasauskaitės, kautech.lt nuotr.

Įžvelgia bandymą maskuoti

„Kauno diena“ sulaukė ne vieno skundo dėl Kauno technikos profesinio mokymo centro (KTPMC) vadovo Pauliaus Čepo veiklos ir planų paaukštinti jo pareigas, prisidengiant vykdoma reforma.

Pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) planuojamą reformą P.Čepo vadovaujamas KTPMC, Vilkijos žemės ūkio mokykla, Kauno statybos ir paslaugų mokymo centras nuo rugsėjo bus sujungti į Kauno technologijų mokymo centrą.

Reorganizavimo sąlygose išskiriamas P.Čepo vaidmuo. Ministerijos užkulisiuose kalbama, kad jis yra favoritas ir bus paskirtas laikinai vadovauti naujai įstaigai.

P.Čepas yra buvęs dabartinės ŠMSM viceministrės Agnės Kudarauskienės kolega, kai abu dirbo L.Anužienės vadovaujamame centre. A.Kudarauskienė buvo L.Anužienės padėjėja. Dabar ji yra profesinio rengimo veiklą kuruojanti viceministrė.

Abejoja reformos tikslais

Profesinio rengimo centrų reformų motyvai, priežastys ir numatyti tikslai kelia abejonių ir parlamentarams.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nariai Eugenijus Jovaiša, Laima Nagienė, Vilija Targamadzė, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Aušrinė Norkienė, Beata Petkevič išplatino viešą pareiškimą, kuriuo reiškiamas nepritarimas reformos imitacijai (parlamentarai kalba ne apie konkrečias mokyklas, bet apie reformos kokybę verčiančias abejoti tendencijas – red. past.).

Parlamentarai pasigedo ne tik aiškios analizės, bet ir atkreipė dėmesį, kad profesinių mokyklų sujungimas nederintas su įstaigų bendruomenėmis. Kyla pagrįstų įtarimų, kad įstaigas sujungti siekiama vien tam, kad būtų galima paskirti naują, galbūt ministerijos klerkams naudingesnę, vadovybę. Seimo narių teigimu, taip atsitiktų ir su Kauno statybos ir paslaugų bei Kauno technikos profesinio mokymo centrais.

Deja, ši ministerijos reforma iš esmės nuleidžiama iš viršaus, profesinio mokymo pertvarka vyksta slapta, nediskutuojama su švietimo bendruomene.

„Deja, ši ministerijos reforma iš esmės nuleidžiama iš viršaus, profesinio mokymo pertvarka vyksta slapta, nediskutuojama su švietimo bendruomene, nepateikiama informacija net ir socialiniams partneriams ir visuomenei, o supažindinama su jau parengtu įsakymo projektu. Galbūt pasitarus su vienu ar kitu mokyklos direktoriumi“, – svarstė prof. V.Targamadzė.

Reorganizavus kai kurias profesinio mokymo įstaigas, 2023 m. tikimasi sutaupyti vos iki 152,2 tūkst. eurų. Ministerijos atstovų teigimu, šiais pokyčiais siekiama, kad visoje šalyje kitus mokslo metus profesinės mokyklos pradėtų sustiprėjusios, daugiau mokinių galėtų naudotis moderniausia profesinio mokymo infrastruktūra, o siūlomos mokymo programos būtų geriau pritaikytos prie darbo rinkos poreikių.

Iškalbingas pavyzdys

Seimo narių įtarimus, kad reforma naudojama norint paskirti savus naujųjų įstaigų vadovus, tarsi patvirtina P.Čepo pavyzdys.

Nors KTPMC naudojami viešieji finansai skaičiuojami milijonais, perkama brangi mokymo įrangą, ŠMSM šio profesinio rengimo centro išsamų patikrinimą yra atlikusi tik 2016 m. Kažkodėl pasikliaujama tik vidiniu auditu arba ribotais vadinamaisiais išorės kokybės vadybos sistemos auditais.

Pasak „Kauno dienos“ šaltinio, išorinis finansinis auditas pastaraisiais metais, kaip spėjama, neatliekamas todėl, kad P.Čepas ministerijoje turi patikimą užnugarį – L.Anužienės vadovaujamame centre užmegztus kolegiškus ryšius su dabartine švietimo viceministre A.Kudarauskiene.

ŠMSM kategoriškai neigia, kad kolegiška pažintis ir buvęs bendradarbiavimas kaip nors gali turėti įtakos P.Čepo karjerai.

„Viceministrė A.Kudarauskienė yra dirbusi ne vienoje institucijoje ir kolegiškus santykius palaiko su daugybe žmonių. P.Čepas nuo 2012 m. nebedirbo Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre“, – tikino ŠMSM ministrės patarėjas Dainoras Lukas. Ministrė Jurgita Šiugždinienė apie reformą ir skundus dėl Kaune veikiančios įstaigos kalbėti nepanoro.

Nors ŠMSM ir neigė, kad jau numatyta, kas taps naujuoju vadovu, apie P.Čepą atsiliepė itin palankiai: „Ministerijai nekelia abejonių P.Čepo kompetencija, jis turi vienuolikos metų vadovavimo patirtį, yra Europos profesinio mokymo įstaigų asociacijos valdybos narys.“

Prieštaringi paaiškinimai

„Kauno diena“ pastebėjo, kad ŠMSM, regis, visiškai pasitiki asmeniškais P.Čepo patikinimais, užuot pati įsitikinusi situacijos autentiškumu ir atlikusi išsamų įstaigos auditą.

Tai, pavyzdžiui, atskleidžia P.Čepo tarnybinio automobilio naudojimo aplinkybės.

Įstaigos reputacija besirūpinantis vadovas turėtų naudotis įstaigos logotipu pažymėtu automobiliu (tai numato ir tarnybinių automobilių naudojimo taisyklės). Tačiau redakcijos šaltinio duomenimis, P.Čepas važinėja nepažymėtu tarnybiniu automobiliu ir gali būti, kad ne tik tarnybiniais tikslais.

„Kauno diena“ dar prieš mėnesį automobilį, kuriuo naudojasi P.Čepas, nufotografavo stovintį šalia įeigos į mokymo centrą. Automobilis buvo be logotipo.

Paklaustas, kodėl nesilaiko taisyklių, P.Čepas tuomet su ironija dėstė: „Jei turite klausimų, surašykite raštu… Nes čia tas principas: mačiau, nepažymėtas… viena boba sakė, viena nesakė… Ar ten jūs buvote, ar nebuvote, aš nežinau, kokį jūs automobilį matėte ar nematėte...Kaip jūs lankėtės valstybinėje įstaigoje, nesuderinęs su administracija.“

Dar po kurio laiko jis aiškino, kad automobilis galbūt buvo plaunamas, todėl neturėjo logotipo, dar pridūrė, kad tuo automobiliu naudojosi ne jis vienas ir pan.

Logotipai atsirado

„Kauno dienoje“ pasirodžius publikacijai, kurios dalis buvo skirta ir tarnybiniais logotipais nežymėtam įstaigos vadovo automobiliui, logotipai (pritvirtinti magnetukais) ant durelių atsirado.

Pasikeitimai: ant tarnybinio automobilio, kurio naudojimo aplinkybes direktorius aiškino labai prieštaringai, po publikacijos „Kauno dienoje“ atsirado magnetais pritvirtinami lipdukai su įstaigos logotipu. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Tokios prieštaringos aplinkybės dėl tarnybinio transporto naudojimo ŠMSM visiškai nesukėlė įtarimų, nes ji pasikliovė ministerijoje gerų pažįstamų turinčio P.Čepo žodiniais paaiškinimais.

„Vadovas paneigė straipsnyje išsakytus faktus, kad automobilis be lipdukų eksploatuojamas ar direktorius jį vairuoja“, – sakoma P.Čepo patikinimais paremtame ŠMSM paaiškinime.

Abejonės dėl dirbtuvių

P.Čepo pateiktais paaiškinimais ŠMSM rėmėsi atsakydama ir į kai kuriuos kitus, abejonių dėl veiklos skaidrumo keliančius „Kauno dienos“ klausimus.

Prieš kurį laiką „Kauno diena“ sulaukė skundo dėl dabar KTPMC esą klestinčios netvarkos ir ne studijoms, o verslui naudojamų dirbtuvių, į kurias investuoti ES milijonai.

„Nežinome, kokiais būdais šios dirbtuvės buvo išnuomotos UAB. Taip pat neaišku, kaip vykdoma elektros suvartojimo apskaita. Tiesiog matome, kad dirbtuvėse dideliais kiekiais gaminamos durys. Bet juk ES milijonai buvo skirti ne verslui, o studijoms. Čia buvo nupirktos CNC programuojamos staklės. Vien į jas investuota apie 1 mln. litų. Dabar nieko neinvestavusiam verslui labai patogu. Man sunkiai suvokiama, kaip tai toleruoja P.Čepas. Kyla įvairių įtarimų“, – pasakojo buvęs KTPMC darbuotojas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi).

Pabrėžiama, kad dar keistesni dalykai dedasi Variklinių transporto priemonių remonto sektoriniame praktinio mokymo centre, įsikūrusiame V.Krėvės prospekte. Į jį investuota daugiau nei 1,1 mln. eurų, gautų iš ES. Tuomet buvo nupirkta dešimt automobilių keltuvų ir visa kita servisui reikalinga įranga.

Išskirtinumas: įstaigoje veikia brangūs praktinio mokymo centrai – kas juose šeimininkauja, oficialiai vengiama kalbėti.

„Anksčiau šį neoficialų servisą buvo ypač pamėgę turgininkai. Jie čia veždavo savo automobilius, kurie mokyklos teritorijoje stovėdavo savaitėmis, nes užtrukdavo, kol ieškodavo pigesnių detalių. Pašaliniai automobiliai mokyklos teritorijoje sulaukdavo nereikalingo dėmesio. Dabar veikiama operatyviau. Dažniausiai apie šį neoficialų servisą sužinoma per pažįstamus. Tiesa, jokių kasos čekių čia negausite, už viską reikia mokėti grynaisiais. Meistrai pasiveda į šoną ir susimoki“, – pasakojo buvęs KTPMC darbuotojas.

Prarado darbingumą

Komentuodama aplinkybes dėl dirbtuvių naudojimo, ŠMSM vėl pasikliovė P.Čepu. ŠMSM atsakyme dėstoma: „Po publikacijos kreipėmės į Paulių Čepą, prašydami patvirtinti ar paneigti paskelbtus faktus. Gavome tokią informaciją: mokykla dirbtuvių nuomos sutarties neturi su jokia UAB.“

Tokio paties turinio atsakymus redakcijai pateikė ir P.Čepas.

Sutapimas ar ne, bet po „Kauno dienos“ publikacijos P.Čepui buvo paskirtas nedarbingumas. Todėl jis neatsakė į papildomai jam pateiktus klausimus apie įtarimų keliančius kai kuriuos kitus veiklos epizodus.

Direktorius buvo informavęs, kad atsakys po liepos 18 d., kai baigsis nedarbingumo terminas. Bet nedarbingumo pažymėjimas jaunam ir energingam vyrui buvo pratęstas, tad komentarų nesulaukėme.

Dar kartą į jį kreipėmės liepos 25 d. ir vėl išgirdome besikartojančią naujieną – nedarbingumo pažymėjimas pratęstas. „Dar luktelėkime savaitėlę, ko gero, ir tada atsiųsiu (komentarą)“, – pasiūlė KTPMC vadovas.

Įtakingi užtarėjai

„Kauno diena“ rašė, kad P.Čepas turi įtakingų užtarėjų ne tik tarp konservatorių, bet ir tarp Darbo partijos atstovų. Tai patvirtino ir kai kurie ŠMSM darbuotojai. Tai buvo juntama dar ir tada, kai ŠMSM vadovavo Darbo partijos atstovė Audronė Pitrėnienė.

Situacija: J.Šiugždinienės vadovaujama ministerijos inicijuota pertvarka Kaune kelia vis daugiau neaiškumų. (Ž. Gedvilos/BNS nuotr.)

Prieš tapdamas KTPMC vadovu, P.Čepas vadovavo nedidelei, ekspertų teigimu, merdinčiai, Mechanikos mokyklai, kuriai net nepavyko gauti ES pinigų sektoriniams centrams steigti.

2016 m., kai ŠMSM vadovavo A.Pitrėnienė, nuspręsta Mechanikos mokyklą sujungti su du kartus didesniu ir ne vieną ES projektą įgyvendinusiu Kauno statybininkų rengimo centru. Taip atsirado KTPMC. „Šias jungtuves galima palyginti kaip kiosko su „Maxima“, – vaizdžiai komentavo „Kauno dienos“ kalbintas švietimo ekspertas.

Tuomet daugeliui netikėtai sujungtų įstaigų vadovu tapo P.Čepas. Per susitikimą su tuomete ministre viešai net buvo užduotas klausimas, kodėl jis paskirtas, nors tuo metu kur kas didesnis ir modernesnis buvo Kauno statybininkų rengimo centras, įgyvendinęs ne vieną ES projektą ir sukūręs šiuolaikišką studijų bazę. Mechanikos mokykla tokiais pasiekimais negalėjo pasigirti. Sutrikusi A.Pitrėnienė tuomet į klausimą taip ir neatsakė.

Kai 2016 m. P.Čepas tapo KTPMC direktoriumi, ši įstaiga pasidarė vos ne Darbo partijos kontora. Čia prieglobstį rado ne tik Darbo partijos Kauno skyriaus pirmininko Vydo Gedvilo pavaduotojas Albinas Antanas Anužis, bet ir V.Gedvilo buvę padėjėjai Seime Laura Kižė ir Vladas Kaftaniukas.

Biurokratiniai atsakymai iš ministerijos

Komentuodama apie planus skirti P.Čepą laikinuoju kuriamo centro vadovu, ŠMSM paaiškino: „Kauno atvejis, kai paskiriamas laikinas naujo juridinio vieneto direktorius, niekuo nesiskiria nuo analogiškų laikinų vadovų paskyrimo jungiant kitas profesines mokyklas. Laikinai paskirti direktoriai pareigas eis du mėnesius, vėliau juos pakeis viešus konkursus laimėję asmenys. Konkursuose galės dalyvauti visi reikalavimus atitiksiantys asmenys.“

Papildomai pasiteiravus, kodėl P.Čepo vadovaujamoje įstaigoje ŠMSM neatlieka finansinio audito, gavome skurdaus turinio komentarą: „Mokykloje kasmet yra atliekamas finansinių ataskaitų auditas, kurių ataskaitos yra viešinamos mokyklos puslapyje, taip pat kasmet atliekami vidaus kokybės vadybos ir išorės kokybės vadybos sistemos auditai. Visų profesinio mokymo įstaigų išorinis vertinimas atliekamas kasmet, vadovaujantis išorinio vertinimo rodikliais ir ribinių reikšmių pasiekimo rezultatais.“