Klaipėdos ir Mėmelio sasaja

Nemaža dalis Lietuvos žmonių yra linkę Klaipėdos istoriją skirstyti į kuršiškąją, kuri neva įrodanti, kad tai buvusios Lietuvos žemės. Kita istorijos dalis yra ta, kuri klostėsi po to, kai Ordinas įsitvirtino Kuršių žemėse.

25 metus Mėmelyje nuo 1893 iki 1919 m. su šeima gyvenęs J.K.Zembrickis (1856–1919) paliko mums istoriją iš XIX ir XX a. pradžios. Ji yra šiandieninės Klaipėdos sąsaja su anuo mažiau žinomu Mėmelio miestu.

Neretai istorikai linkę ties 1923 m. brėžti liniją, kuri skiria Klaipėdą nuo Mėmelio. Tačiau į Klaipėdos istoriją, jos vystymąsi turėtume žvelgti, kaip į vieną visumą, nors jos laikas, netgi žmonės buvo skirtingi.

J.K.Zembrickis nebespėjo pamatyti jo mėgto krašto po 1923 m. sukilimo, pritrūko visai nedaug – vos ketverių metų. Jis paliko ryškų Mėmelio miesto ir krašto vaizdą. Reikia tik stebėtis, su kokia meile ir atsidavimu anuometinio miesto vaistininkas po kruopelytę rinko krašto istorijos detales.

Asmenybė: J.K.Zembrickis paliko ryškų Mėmelio miesto ir krašto vaizdą. / "Vle" nuotr.

Dėmesys ir jūros ekonomikai

J.K.Zembrickis medžiagos apie Mėmelio miestą ir kraštą ieškojo miesto magistrate, bažnyčių knygose, dvarų archyvuose, lankydamas atskiras miesto ir krašto vietas. Be šaltinių Mėmelyje, jis šio krašto paminėjimo ieškojo ir Karaliaučiaus archyvuose, Prūsijos karališkojo universiteto bibliotekoje.

Tai, ką J.K.Zembrickiui pavyko surinkti, jis vokiečių kalba išdėstė savo darbuose "Mėmelio – karališkojo Prūsų jūrų ir prekybos miesto istorija" (orginaliai – "Geschichte der Königlich Preussischen See und Handelsstadt Memel" – 1900 m.), "Mėmelis XIX amžiuje" (originaliai – "Memel im neunzehnten Jahrhundert" – 1902 m.), "Mėmelio apskrities istorija" (originaliai – "Geschichte des Kreises Memel" – 1918 m.).

Be šių didesnės apimties darbų, jis paskelbė ir daug straipsnių, recenzijų, atsiliepimų Mėmelio miesto ir krašto spaudoje.

Vienas paskutiniųjų jo istorinių darbų buvo surinkta Šilutės istorija – knyga "Šilokarčemos apskrities istorija" (originalas – "Geschichte des Kreises Heydekrug"). Ją jau po J.K.Zembrickio mirties papildė ir 1920 m. išleido A.Bitėnas.

Dar vienas reikšmingas J.K.Zembrickio nuopelnas yra tai, kad jis, vartydamas Mėmelio miesto archyvą, suprato, kad archyvas nėra patogus naudotis, ir pasisiūlė jį tvarkyti. Paprasta jo archyvo paieškos sistema gyvavo ir po 1923 m., kai Lietuva perėmė Mėmelį ir jis tapo Klaipėda.

J.K.Zembrickis pagrįstai laikomas žymiausiu Klaipėdos krašto istoriku, kurio darbai itin reikšmingi ir mūsų dienomis.

Po 1944 m., kai į Klaipėdą įžengė Raudonoji armija, dalis archyvo, J.K.Zembrickio turtingas asmeninis archyvas ir dalis surinktos jo reikšmingos bibliotekos dingo.

Vėliau paaiškėjo, kad dalis medžiagos pakliuvo į valstybės archyvus, kur yra saugoma ir iki šiol. Taip pat žinoma, kad po J.K.Zembrickio mirties 1919 m. žmona dalį jo knygų 1920 m. perdavė Klaipėdos miesto bibliotekai. Kai kuriuose šaltiniuose nurodyta, kad knygos ir sukaupta medžiaga, kuri perduota bibliotekai, svėrė apie 3,5 tonos. Kai nacistinė Vokietija 1939 m. užėmė Klaipėdos kraštą, J.K.Zembrickio knygos ir kita medžiaga, kaip neatitinkanti nacistinės ideologijos tautinių mažumų klausimu, buvo pašalinta iš viešųjų bibliotekų.

Buvo lietuvybės puoselėtojas

J.K.Zembrickis anuometiniame Mėmelyje pasižymėjo kaip itin talentingas istorikas, archyvaras, krašto istorijos puoselėtojas.

Jo darbais remiasi ir šiandieniniai Lietuvos istorikai, kurie domisi Klaipėdos kraštu. J.K.Zembrickis pagrįstai laikomas žymiausiu Klaipėdos krašto istoriku, dar vadinamas Mėmelio istorijos "tėvu". Jo darbai itin reikšmingi ir mūsų dienomis. Kitaip ir būti negalėjo, nes anuomet gyvenęs protingas, kraštu susidomėjęs žmogus buvo žymiai arčiau krašto istorijos ištakų nei visi šiandieniniai istorikai. Jis vaikščiojo Mėmelio miesto gatvėmis ir geriau už bet ką jautė anuometinę jo dvasią.

Vieta: miesto gatvė, kuria galėjo vaikščioti ir J.K.Zembrickis. / "Vle" nuotr.

Jau mūsų dienomis J.K.Zembrickio parengti istoriniai darbai ir parašyti straipsniai buvo kelis kartus išleisti atskirais tomais. J.K.Zembrickio surinktuose istoriniuose darbuose nemažai dėmesio skiriama ir uostui. Vertėtų prisiminti, kad XIX a. antroje pusėje, kurią Mėmelyje tiesiogiai matė J.K.Zembrickis, uostas, su juo susijusi pramonė buvo ant pakilimo bangos.

Tai, kad J.K.Zembrickio vardu jau mūsų dienomis Klaipėdoje pavadinta viena iš gatvių, taip pat liudija šio žmogaus svarbą atskleidžiant istorines sąsajas tarp Mėmelio ir Klaipėdos.

Įdomu ir tai, kad dar gyvendamas Tilžėje (1882–1887 m.), J.K.Zembrickis pramoko lietuvių kalbos, bendravo su lietuviais, lankėsi lietuvių draugijos "Birutė" renginiuose. J.K.Zembrickis 1881 m. buvo vedęs lietuvininkę L.Sličkutę. Ir tai galėjo lemti jo prieraišumą lietuviškumui. 1884 m. gyvendamas Tilžėje jis leido vokišką laikraštį "Tautos draugas Lietuvai" (originalas – "Volksfreund für Litauen"). Vėliau jis paskelbė straipsnių ir lietuviškoje spaudoje, priklausė 1879–1923 m. Tilžėje veikusiai Lietuvių literatūros draugijai.

Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2022 m. kultūros ir meno sričių projektą "Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį ", skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.

Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2022 m. kultūros ir meno sričių projektą "Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį", skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.