„Mokykloms šiais metais didžiausias iššūkis buvo pandemijos suvaldymas, mokymo proceso organizavimas sudėtingomis sąlygomis, pasirengimas egzaminams“, – pradėjo vardyti J.Šiugždinienė, paprašyta apžvelgti besibaigiančius metus.

Kitas iššūkis – mokytojų trūkumas. „Jei šiandien ši problema dar nėra akivaizdi, po kelerių metų turėsime sunkumų, jei nieko nesiimsime“, – kalbėjo ministrė. Visoje Lietuvoje, taip pat ir Kaune, ypač trūksta matematikos, fizikos, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų.

Svarstant, kaip pritraukti kuo daugiau žmonių, kad jie rinktųsi mokytojo profesiją, kad didėtų mokytojo profesijos prestižas, kitais metais laukia pokyčiai.

Anot ministrės, 2022 m. rekordiškai augs finansavimas švietimo srityje, didės mokytojų, akademinių darbuotojų atlyginimai. „Norisi, kad mokytojai, akademiniai darbuotojai turėtų pačias geriausias darbo sąlygas, jie – patys svarbiausi“, – teigė J.Šiugždinienė.

Didesnis finansinis paskatinimas laukia ir dar studijuojančiųjų, mainais į sutikimą bent trejiems metams po studijų mokytojauti regionuose. Pedagogo profesiją bus lengviau įgyti iš kitų sričių ateinantiems patyrusiems specialistams.

Kitąmet pradės veikti Nacionalinės mokytojų kompetencijų tobulinimo programos informacinių technologijų, užsienio kalbų, įtraukiojo ugdymo srityse. Įtraukusis ugdymas ypač svarbus, kad vyktų sklandesnė įvairių poreikių vaikų integracija mokyklose ir pats švietimo procesas. Startuos „Tūkstantmečio mokyklų“, skaitmeninės transformacijos „EdTech“ ir kitos svarbios programos, baigiamas peržiūrėti bendrojo ugdymo programų turinys.

Dideli pasiekimų skirtumai

Ministrei nerimą kelia dideli mokinių pasiekimų skirtumai tarp miesto ir rajono mokyklų, ir pačiuose rajonuose bei miestuose.

„Turime daug aukštų pasiekimų mokinių, kurie dalyvauja tarptautinėse olimpiadose, turime daug talentų. Bet bendras ugdymo pasiekimų lygis kelia nerimą“, – konstatavo J.Šiugždinienė.

Anot ministrės, skirtumus lemia įvairūs dalykai, iš kurių vienas – daug mažų mokyklų.

„Maža mokykla savaime nėra blogai, bet kai kurios yra beveik tuščios. Kai mažai mokinių, sunku mokytojams sudaryti orias darbo sąlygas, sunku užtikrinti turtingą neformalų mokinių ugdymą, socializaciją ir bendravimą“, – atkreipė dėmesį J.Šiugždinienė ir įvardijo siekį: „Visos mokyklos turi būti stiprios“.

Labai norisi, kad mokytojai, akademiniai darbuotojai turėtų pačias geriausias darbo sąlygas, jie – patys svarbiausi.

Reikia gerinti įvaizdį

Profesinėms mokykloms, anot ministrės, šie metai buvo geri. Augo stojančiųjų skaičius, daugiau pasirinkusiųjų technines profesijas.

„Bet ir šioje srityje yra daug darbų, kuriuos dar reikia nudirbti. Vienas jų – gerinti profesinių mokyklų įvaizdį. Šiandien tėvams profesinės mokyklos dar labiau asocijuojasi su bausme nei su perspektyva“, – sakė J.Šiugždinienė.

Situacijai keisti nuo kitų metų rugsėjo mokyklose nuo pirmos klasės bus privalomos profesinio orientavimo veiklos. Didelę dalį šių veiklų sudarys vizitai į įmones, profesines, aukštąsias mokyklas, kad kuo anksčiau mokinys galėtų atrasti savo polinkius ir baigdamas mokyklą žinotų, kokį kelią norėtų rinktis.

„Baigusiems profesines mokyklas atidarome kelią į trumpąsias studijas kolegijose. Tai yra galimybė siekti aukštojo mokslo ir tęsti kelią aukštyn, iš pradžių įgijus profesiją su viduriniu mokslu“, – įsitikinusi visapusiška tokių naujų galimybių nauda ministrė.

Mokslas: Kauno abiturientų pagrindinių abitūros egzaminų rezultatai – geresni nei šalies vidurkis. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Rekordinis finansavimas

Kalbėdama apie studijas J.Šiugždinienė akcentavo jų kokybę ir prieinamumą. Kaip itin svarbų šiemet priimtą sprendimą ji įvardijo reikalavimų stojantiesiems suvienodinimą, nesvarbu, ar už mokslą moka valstybė ar pats studentas.

Sunkesnėje finansinėje situacijoje esančių šeimų, kurių daugybė gyvena ne didmiesčiuose, vaikai dažnai visai nestoja į aukštąsias mokyklas, nes neišgalėtų Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje pragyventi.

„Norime jiems sudaryti galimybę studijuoti stipriausiuose universitetuose ir programose, pasiūlydami tikslines vietas stipriose, labiausiai konkurencingose programose, peržiūrėdami paskolų sistemą, tačiau nemažindami stojamojo balo kartelės“, – sakė J.Šiugždinienė. Jos teigimu, orientuojamasi ne į masiškumo, o į kokybės didinimą. „Lietuvoje turime daugybę diplomų, turinčių signalizuoti, kad visuomenė yra išsilavinusi, bet pasitikėjimo, pilietinio aktyvumo, gyvenimo trukmės, kiti su išsilavinimu tiesiogiai susiję rodikliai yra ne patys geriausi“, – atkreipė dėmesį ministrė.

Svarbių sprendimų yra ir mokslo srityje. 30 proc. auga finansavimas mokslui, jis didės ir doktorantūros, podoktorantūros studijoms, mokslo tyrimams. Peržiūrima mokslo finansavimo sistema.

Lietuvoje stipriai atsilieka mokymosi visą gyvenimą sritis. Parengtas modelis, kaip galėtų atrodyti vieno langelio sistema kvalifikacijai kelti įvairiose srityse. Sistema apjungs įvairias kvalifikacijos kėlimo ir persikvalifikavimo galimybes.

Ką gali visuomenė?

Ministrė pasidžiaugė, kad Kauno abiturientų pagrindinių abitūros egzaminų rezultatai – geresni nei šalies vidurkis.

„Galima būtų dar pasitempti biologijos, geografijos srityse, bet ugdymo rezultatai Kaune tikrai geri“, – sakė J.Šiugždinienė, atkreipusi dėmesį, kad Kauno mokyklose įrengta nemažai gamtos mokslų laboratorijų, o pastaruosius trejus metus augo mokinių skaičius mokyklose.

Ministrė taip pat atkreipė dėmesį, kad mokytojo įvaizdis priklauso ne tik nuo darbo sąlygų ir atlyginimo, bet ir nuo mūsų visų požiūrio į mokytoją.

„Reikia daugiau kalbėti apie pozityvius pavyzdžius, kurių yra daug. Visų pirma, tėveliai turi gerbti mokytojus, šeimoje turi vyrauti pagarba mokytojo profesijai. Taip pat labai svarbus tėvų dalyvavimas mokyklos valdymo procesuose“, – kalbėjo ministrė.