Informacinių technologijų specialistą į kaimą parviliojo žemė. Ekologinių žvakių gamintojai tikina net nesvajojantys išsikelti iš Kauno rajono. Jiems pritaria teisininkas ir politikas – jauniausias savivaldybės tarybos narys.

Atstumas visiškai ištirpo

Čekiškės seniūnijos jaunasis ūkininkas Arūnas Pakalnis dažnai keliskart per dieną sukaria atstumą nuo Liučiūnų, kur ūkininkauja, iki Eigulių, kur su šeima nuomoja butą. "Kaimas priartėjo prie miesto – atstumas visiškai ištirpo. Mano gimtieji Liučiūnai dabar – tik 20 minučių nuo Eigulių. Be to, yra internetas, socialiniai tinklai – visur jautiesi centre", – šypsosi liučiūniškis.

Puikiais pažymiais baigęs Čekiškės P.Dovydaičio gimnaziją, A.Pakalnis svarstė studijuoti agronomiją. Tačiau jį atkalbėjo tėvas, pats prieš imdamasis ūkininkauti dirbęs agronomu. Tada Arūnas pasirinko informatikos studijas Kauno technologijos universitete. Jas baigęs, dirbo pagal specialybę. "2008 m. prasidėjo ekonomikos krizė, kurį laiką neturėjau darbo. Tėtis pakvietė kartu ūkininkauti. Pasinaudojau šansu grįžti į kaimą, įsteigiau ūkį. Kaip jaunasis ūkininkas gavau nemažą ES paramą – modernizavome techniką. Dėl to pagerėjo darbo našumas, kokybė – dabar prikuliame daugiau aukščiausios kokybės grūdų", – pasakojo A.Pakalnis.

Javus ir rapsus, pupas auginantis ūkininkas kartu su tėvu Mykolu Pakalniu dirba 260 ha žemės, šiemet prikūlė 1500 t kviečių. Jų dar nepardavė – derlių saugo sandėliuose, stebi biržą ir laukia geresnių kainų.

Ar, palyginti su informacinėmis technologijomis, ūkininkavimas A.Pakalniui neatrodo atgyvenusi veikla? "Visiškai ne. Gyventojų skaičius pasaulyje auga, reikės daugiau maisto – taip pat ir grūdų, – įsitikinęs jaunasis ūkininkas, visą grūdų derlių parduodantis užsienio šalims. – Man geriau kaime – čia esu pats sau šeimininkas. Be to, uždirbu panašiai kaip mano buvę kolegos informatikai, o intensyviai dirbti reikia tik pusę metų."

Su žmona psichologe Kristina A.Pakalnis augina pusės metų sūnų Vytautą. Po dvejų metų šeima tikisi įsikurti šalia tėvų sodybos pradėtame statyti name. "Žmona taip pat nesibaido kaimo. Nemanau, kad sūnų išleisti į vaikų darželį, mokyklą čia bus problema. Gimnazija ir Čekiškėje, ir Vilkijoje yra, o jeigu ką, ir miestas netoli", – užsiminė liučiūniškis.

Pašnekovo žodžiais, tas kaimas, į kurį jis sugrįžo, nėra prasigėręs. "Kauno, Kėdainių rajonuose – labai derlingos žemės, tik dirbk. Kas netingi, tas ir dirba. O kas nedirba žemės, bet nori dirbti, darbus susiranda: jei ne čia, tai mieste", – pastebėjo jaunasis ūkininkas.

Idėją pašnibždėjo bitės

Raudondvariškiai Justina ir Andrius Rebždžiai prieš trejus metus pradėjo lieti rankų darbo vaškines žvakes. "Jų gamybai naudojame tik natūralų vašką, kitas natūralias medžiagas. Vaškinės žvakės liepsna jonizuoja, išvalo orą nuo alergenų, to nepasakysi apie prekybos centruose parduodamas parafinines žvakes. Be to, deganti vaškinė žvakė išvalo ir blogas mintis", – šypsojosi J.Rebždienė, virš liepsnos kaitindama ir lydydama vašką, pildama jį į specialias silikonines formas ir palikdama stingti. Viskas aplinkui maloniai pakvipo vašku. Keliolika laukimo minučių, ir iš formos išimamos žvakės – angeliukas, burbulas, snaigė, gėlės žiedas.

Jaunos moters žodžiais, mintį lieti žvakes pašnibždėjusios bitės. "Anyta bitininkauja – lieka daug nepanaudoto vaško. Kartą anyta užsiminė, kad ruošiasi jį išmesti. Su vyru nusprendėme tą vašką kažkaip panaudoti, taip gimė idėja lieti žvakes. Iš pradžių buvo nelengva savo produkciją įsiūlyti Senamiesčio parduotuvėlėms, nenuleisti rankų. Reikėjo ir tam tikrų pradinių investicijų", – prisiminė J.Rebždienė.

Jauna šeima rengia ir edukacines programas. "Vaikams pasakojame apie medų, vašką, iš kur jie atsiranda. Suaugusiesiems – apie tai, kokie šie produktai sveiki, kokių savybių turi. Susirenka ir mergvakarių dalyvės. Anksčiau mergvakariai būdavo tik su ausytėm, uodegytėm, dabar jų dalyvės ateina ir žvakių lieti, – pastebėjo pašnekovė. – Beje, medus, vaškas labai tinka vestuvėms ir su jomis susijusioms ceremonijoms. Juk jaunamartės anksčiau bičių dievui Bubilui melsdavosi, kad jų vedybinis gyvenimas būtų gražus ir gausus."

Randa bendrą kalbą

Garliaviškis Vytenis Vitkauskas – jauniausias Kauno rajono savivaldybės tarybos narys. 25 metų teisininkas politiku tapo šių metų pavasarį, laimėjęs rinkimus pagal Socialdemokratų partijos sąrašą.

"Kauno rajonas man atrodo puiki vieta save realizuoti. Čia gimiau, baigiau gimnaziją, įsitraukiau į jaunimo veiklą. Čia gyvendamas baigiau studijas, susiradau darbą. Po studijų nenorėjau niekur išvažiuoti, palikti šio krašto", – sakė V.Vitkauskas. Iki šiol tėvų namuose gyvenęs tarybos narys prisipažįsta vis dažniau pagalvojantis apie nuosavą būstą, tačiau dar neapsisprendęs, kurioje pakaunės vietoje kurtis.

Daugelis savivaldybės tarybos narių – 40–50 metų. Ar V.Vitkauskui, veržliosios Y kartos atstovui, visada pavyksta rasti bendrą kalbą su konservatyviais vyresniais kolegomis? "Skirtingų kartų atstovai į tą pačią problemą dažnai žvelgia skirtingai. Dėl to kaip tik daugiau pranašumų: jaunimas gali papildyti vyresnių kartų atstovus, ir atvirkščiai", – įsitikinęs jaunasis politikas.

Taryboje V.Vitkauskas sakėsi nepajutęs vyresnių kolegų arogantiško požiūrio: "Netgi priešingai – jaučiu didelį jų palaikymą. Tai, kad esu jauniausias tarybos narys, mane skatina nuolatos domėtis, aiškintis, kad sukaupčiau daugiau žinių, patirties, reikalingų tarybos darbe. Be to, jauno amžiaus pranašumas – netradicinis jaunatviškas požiūris ieškant problemos sprendimo būdų."

Organizuoja jaunimo užimtumą

Iš pradžių varžęsis pasisakyti tarybos posėdžiuose, per pusmetį jaunas politikas apsiprato, ėmė dažniau teikti pasiūlymus ir pastabas. "Pradėjus dirbti taryboje, buvo daug naujų dalykų: aplinka, žmonės, tarybos, komitetų posėdžiai, ruošimasis jiems. Dabar viskas nusistovėjo, tapo įprasta", – sakė tarybos narys.

V.Vitkauskas dalyvauja kelių organizacijų veikloje, tarp jų – Kauno rajono jaunųjų lyderių asociacijoje. "Šioje asociacijoje skirtingų sričių atstovai susirinko tam, kad atrastų jaunus, aktyvius rajono žmones ir organizuotų jaunų žmonių užimtumą. Rengiame konferencijas, sąskrydžius, siekiame gerinti jauno žmogaus gyvenimo kokybę rajone. Pavyzdžiui, inicijavome fizinio aktyvumo projektą Kauno rajone", – pasakojo garliaviškis.

Pagal šį projektą kartą per savaitę 20-yje rajono seniūnijų sutartose vietose nuotoliniu būdu transliuojamos treniruotės: treneris demonstruoja pratimus, susirinkusieji nemokamai sportuoja.

"Pagal gyventojų amžiaus vidurkį Kauno rajonas yra vienas jauniausių Lietuvoje. Kuo daugiau jaunų šeimų čia kursis, dalyvaus bendruomenės gyvenime, tuo bus visiems geriau", – vylėsi V.Vitkauskas.

Jaunojo politiko tėvas Vidmantas Vitkauskas – Garliavos J.Lukšos gimnazijos direktorius, buvęs savivaldybės tarybos narys kaip Lietuvos centro sąjungos, vėliau – Liberalų sąjūdžio atstovas. Tačiau Vytenis pasirinko Socialdemokratų partiją. "Rinkdamasis partiją su tėčiu nesitariau. Kiekvienas žmogus yra laisvas savo politines pažiūras formuoti savarankiškai – ir aš jas taip formavau. Man buvo artimos socialdemokratinės idėjos, vertybės, dėl to šią partiją ir pasirinkau", – sakė V.Vitkauskas. Jis prisipažino, kad su tėvu kartais diskutuoja politinėmis, socialinėmis temomis.