Šventė kitaip
Šančiškiai trumpiausią naktį nusprendė sutikti kiek kitaip, tad rinkosi Parake. Čia švęsti Joninių kauniečiai rinkosi antrą kartą.
Į atvirą Parako kvietimą atsiliepė įvairūs kūrybininkai. Muzikos ritmus kūrė balta kauke pasidabinęs Gintautas Velykis. Tamsioje Parako erdvėje jo muziką apgaubė meno instaliacijos. Jau ateinant link renginio vietos kauniečius pasitiko medžiuose iškabintos velnių kaukės. Nustebino ir netradicinis Joninių laužas. Menininkai padegė Parako duris, susprogdino keletą petardų ir taip erdvę užpildė dūmais.
Iš Londono atvykęs vizualiųjų menų atstovas Skečus pieš Jason Atomicas pristatė savo požiūrį į Kauną. Joninių naktį menininkas pakvietė stebėti ne tik performansus, bet ir vaizdus, kuriuos užsieniečiai pamato atvykę į Kauną. Taip pat renginio metu menininkas greituoju būdu piešė svečių portretus ir juos pridėjo prie savo instaliacijos.
Net dvi idėjas norėjo įgyvendinti Šančiuose gyvenantis kompozitorius Gediminas Zujus. Tačiau šį kartą planus sujaukė logistikos bėdos. Vis dėlto, kaunietis tikisi, jog kitą kartą pavyks įgyvendinti kūrybinius sumanymus, o šią naktį beliek pasigrožėti kitų darbais.
„Ruošiau du dalykus. Vienas jų turėjo būti tokia interaktyvi sutartinių pynė, kai žmogus eina, pasisuka vienur, groja viena sutartinė, pasisuka į kitą šoną – groja jau kita, žengia į priekį, dar kita suskamba. Tos sutartinės kartu sutaria, bet susidaro ir naujos harmonijos. Viskas turėjo atvažiuoti, bet pavedė transportas. Kita idėja buvo padaryti totemus, kurie turėjo pasakoti įvairius priežodžius, bet ir jų šį kartą nepavyko įgyvendinti“, – kalbėjo G.Zujus.
Jis pridūrė, kad Joninės jam visada reiškė vis skirtingus dalykus. Iš pradžių tai buvo darbas kitų šventėse, vėliau dainų rašymas, kūrybos atskleidimo laikas. Dabar jis tikino, kad po šios nakties, ko gero, pradės tikėti ir stebuklais.
Parake sutikti kauniečiai džiaugėsi, kad šis karinis objektas atsigauna, pakviečia užeiti. „Netikėta, įdomu ir gražu. Visas netradiciška, tačiau tikiuosi, kad bus ir tradicinių laužų ir vainikų“, – mintimis pasidalijo Irena.
Subūrė bendruomenes
III forte Joninių švęsti susirinko aplinkinių gyvenviečių bendruomenės. Žmonės į šventę rinkosi pasidabinę gėlių vainikais, o pagrindiniu akcentu tapo aukuro ir Joninių laužo uždegimas.
Prie pat įėjimo mus pasitiko Kauno fortus prižiūrintis Ovidijus Jurkša. Tautiniais drabužiais pasipuošęs Seniavos bendruomenės atstovas visiems ateinantiems rankas plovė rasų vandeniu.
„Prie kupolės vartų žmonės turi palikti negeras savo mintis ir nusiprausę ateiti švarūs prie bendruomenės stalo. Šią naktį reikia tikėtis geresnio bendruomeniškumo ir kaimynystės bei vienas kito pažinimo. Ši tradicija tęsiasi jau septynis metus“, – sakė O.Jurkša.
Jis tikino, kad fortas jau iš savęs magiška vieta, įvairūs šio objekto užkampiai turi paslapčių. O trumpiausią naktį pažymės ir vaidilutės, kurios uždegs aukurą, taip atiduodamos auką gamtos dievams. Po to ugnį perneš į laužą.
Čia sutikti kauniečiai neslėpė noro tiesiog pabūti kartu. „Mes su visa šeima atėjome, pasiklausėme pasakojimų apie fortą, nusipynėm vainikus. Dukra rinkosi tuos žiedus, kurie buvo ryškiausi mūsų sode, o aš į savo vainiką įdėjau daugiau lauko gėlių. Dar močiutė sakydavo, kad vainikai šią naktį atneša svajones, pripildo energijos, tad ir gėlės turi būti įvairios“, – kalbėjo šventėje sutikta Jolita.
Tarsi dvi skirtingos šventės
Pagrindinė Joninių šventė Kaune turėjo vyko prie pilies bei Santakos parke. Šiose erdvėse šventė tarsi buvo pritaikyta dviejų skonių žmonėms. Pilies papėdėje skambėjo labiau šiuolaikiška muzika, o Santakoje dėmesys skirtas ritualams.
Šventinę programą šiemet kūrė „Zucchero Tribute Band LT“. Taip pat pasirodė folkroko grupė „Kūjeliai“ ir Kauno kultūros centro folkloro ansamblis „Gadula“, sutartinių giedotojų grupė „Sasutalas“ ir kt.
Kauniečiai pastebėjo, kad bent jau paskutiniai Kauno pilies scenoje pasirodę atlikėjai labiau priminė miesto gimtadienio šventę, nei Jonines, mat skambėjo šiuolaikiškenė muzika, visai kitokia, nei daugelis įpratę išgirsti trumpiausią metų naktį.
Kiek kitokia, labiau tradicinė atmosfera pasitiko Santakos parke. Tautinių tradicinių puoselėtojai pasiūlė sudalyvauti šventėje pagal įvairius ritualus bei sustiprinti ryšį su gamta. Prie aukuro žmonės galėjo apsivalyti nuo blogų minčių ir rūpesčių.
„Šis ugnies ritualas yra ypatingas. Kai mes norime turėti ryšį su aukščiausiuoju, mes pilam gintaro miltus į ugnį ir jie mus suriša, tada pildosi visi mūsų norai. Galime nebūtinai garsiai norus sakyti,užtenka mintimis. Ugnelėje prašome pagalbos, kad ji mums panaikintų mūsų problemas“, – išmintimi pasidalijo Julija.
Aplink aukurą skambėjo ir dainos, pakvietusios kauniečius susikibti rankomis ir apjuosti ugnį. Pačiam Santakos parko smaigalyje miestiečiai savo norus paleido tekėti vandeniu. Pintus vainikus, papuošus žvakele, susirinkusieji paleido Nerimi ir Nemunu.
Tiesa, kai kurie šventės dalyviai šiųmetinėmis Joninėmis miesto centre nusivylė. Jie tikino, kad pritrūko tradicijų, šventinės nuotaikos ir tikrosios Joninių prasmės. Anot jų, dabar net nebuvo progos prie laužo sulaukti vidurnakčio.
„Joninių šventė be laužų. Tiesiog keista. Vienas laužas degė prie Kauno pilies, bet per ten skambančią muziką tikrai nesijautė šventinės nuotaikos. Be to, ir šiaip jį labai anksti uždegė, kai jau kiek labiau sutemo, iš jo neliko jokio grožio. Tikėjausi, kad nuo aukuro bus uždegti deglai ar kažkas panašaus ir ugnis bus nunešta iki Santakos pabaigos. Tikėjausi, kad čia prie upės bus laužas, bet, deja, čia laužų nebuvo. Šiaip viskas baigėsi net nesulaukus vidurnakčio“, – savo pastebėjimais pasidalijo kaunietė Vilma.
Naujausi komentarai