Kovo 11-osios rytą pasidabinę tautinės simbolikos ženklais, energingu šiaurietiško ėjimo žingsniu visi pasuko Kačerginės „Šaltinių taku“.
Jaunųjų šauliukų rankose sužibę ugnies kibirkštėlės atvedė visus prie Kačerginės paminklinio akmens Lietuvos partizanams. Tyloje visi stabtelėjo prie kryžiaus „Žuvusiems už Tėvynę“ ir 1941 metų Birželio sukilimo aukų žūties vietos.
Žygeiviams išnirus iš tamsžalio pušyno, į veidus plūstelėjo šviesa, atsivėrė Pyplių piliakalnio akipločiai. Tai baltų kultūros šventovė –legendiniai Pilėnai, visų laikų krašto laisvės kovų simbolis. Lyg spalvoti karoliai pabiro žygeiviai, skubėdami pasiekti piliakalnio viršūnę. Nemuno ir Nevėžio santaka, Raudondvario bažnyčios bokštai ir neregėtai didingas 2018 metais rekonstruotas Pyplių piliakalnio kompleksas džiugino akį, kaitino širdį.
Nuo trispalvėmis pražydusio kalno lyg laisvės paukštė suplazdėjo ir pakilo Lietuvos himno – V. Kudirkos „Tautiškos giesmės“ – melodija. Kelionės nuovargį skaidrino skambios lietuviškos dainos, kurios nepaseno ir širdyse ruseno visus nepriklausomybės metus.
Daugelis skubėjo įamžinti žygio akimirkas, kiti patraukė į kalno papėdę, kur viliojančiai kvepėjo žygeivių draugystės košė. Ja visus vaišino Kauno Vytauto Didžiojo 2-os šaulių rinktinės Ežerėlio būrio jaunieji šauliukai, vadovaujami Dianos Matačiūnienės.
Centro vadovė Aurika Laurinaitienė negailėjo padėkos žodžių žygio tradicijų entuziastams, apdovanodama juos simboliniais Kovo 11-osios atminimo medaliais. Palinkėta, kad 29-asis Lietuvos laisvės pavasaris skleistųsi kiekvieno širdyje ir kasdien vestų į krašto nepriklausomybės stiprinimo aukštumas.
Naujausi komentarai