Apie nuveiktus darbus, įgyvendintus tikslus ir ateities planus portalas kaunodiena.lt su profesoriumi I.Vėgėle kalbėjosi Visuotinio advokatų susirinkimo išvakarėse.

– Kokius susiplanuotus darbus pavyko padaryti per pirmininkavimo Advokatų tarybai laikotarpį?

– Visų per aštuonis metus padarytų darbų niekaip nepavyktų trumpai išvardinti. Galbūt būtų galima apibendrinti. Buvo siekis sustiprinti žmogaus teisių gynybą, kad advokatūra taptų eksperte žmogaus teisių gynime ir teisinės valstybės gynimo prasme. Antra, sustiprinti ir pakelti visuomenės pasitikėjimą advokatūra, nes 2014 metais, kai atėjau pirmininkauti, tas pasitikėjimas buvo ženkliai kritęs. Trečia, didžiulis darbas buvo pagerinti advokatų finansines sąlygas teikiant teisinę pagalbą. Na ir pagerinti paslaugų teikimą advokatams iš advokatūros, kaip iš organizacijos, pusės, teikti geras ir efektyvias  paslaugas savo nariams.

Šie keturi dėmenys išsiskirto į smulkesnius. Kalbant apie finansus, pavyko padidinti atstovavimo išlaidų priteisimą. Gal mažiau pavyko pasiekti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje. Mes norėjome padaryti tikrą reformą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos dydis pakilo, bet ne tiek, kiek norėjome ir tos reformos nepavyko padaryti. Tačiau labai realios prielaidos tai padaryti yra šiais metais.

Visuomenės pasitikėjimas advokatūra ir advokatais yra išaugęs. Tai lemia vis didėjantis visuomenės noras kreiptis į advokatus teisinės pagalbos.

Ignas Vėgėlė (P. Paleckio/BNS nuotr.)

Labai ženkliai padėjome advokatams su informacinių technologijų plėtra. Paslaugas advokatams teikiame informacinėmis technologijomis. Štai ir Visuotinis advokatų susirinkimas vyksta nuotoliniu būdu ir balsavimas vyks per nuotolį. Tai yra labai šiuolaikiška ir naujoviška. Didelis paslaugų advokatams kiekis teikiamas informacinių technologijų pagalba.

Priimti įvairūs teisės aktų pakeitimai, advokatūros įstatymas keistas bent porą kartų lengvinant sąlygas advokatų veiklai.

Išplėstas bendruomenės įsitraukimas į advokatūros veiklą. Turime apie 100 mūsų narių, kurie per komitetus padeda tarybai vykdyti savo funkcijas

Kitaip tariant, visus tuos darbus galima bandyti suskirstyti į keletą grupių, bet jų tikrai yra pakankamas kiekis.

– Kokį pažymį sau rašytumėte 10-balėje sistemoje už tuos aštuonis pirmininkavimo metus?

– Ačiū, kad siūlote įsivertinti, bet aš manau, kad geriausias vertintojas yra patys advokatai, taip pat ir visuomenė. Kai matau kaip kyla visuomenės pasitikėjimas advokatu ir advokatūra, manau, kad mes tikrai darėme daug, siekėme padaryti dar daugiau, bet ne visada viską spėjome. Kiekvieno vadovo užduotis pasirinkti prioritetus. Tikrai manau, kad nuveikiau labai daug. Tiesą pasakius, jaučiu vidumi, kad mano šeima nusipelnė bent mėnesio dėmesio po aštuonerių metų pakankamai didelio krūvio.

– Tai mėnesį laiko atsiduosite šeimai?

– Gal net ir daugiau. Pabandysiu skirti kelis vasaros mėnesius ir pasiilsėti, ir kartu pabūti, pabendrauti. Labai pasiilgau vakarų, bendravimo ir to, ko kitą kartą nespėdavau.

Būnant politiku kartais sunkiau įgyvendinti tam tikras užduoti nei nebūnant juo.

Tėvelis visą laiką turi paskaityti pasaką mažam vaikui prieš miegą. Deja, ne visada tą spėdavau dėl nuovargio. Artimiausiais mėnesiai labai noriu  kompensuoti ir sugrįžti prie šio įpročio.

– Ar jau turite kažkokių ateities planų?

– Gyvename XXI amžiau 3-iame dešimtmetyje. Gyvenimas ir aplinkybės keičiasi taip greitai, kad ne visada spėjame planuoti. Mano moto visą laiką buvo įvykdyti tai, ką užsibrėžiu, o užsibrėžęs esu jau tada, kai pradėjau dirbti advokatu, advokatų tarybos pirmininku – tai siekti kuo geresnės žmogaus teisių ir laisvių apsaugos, kuo aukštesnių teisinės valstybės principų realizacijos ir įgyvendinimo.

Tikiu, kad rasiu vietą, kur geriausiai galėčiau tai realizuoti. Kol kas noriu apmąstyti, pabūti vienas su tomis mintimis. Esu visuomeniškas, tad tikrai viliuosi ir nesitikiu apleisti savo viešo veikimo ir siekti, kad niekada Lietuva nenukryptų nuo teisinės valstybės kelio.

– Čia jau tokia politinė retorika.

– Būnant politiku kartais sunkiau įgyvendinti tam tikras užduoti nei nebūnant juo. Politikui kartais sunkiau ir žiniasklaidą prisikviesti, politikoje yra įvairūs interesų derinimo su kitais politiniais veikėjais, žaidėjais reikalavimai.

Niekada neatmetu galimybės tapti politiku, aš juo kažkada gyvenime esu buvęs, bet nebuvau kažkur išrinktas. Tik veikiau politinėje partijoje.

Bet jeigu man pavyktų rasti kelią, siekti ir pasiekti to paties nebūnant politiku, aš tikrai labiau norėčiau nebūti politiku. Ir stengti šios idėjos ir tikslo realizacijos nesant politiku. Toks būtų prioritetas. Ar tai pavyks, aš matysiu ir, greičiausiai, tai paaiškės bėgant laikui.  

Spinter tyrimai: istoriškai aukščiausias visuomenės pasitikėjimas Lietuvos advokatūra ir advokatais

Jau kelintus metus iš eilės „Spinter tyrimai“ atlieka visuomenės nuomonės apklausą apie pasitikėjimą Lietuvos teisine sistema, žmogaus teisių gynimo bei teisėsaugos institucijų vertinimo. Prieš keletą savaičių atliktos apklausos rezultatai rodo stipriai išaugusį pasitikėjimą Lietuvos advokatūra, kartu auga ir pasitikėjimas advokatais, kuriuos gyventojai laiko pagrindiniais žmogaus teisių gynėjais Lietuvoje.

Palyginus su praėjusiais metais gyventojų pasitikėjimas Lietuvos advokatūra paaugo nuo 6,79 iki 7,29 balo skaičiuojant pasitikėjimo verčių vidurkį.

„Nuo tada, kai pradėjome tyrimus 2017 m., tokio ženklaus augimo nėra buvę, nors pasitikėjimas advokatūra augo kasmet,“ – teigė bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas.

Per paskutiniuosius 4 metus pasitikėjimas advokatūra išaugo daugiau negu vienu balu – 2019 m. jis siekė 6,25 balo. Šiemetinis rezultatas įdomus ir tuo, kad nepasitikinčiais ar linkusiais nepasitikėti Lietuvos advokatūra sumenko iki 8 procentų, tuo tarpu net 66 proc. nurodė, kad pasitiki arba yra linkę pasitikėti Lietuvos advokatūra, kuri yra advokatų bendruomenę atstovaujanti, prižiūrinti ir reguliuojanti institucija.

Kartu su pasitikėjimu advokatūra, stabiliai auga ir pasitikėjimas advokatais, kuris šiais metais pasiekė 6,81 iš 10 („Spinter“ 2021 m. – 6,74; „Vilmorus“ 2021 m. – 6,43 iš 10). Advokatai išlieka treti tarp teisininkų profesijų, kuriais pasitikima labiausiai: pirmąją ir antrąją vietas pasidalina policijos pareigūnai (7,4 balo iš 10) ir notarai (7,27 balo iš 10). Apklausų rezultatai taip pat rodo, kad visuomenė labiausiai nepasitiki antstoliais ir teisėjais.

„Labiausiai džiugina tai, kad advokatai yra ryškiausi žmogaus teisių gynėjai.  Net 38 proc. apklaustųjų teigia, kad advokatai yra pagrindiniai žmogaus teisių gynėjai ir šis procentas kiekvienais metais tik auga („Spinter“ 2021 m. – 36 proc.; „Vilmorus“ 2021 m. – 32,1 proc.). Advokatai daugiau nei dvigubai lenkia antroje vietoje likusius policijos pareigūnus (15 proc.). Trečioje vietoje liko teisėjai (10 proc.). Pasitikėjimo augimas Advokatūra ir advokatais lemia augančią advokatų paklausą: jeigu 2018 m. į klausimą, ar esate naudojęsi advokato paslaugomis, teigiamai atsakė 20 proc. apklaustųjų, tai 2022 m. šis skaičius išaugo jau iki 27 proc.“ – tyrimo rezultatus komentavo Advokatų tarybos pirmininko pavaduotojas Mindaugas Kukaitis.

Reprezentatyvią apklausą „Spinter“ sociologai atliko balandžio 20-28 dienomis.