Kauno rajone kaimo bendruomenės pradėjo steigtis vienos pirmųjų šalyje – prieš dešimt metų. Per tą laiką bendruomeninis judėjimas išpopuliarėjo: jų skaičius smarkiai išaugo, pačios bendruomenės sustiprėjo.

Įgyvendinus bendruomenių parengtus projektus, kaime pasikeitė viešosios erdvės, jose tapo turiningiau ir saugiau leisti laisvalaikį. Apie tai, ką bendruomenės gali ir kur krypsta jų veikla, pokalbis su bendruomenes vienijančios organizacijos – Kauno rajono vietos veiklos grupės pirmininku Vytautu Zubu.

– Daugelis rajono gyventojų yra girdėję pavadinimą vietos veiklos grupė (VVG), bet ką ji veikia – nelabai įsivaizduoja.

– VVG – tai organizacija, siekianti gerinti gyvenimo kokybę kaime. Mūsų misija – padėti bendruomenėms išsiaiškinti aktualiausias gyventojų problemas ir ieškoti galimybių jas spręsti. Esame partnerystės organizacija, jungianti vietos valdžią, verslą ir nevyriausybinį sektorių, tai yra bendruomenes. Jos dominuoja: vienijame 21 kaimo bendruomenę, 10 kitų kaime veikiančių nevyriausybinių organizacijų, 4 verslo įmones ir 2 biudžetines organizacijas. VVG vienija bendruomenes ir padeda pritraukti lėšų – mūsų darbuotojai konsultuoja bendruomenes teikiant investicinių projektų paraiškas. VVG veikia tik kaimiškose savivaldybėse arba jų dalyse, pavyzdžiui, Kaunas tokios grupės neturi.

Vietos veiklos grupės Lietuvoje įkurtos įgyvendinant ES finansuojamą kaimo plėtros programą LEADER. Ši programa skatina, kad visos idėjos – tiek problemų sprendimo, tiek renginių ar investicinių projektų – kiltų iš pačios bendruomenės. Tad didžiąją dalį VVG valdymo organų atstovų sudaro bendruomenininkai. Valdžia ir verslas turi tik patariamąją teisę.

Be to, ir vietos veiklos grupės bendradarbiauja tarpusavyje. Pavyzdžiui, Kauno rajono VVG, bendradarbiaudama su Jurbarko rajono ir Šakių krašto vietos veiklos grupėmis, vykdo projektą "6P (Pažink, pramogauk, pirk, pavalgyk, pernakvok Panemunėje)". Skatiname vietos produktų gamybą, gamintojų bendradarbiavimą, kuriame naują kultūrinio turizmo maršrutą Panemunės krašte.

– Kauno rajono VVG buvo tarp pirmųjų tokių grupių šalyje, įsteigtų vos Lietuvai įstojus į ES. Kokie nuveikti darbai?

– Esame įgyvendinę daugybę projektų. 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos laikotarpiu LEADER programa buvo gana rimtai finansuojama. Tada parengėme Kauno rajono vietos plėtros strategiją. Gavome finansavimą šiai strategijai įgyvendinti – 14 mln. litų. Lėšos yra skirtos kaimo bendruomenių projektams, šiuo metu jos baigiamos panaudoti. Patys gyventojai rinkosi ir sprendė, ką reikia padaryti, kokios aktualiausios gyvenvietės ar kaimo problemos. Gavę lėšas, vienur tvarkėme pastatus, kitur įrengėme sporto aikšteles, dar kitur žmonės norėjo įrangos, galinčios pagerinti renginių kokybę – įgarsinimo technikos ar kilnojamųjų scenų. Visur socialinis užsakovas buvo vietos gyventojai.

– Bendruomenėms dalyvauti VVG veikloje akivaizdžiai naudinga. O kokią naudą iš to gauna verslininkai?

– Į mūsų veiklą jungiasi socialiai aktyvūs verslininkai, nes naudos verslui bent kol kas, iš to nebuvo daug. Bet 2014–2020 m. LEADER programa bus labiau orientuota į verslą: naujų darbo vietų kūrimą, socialinės atskirties mažinimą. Verslo balsas turėtų reikštis daug stipriau.

Kauno rajono vietos plėtros strategijoje numatytos ir ekonominės priemonės kaimo plėtrai skatinti. Viena jų – bendruomeninio verslo skatinimas. Kai bendruomenės kūrėsi, jos užsiėmė bendruomenine veikla, kultūrine, socialine pagalba. Dabar didelis dėmesys skiriamas kitam žingsniui – siekiama, kad bendruomenės teiktų socialines paslaugas, plėtotų socialinį verslą. Į mažus kaimus tradicinis verslas ateina labai sunkiai. O padedant bendruomenėms, VVG galima teikti tokias paslaugas, steigti tokį verslą, iš kurio didžiulio pelno negausi, bet toks verslas taip pat reikalingas.

Rajone turime aštuonis bendruomeninio verslo projektus. Pagal juos, vienur bendruomenės pirko techniką aplinkai tvarkyti, kurią nuomos. Kitur įsigijo batutus ar kilnojamąją pirtį, galinčią atvažiuoti į renginius. Tokia veikla leidžia pačiai bendruomenei užsidirbti šiek tiek pinigų.

– Ką patartumėte grupei žmonių, norinčių dalyvauti bendruomenių veikloje: steigti naują bendruomenę ar prisijungti prie jau veikiančios?

– Aš už jungimąsi. Juk kiekvienos naujos organizacijos steigimas – daug biurokratinio darbo ir lėšų kainuojantis reikalas. Jei jau veikiančioje bendruomenėje kas nors nepatinka, nėra sutarimo dėl veiklos, reikia bandyti keisti bendruomenės vadovą. Vis dėlto bendruomenių skaičius turėtų būti ribotas. Juolab kad, kai susikuria kelios bendruomenės toje pačioje vietovėje, sunku suprasti, kas yra tikrieji jos atstovai, kieno teikiamas projektas svarbesnis, kam skirti lėšų.

– Ką šiais laikais bendruomenės gali?

– Bendruomenė gali labai daug. Bet kokia turėtų būti jos vieta visuomenėje, diskusijos tebevyksta. Tokios bendruomeninės organizacijos, kokios yra Lietuvoje, yra gana retas reiškinys Europoje. Demokratinių šalių gyventojai tradiciškai buriasi į bendruomenes pagal savo pomėgius, veiklas. Pas mus žmonės į jas susibūrė labiau teritoriniu principu. Manau, tai lėmė faktas, kad Lietuvoje turime didžiausias Europoje savivaldybes. Vietos valdžia ganėtinai toli nuo gyventojų, tad žmonės buriasi į organizacijas vietos problemoms spręsti. Tiesa, kai buvo pakeistas Vietos savivaldos įstatymas ir atsirado seniūnaičių institucija, seniūnaičiai bando priartinti valdžią prie bendruomenės. Tinkamas pavyzdys, kai kurio nors kaimo seniūnaitis yra ir bendruomenės pirmininkas. Tai rodo, kad žmogus iš tiesų yra to kaimo lyderis.

Matau dvejopą bendruomenės funkciją. Viena vertus, ji turėtų iškelti tam tikrai vietovei būdingas problemas, jas išdiskutuoti ir būti socialiniu užsakovu tas problemas sprendžiant. Kita vertus, bendruomenė savo savanoriška veikla, socialumu, demokratiškumu gali atlikti labai daug darbų pati. Tai – viena kitą papildančios funkcijos.

– Kaip per dešimt metų bendruomenės pasikeitė?

– Jos pastebimai sustiprėjo. Kol finansavimo galimybės buvo mažesnės, tai buvo daugiau savanoriška veikla. O dabar bendruomenės turi galimybę pritraukti tam tikrų lėšų, nuveikti solidesnių darbų. Kita vertus, susiduriame su visoje Lietuvoje aštria problema: lyderiai pavargsta. Žmonės dirba be atlygio ir jų motyvacija mažėja. Vyksta diskusijos Seime, kad reikėtų jiems kompensuoti bent jau transporto, telefono išlaidas, nes žmonės aukoja ne tik savo laiką, bet ir lėšas. Vis dėlto, mano manymu, tai yra žmogaus pasirinkimas. Nederėtų dalyvauti bendruomenės veikloje iš išskaičiavimo, kad tau kažką kompensuos, finansuos. O kai žmonės pavargsta – turėtų būti rotacija. Praktika rodo, kad stiprios tos bendruomenės, kuriose veikia ne vienas žmogus, o visa komanda. Ten, kur yra komanda, ir pamainą rasti nesudėtinga.

– Pagal vietos bendruomenių keliamas problemas ir vykdomus projektus apibendrinkite, kas svarbu rajono žmonėms?

– Aktualiausios problemos Kauno rajone susijusios su komunaliniu ūkiu: vanduo, nuotekos, neasfaltuoti keliai. Tai būdinga visos Lietuvos kaimiškoms vietovėms.
Daugelio Lietuvos rajonų atstovai sakytų, kad kita problema – socialinių paslaugų senjorams trūkumas. Mes šia prasme netipiški, nes Kauno rajonas – viena iš keleto savivaldybių Lietuvoje, kuriose gyventojų skaičius auga. Daugėja, žinoma, jaunų žmonių.

Su tuo susijusi kita problemų grupė – jaunimo ir vaikų užimtumas. Pašonėje turime didelį miestą. Vieni vaikai gali nuvažiuoti į būrelius mieste, kiti – ne. Iš dalies dėl tų vežiojamų į miesto būrelius vaikų ne visur susidaro kritinis skaičius tokių, kuriems galėtume ką nors organizuoti. Šia prasme situacija nedėkinga.

Komentarai

Jūratė Kuzmickienė
Ežerėlio bendruomenės centro narė

Bendruomeninėje veikloje dalyvaujame abu su vyru – Artūras Kuzmickas yra Ežerėlio bendruomenės centro pirmininkas. Būtų blogai, jei į šią veiklą būtume įsitraukęs tik vienas kuris iš šeimos: juk ir į renginius kartu nueiti norisi, ir darnos nebūtų, jei vienas šeimoje bendruomenės labui dirbtų po darbo valandų, o kitas į jį kreivai žiūrėtų.
Ežerėlio bendruomenės centras vienija 40–50 keistuolių – tų, kurie daug laisvalaikio aukoja veiklai, skirtai visiems ežerėliečiams. Daugiausia jėgų ir energijos išsunkia projektų administravimas: turi galybę dokumentų, ataskaitų parengti. Mes juk kiekvienas turime savo darbus. Visa veikla – po darbo valandų, kartais ir darbo valandas tenka aukoti, nes projektų tikrintojai po darbo ar savaitgalį nevažiuoja. Ir per Kalėdas tenka dokumentus tvarkyti, ir per kitas šventes. Dėl to šią veiklą vadinu keistuolių veikla, nes, kaip populiaru sakyti, normalūs žmonės to nesiima. Bet tokių keistuolių Ežerėlyje daugėja.

Anksčiau, būdavo, susitinki žmogų, jis klausia: kodėl jūs to ar ano nepadarote? Sakau, eikime ir darykime kartu. Bet žmonės dažniausiai neprisijungdavo. Dešimties metų prireikė, kad gyventojai šiek tiek išsijudintų, suvoktų, kad jei talka, tvarkoma vaikų žaidimų aikštelė, tai gal reikia ir man prisijungti, nes ir mano vaikas ten žaidžia. Dar dešimties metų prireiks, kad toks elgesio modelis įsišaknytų.

Vienas pirmųjų projektų buvo bendruomenės centro pastato atnaujinimas. Praėjo nemažai laiko – dabar jau ir pakartotinio remonto reikėtų. Pastato išlaikymas gula ant bendruomenės pečių – už elektrą mokame, šildome iš žmonių ar įmonių paaukotų lėšų, bendruomenės nario mokesčių.

Priešais bendruomenės centrą įrengta universali sporto aikštelė, kitoje pusėje – vaikų žaidimų aikštelė, bendruomenės pastate turime treniruoklių salę. Organizuojame daug renginių.

Vykdydami didžiulį, 133 tūkst. litų vertės saugios kaimynystės projektą, įsigijome vaizdo stebėjimo sistemą. Probleminėse Ežerėlio vietose įrengėme septynias vaizdo stebėjimo kameras. Vaizdo įrašai padėjo išsiaiškinti ne vieną pažeidimą – medžiagą perduodavome policijai. Pagal šį projektą buvo įkurta ir Ežerėlio savisaugos grupė, kurios nariai budi per renginius – per juos iš esmės apsieiname be policijos.

Nuo tos organizacinės, administravimo veiklos pavargsti, kartais norėtųsi viską mesti. Bet mes esame tos kartos atstovai, kuriems nesvetimas pareigos jausmas. Ir galvoji, kaip aš galiu pavesti kitus. Taip ir velki tą naštą.

Jurga Petrauskienė
Raudondvariečių bendruomenės pirmininkė

Raudondvaryje veikia dvi bendruomenės: Raudondvario kaimo bendruomenės centras ir mūsų Raudondvariečių bendruomenė, įkurta prieš metus.

Kodėl neprisijungėme prie daug anksčiau įkurto bendruomenės centro? Pajutome, kad toje bendruomenėje nesame laukiami. Be to, tuo metu, kai būrėmės, bendruomenės centras buvo visiškai neveiklus.

Mes, susibūrusieji į Raudondvariečių bendruomenę, nenorime būti kaime nakvojančiais miestiečiais – siekiame bendrai veiklai suburti kuo daugiau Raudondvario ir aplinkinių kaimų gyventojų. Siekiame, kad vaikai, jaunimas išsijungtų kompiuterius ir išeitų į tokį Raudondvarį, kuriame būtų ką veikti.

Per vienus veiklos metus nuveikėme nemažai. Įsigijome renginiams reikalingą garso ir organizacinę įrangą, kartu su Raudondvario kultūros centru organizavome ne vieną šventę. Surengėme sporto turnyrą, vasaros dienos stovyklą – Žurnalistikos studiją, beveik mėnesį trukusias futbolo treniruotes vaikams. Bendruomenės iniciatyva, miestelyje įrengtos dvi vaikų žaidimų aikštelės. Raudondvario kultūros centre gavome nedidelę erdvę jaunimui. Ji buvo labai apleista. Surengę akciją, iš raudondvariečių gavome šiek tiek statybinių medžiagų remontui, tačiau jų kol kas trūksta, kad šią erdvę suremontuotume visiškai.

Skatinant bendruomenei, Raudondvaryje pradėjo veikti trys saugios kaimynystės grupės. Jų nariai akyliau stebi, kas vyksta kaimyno kieme ar prie jo durų. Gyventojai sudarė problemų sąrašą, įvardijo rizikos zonas, kurias akyliau turėtų stebėti policijos pareigūnai.

Atnaujinome ir išplėtėme interneto svetainę raudondvaris.lt.

Atnaujinti pastatai, aikštynai

2004 m., steigiant vietos veiklos grupę, Kauno rajone veikė devynios kaimo bendruomeninės organizacijos. Dabar jų – 63. Iš jų dešimt – labai aktyvios ir veiklios, penkių veikla apmirusi. Aktyviausios: Ežerėlio, Liučiūnų, Zapyškio, Samylų, Kulautuvos, Raudondvariečių.

Bendruomenės paprastai kuriasi ne pagal seniūnijas, o kaimus, gyvenvietes. Daugiausia bendruomenių yra Vilkijos apylinkių seniūnijoje, apimančioje didelę teritoriją su daug kaimų.

2007–2013 m. įgyvendintas arba baigiamas įgyvendinti 41 investicinis projektas, susijęs su kaimo bendruomenėmis. Gyventojai labiausiai pajuto investicinių projektų, susijusių su visuomeninės paskirties pastatų atnaujinimu arba viešųjų erdvių tvarkymu, rezultatus. Šiems projektams įgyvendinti skirta beveik 9 mln. litų. Suremontuota arba rekonstruota vienuolika visuomeninės paskirties pastatų, iškilo trys nauji pastatai (Lapių gaisrinė ir du amatų centro pastatai Biliūnų kaime).

Sutvarkytos 23 viešosios erdvės: lauko, vaikų žaidimo, sporto aikštelės, stadionai, įrengti šaligatviai; įrengtos arba atnaujintos keturios geriamojo vandens stotys.

Kitais 34 projektais skatintas kaimo gyventojų bendruomeniškumas, solidarumas, įsitraukimas į viešąjį gyvenimą. Vyko šventės, sporto varžybos, kiti renginiai. Nemažai lėšų buvo skirta bendruomenių materialinei bazei stiprinti: įgarsinimo aparatūrai, kompiuterinei įrangai pirkti, interneto svetainėms kurti.

Pagal bendruomenių projektus, išleistos dvi knygos – "Domeikava" ir "Čekiškė".