Parodos g. 16-ajame daugiabutyje gyvenantys žmonės atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje. Spaudžiant žiemos šalčiams, dalis jų priversti gyventi be centrinio šildymo. Tai kaimynų konflikto išdava.

Prašo pagalbos

Kauno savivaldybę pasiekė ne vienas prašymas gelbėti iš košmariškos padėties – nors šildymo sezonas mieste prasidėjo spalio 23 d., dalis šio namo gyventojų iki šiol vietoj ledinių radiatorių naudoja elektrinius šildytuvus, kurie ne tik sparčiai didina elektros sąnaudas, bet ir neįšildo atšalusių butų.

Su senole mama gyvenantis Robertas Kelertas rašte savivaldybei skundžiasi, kad vieną rytą jo 82-ejų motina iš šalčio nebepabus. Moteris sunkiai vaikšto, yra ligota – ją nuolat prižiūri sūnus. R.Kelerto įvardijama tokios sudėtingos padėties priežastis – įžūlūs kaimynai.

Anot jo, problemos prasidėjo, kai prieš kelerius metus į namą atsikraustė naujakuriai. Butą triaukščio namo antrajame aukšte nusipirkę savininkai kaimynus ragino atsijungti nuo centrinio šildymo sistemos. Nors ne visi gyventojai su tuo sutiko, naujieji savininkai savo plano neatsisakė ir esą įsivedė dujinį šildymą bei įsirengė židinius.

Šokdino administratorių

Tuo metu namo priežiūra dar rūpinosi Kauno centro būstas. Prasidėjus šalčiams namo administratorius įjungė šildymą, tačiau netrukus sulaukė skambučio iš namo gyventojų, kad jų radiatoriai visai šalti.

Atvykę į vietą Kauno centro būsto darbuotojai rasdavo išjungtą šildymą, kurį tekdavo paleisti iš naujo. Per visą šildymo sezoną jie sulaukė ne vieno tokio iškvietimo. Anot R.Kelerto, šilumos mazge savivaliaudavo naujakuriai, kurie, nelegaliai įsivedę autonominį šildymą, išjungdavo šilumą visam namui.

Po tokio audringo šildymo sezono naujieji kaimynai praėjusiais metais įkalbėjo dalį namo gyventojų iš viso atsisakyti Kauno centro būsto paslaugų, nes taip esą jie sutaupys, nereikės mokėti papildomų mokesčių. Kad atsisakytum namo administratoriaus, užtenka daugumos namo gyventojų sutikimo.

Nors ne visi kaimynai tam pritarė, sutartis su Kauno centro būstu buvo nutraukta. Namo gyventojai sudarė jungtinę veiklos sutartį, kuri įpareigojo namo priežiūros klausimus spręsti gyventojų susirinkimuose. Anot R.Kelerto, kai buvo pasirašyta sutartis, neįvyko nė vieno susirinkimo.

Verčia kaimynus šalti

Pasak V.Kelerto, nuo tol esą viską spręsdavo vienas antrojo aukšto butas, kuriame gyvena Leonardas Mikelionis. Jis nusprendė, kad nuo šiol už centrinį šildymą nebereikia mokėti, todėl esą visai jį užsuko, o pats įsijungė dujinį šildymą.

Šilumos mazgo šeimininku L.Mikelionis save laiko neatsitiktinai – jis vienintelis turi raktus nuo patalpos ir sako esantis jos savininkas.

Anot R.Kelerto, dėl privatumą saugančių įstatymų į šilumos mazgą negalėjo patekti ir "Kauno energijos" atstovai. Tuomet pats patalpos savininkas išvyko iš Kauno, o jo draugė specialistų į patalpą neįleido, pagrasinusi policija ir teismais.

Demonstruoja jėgą

Tarp šąlančių ir šiltai gyvenančių kaimynų prasidėjo arši kova. Kaip pasakojo R.Kelertas, L.Mikelionis ne tik įžūliai pasielgė ir paliko dalį namo sušalti, bet nuolat stengėsi demonstruoti savo jėgą ir įbauginti kaimynus.

"Po kiemą važinėjasi su savo "Hummer" džipu ir grasina suniokoti mūsų automobilius. Atėmė iš kaimynės sandėliuką ir susikrovė ten savo malkas. Ji bijo kam nors pasiskųsti, nes naktimis privažiuoja prie jos lango pirmame aukšte ir spigina ilgosiomis šviesomis. Mano šarvuotas duris sukapojo su kirviu, apšaudė langus – dabar gyvenu apsikalęs fanera, – pasakojo R.Kelertas.

Pasak vyro, šilumos mazgą L.Mikelionis taip užėmė jėga. R.Kelertas teigia, kad pagal oficialius dokumentus patalpa priklauso jam ir dar vienai kaimynei. Apskritai, cokoliniame aukšte esą vyksta amžini remontai, mėtosi statybinės atliekos, kažkas nuolat griaunama.

Niekas nepadeda

Prestižinėje vietoje su vaizdu į Vytauto parką gyvenantys kauniečiai jau galvoja apie butų pardavimą, nes nemato kitos išeities. Dėl absurdiškos situacijos ir patirto smurto R.Kelertas kreipėsi ne tik į savivaldybę. Jo skundų sulaukė prokuratūra, policija, kitos atsakingos institucijos, kurių duris vyras varsto jau daugiau nei metus. Tačiau iš jų nesulaukė jokios pagalbos.

"Tai yra rimta, tai yra tikra, ir su tuo reikia kovoti visomis jėgomis dieną naktį. Esu kultūros žmogus, pacifistas, vegetaras, kovojantis su alkoholiu ir nusikaltimais, o su manimi bando susidoroti", – skundėsi R.Kelertas.

Problemas neigia

"Kauno dienai" atvykus į konflikto ištiktą namą ir užėjus į laiptinę, iš karto krito į akis didžiulis prie durų stovintis kūjis. Užlipus į trečią aukštą buvo aiškiai matyti, kad R.Kelerto buto duryse yra padaryta daugybė kirčių kirviu, iš kalno pusės matėsi fanera užkalti langai.

Laiptinėje taip pat pavyko susitikti ir su pačiu L.Mikelioniu. Vyras patikino, kad problemų jų name visai nėra, jų esą atranda tik R.Kelertas.

"Jis jau daugiau nei 40 skundų prieš mane parašė", – kaltino kaimyną vyras.

Paklaustas, kokia situacija yra dėl šildymo, L.Mikelionis teigė, kad šildymas esą yra tik prisuktas ir dėl to niekas neprieštarauja, o kadangi R.Kelerto buto langai išdužę, tai jam ir šalta. Tiesa, oficialūs duomenys patvirtina, kad namas visai nėra šildomas.

Vis dėlto, vėliau vyras patikino, kad kiti butai problemos nemato, nes šildosi alternatyviais būdais, taip patvirtindamas, kad to vadinamojo prisukto šildymo žiemą neužtenka.

Nieko nežino

L.Mikelionis pasakojo, kad "Kauno energija" esą yra davusi leidimą namui atsijungti nuo centrinio šildymo sistemos, nors R.Kelerto sutikimo nėra.

"Dabar nebereikia, kad sutiktų visi namo gyventojai, užtenka daugumos. Galiu parodyti, turiu visus dokumentus. Dabar laukiame tik savivaldybės leidimo", – tikino L.Mikelionis. Anot jo, jei leidimas būtų gautas anksčiau, gyventojai būtų atsisakę centrinio šildymo jau šį sezoną, nepaisydami R.Kelerto nesutikimo.

"Supraskite mus, kas gali ramiai mokėti pusantro tūkstančio litų sąskaitas per mėnesį", – brangiu centralizuotu šildymu skundėsi L.Mikelionis.

Kalbėdamas apie tai, kad kaimynas esą pats kaltas, jei gyvena su išdaužytais langais, L.Mikelionis užsiminė, kad jie neaiškiomis aplinkybėmis išdužę jau daug metų.

L.Mikelionis taip pat nežinojo, kas sukapojo R.Kelerto duris, nors garsas vidury nakties, ko gero, turėjo prižadinti visus kaimynus. "Pas jį nuolat kažkas daužosi. Ką aš žinau, kas ten vyksta", – numojo ranka vyras.

Išduoda skaitikliai

Nors daugiau nei metus trunkančio konflikto neišsprendžia ne tik patys kaimynai, bet ir įvairios institucijos, viena yra tikrai aišku – šildymas namui yra savavališkai užsuktas.
Tai akivaizdu apsilankius "Kauno energijos" tinklalapyje, kuriame galima pamatyti šilumos suvartojimą kiekviename name. Ties grafa, rodančia, kiek šilumos suvartota spalio mėnesį, įrašyti tik nuliai.

Kaip "Kauno dienai" sakė "Kauno energijos" atstovas ryšiams su visuomene Ūdrys Staselka, šilumos suvartojimą rodančių skaitiklių rodmenys yra gaunami nuotoliniu būdu. Pagal tuos duomenis ir yra išrašomos sąskaitos, o jeigu suvartojimo nėra – mokėti nereikia.

„Dėl daugiabučio namo atsijungimo nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklo sprendžia ne šilumos tiekėjas, o Kauno miesto savivaldybė (KMS). Informacijos, kad apie šį atvejį būtų svarstyta KMS Šildymo būdo nustatymo komisijoje ir išduotas rašytinis pritarimas paprastajam remontui, neturime. Aktas apie atjungimą nėra surašytas“, – tikino „Kauno energijos“ atstovas Ū.Staselka.

Jis patvirtino, kad jog parengties šildymo sezonui akto nebuvo gauta, tačiau pabrėžė, kad už namo vidaus inžinerinių sistemų (šildymo ir karšto vandens tiekimo) tinkamą funkcionalumą atsako šių sistemų prižiūrėtojas, o ne šilumos tiekėjas.

Įstatymai leidžia

"Kauno dienos" žurnalistei pasiskambinus į savivaldybės Urbanistikos skyrių ir prisistačius Parodos g. gyventoja, buvo patvirtinta, kad norint atjungti centralizuoto šildymo tiekimą visame name užtenka daugumos gyventojų sutikimo. Priešingu atveju, jeigu būtų planuojama atsijungti tik savo bute (tai irgi yra įmanoma), reikėtų visų gyventojų leidimo.

Paklausta, kas atsitiks žmogui, kuriam centralizuotas šildymas bus nutrauktas be jo leidimo, vyriausioji specialistė atsakė: "Jūs turite nuspręsti, ką daryti, ir kaip jam pagelbėti" ir patvirtino, kad įstatymai šiuo atveju bus namo daugumos naudai.

Specialistė patvirtino, kad pirmiausia reikia paruošti projektą ir jį pateikti "Kauno energijai", kurios komisija nusprendžia, ar galima namui leisti nesilaikyti specialaus plano, kuris nusako, kad Parodos g. esantys namai privalo naudoti šilumos tinklų gaminamą šilumos energiją.

Komentaras
Kauno centro būsto direktorė
Jurgita Jurevičiūtė-Balčiūnaitienė

Parodos g. 16-ąjį namą administravome nuo 2006 iki 2013 m., kai gyventojai nutraukė su mumis sutartį. Galima sakyti, kad namas buvo aktyvus, sulaukdavome nemažai skundų iš gyventojų, kad jiems nebetiekiamas šildymas. Atvykę sistemą įjungdavome iš naujo. Tačiau tai ne tik šio, bet ir daugelio namų problema, kai šilumos mazgo patalpa yra privatizuota ir į ją gali patekti savininkas. Nors šilumos mazgas yra intensyvaus pavojingumo zona ir be prižiūrėtojo ten neleidžiama patekti pašaliniams žmonėms, pagal įstatymą negali uždrausti ten įeiti patalpos savininkui. Tokiu atveju gali būti iš anksto užprogramuotas konfliktas. Minėtoje situacijoje konfliktą paaštrino tai, kad buvo atsisakyta namo administratoriaus ir buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis. Manau, kad toks namo valdymo būdas yra puikus, jei visi kaimynai laikosi kaip kumštis, tačiau jei tarp gyventojų yra bent menkiausias konfliktas, toks pasirinkimas gali pridaryti daug žalos.