Didieji miesto objektai

Statybų kompanijos jau garsiai skundžiasi, kad smarkiai pakilus įvairių medžiagų kainoms, kai kurie objektai tampa nuostolingi. Kai kurie verslininkai net svarsto, kad labiau apsimoka sumokėti baudas ir nutraukti sutartis.

Verslininkų teigimu, nuo statybų stabdymo galėtų išgelbėti, jeigu valstybiniams ir savivaldybių projektams skirtas finansavimas būtų indeksuojamas.

„Kauno diena“ pasidomėjo, kokia situacija mūsų mieste, ar statybos nebus stabdomos.

„Statybos projektų kainų indeksavimas, matant šių dienų realijas, kai kuriais atvejais yra neišvengiamas, tačiau visada siekiame užbėgti už akių galimoms spekuliacijoms. Nuolat stebime rinką, matome objektyvias kainų kilimo priežastis ir jas atitinkamai vertiname. Todėl indeksuojant kainas vadovaujamės sutartyse numatyta tvarka ir atsižvelgiame tik į tuos atvejus, kai rangovai išties argumentuotai pagrindžia įsigytų medžiagų pabrangimą“, – nurodė Kauno savivaldybės Statybos valdymo skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius.

Dariaus ir Girėno stadiono rekonstrukcijos kaina po indeksavimo padidėjo maždaug 2 mln. eurų, o mokslo ir inovacijų centro „Mokslo sala“ statyba – 1,7 mln. eurų.

Pabrango: Dariaus ir Girėno stadiono rekonstrukcijos kaina padidėjo nuo 35 iki 43 mln. eurų. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Kauno savivaldybės atstovai  pasidžiaugė, kad kai kuriuos miestui svarbius objektus spėta pastatyti iki statybinių medžiagų kainų šuolio. Tiek stadionas, tiek ties „Žalgirio“ arena pastatytas naujas baseinas išvengė darbų stabdymo. Kiek anksčiau duris atvėrė ir Kauno ledo rūmai.

„Siekiame užtikrinti, kad Kauno miestui ir net visai Lietuvai reikšmingų objektų statybos vyktų kiek įmanoma sklandžiau, be didesnių sustojimų. Kaip tik neseniai užbaigtas naujasis vandens sporto centras su olimpinių standartų baseinu, sporto klubu ir SPA zonomis Nemuno saloje prie „Žalgirio“ arenos parodė, kad tikrai įmanoma viską atlikti laiku. Darbai baigti tiksliai pagal planą – užtruko mažiau nei dvejus metus“, – pastebėjo V.Abramavičius.

Statybos valdymo skyriaus vedėjas „Kauno dienai“ patikino, kad šiuo metu neplanuojama stabdyti ir planuotų gatvių remonto darbų.

Statys ir tiltą

Buvo skelbta, kad dėl neapibrėžtumo statybų rinkoje bus atidėta ir Kėdainių tilto statybos pradžia.

Visgi šią savaitę paaiškėjo, kad Kėdainių tiltas bus pradėtas statyti dar šiemet.

„Viešėjome Susisiekimo ministerijoje ir nutarėme, kad skelbiame konkursą ir statysime Kėdainių tiltą. Tai bus ilgiausias tiltas per Nemuną. Tikimės, kad lapkričio mėnesį jau pradėsime statyti“, – teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Savivaldybės atstovai „Kauno dienai“ patvirtino, kad Kėdainių tilto projektas nebus nugrūstas į stalčius ir artimiausiu metu bus ieškoma, kas galėtų pastatyti naują eismo jungtį tarp Marvelės ir Vilijampolės.

„Kėdainių tilto statybos konkursą planuojame paskelbti artimiausiu metu. Kada pavyks rasti rangovą, priklausys nuo konkurso eigos. Jeigu viskas klostysis pagal planą, rangovas turėtų paaiškėti rudenį. Tokiu atveju realūs statybos darbai galėtų prasidėti dar šiais metais“, – teigė Kauno savivaldybės Statybos valdymo skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius.

Apie šio tilto svarbą „Kauno dienos“ studijoje kalbėjo ir susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Veiksmas: Kėdainių tilto statybos gali prasidėti dar šiemet. („Cityfi“ nuotr.)

„Iššūkis dvejopas. Viena vertus, valstybė atsako už valstybinius kelius – Giraitės viadukas, tiltai ir pan. Kita vertus, savivaldybės kartais pačios nepajėgios įgyvendinti vietinės reikšmės objektų. Ypač svarbūs objektai, kurie turi reikšmės ne tik miestui, bet ir valstybei. Dabar taip pat vertinsime Kėdainių tilto galimybes. Iš ministerijos pusės visada norisi, kad objektų būtų daugiau, nes sutaupome laiko, išvengiame spūsčių, švaresnis oras. Pozityviai žiūriu į objektus, kurie gerina eismo sąlygas. Kita dalis – finansinės galimybės“, – teigė.

Kėdainių tiltas turėtų nuimti dalį automobilių srauto nuo centrinės miesto dalies ir sujungti Vilijampolę su Marvele.

Vis neaiški kainų situacija verčia stabdyti kitų naujų projektų įgyvendinimą. Kaip nurodo BNS, tarp tokių projektų – Dainų slėnis, Maironio gimnazijos sporto salė.

„Labai sunku parinkti rangovą. Skelbėme kelis konkursus, tačiau niekas neateina į konkursą, visi rangovai bijo kainų kilimo, svyravimo ir pan.“, – BNS kalbėjo V.Abramavičius.

Policija darbų nestabdo

Šiuo metu rekonstruojamas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (VPK), esantis Vytauto prospekte. Policijos atstovai tikino, kad darbai kol kas nestringa, nors viešojoje erdvėje būta rangovų skundų, kad šio objekto rekonstrukcija išaugus kainoms nuostolinga.

„Statybos darbai policijos pastate, Vytauto pr., Kaune, vyksta pagal patvirtintą darbų planą ir iš rangovo negavome informacijos dėl remonto darbų stabdymo ar sutarties termino pratęsimo. Liko atlikti lauko inžinerinius, vidaus apdailos ir fasado atnaujinimo darbus“, – dienraščiui komentavo Kauno VPK atstovai.

Planuojama, kad Kauno gyventojams ir policijos darbuotojams atnaujintos patalpos bus atidarytos 2023 m. pabaigoje.

Neaiški kainų situacija verčia stabdyti naujų projektų įgyvendinimą.

NT vystytojų strategija

Kaune šiuo metu statoma nemažai gyvenamųjų ir komercinių pastatų. Jų statybos nestabdomos, tačiau vystytojai pripažįsta, kad planus koreguoja išaugusios kainos. Didžiausias pokytis – sustabdyti išankstiniai pardavimai, tad buto pagal brėžinius šiuo metu nelabai pavyks įsigyti.

„Kaune, kaip ir visoje Lietuvoje, iššūkiai yra susiję su energetikos ir statybinių medžiagų kainų augimu. Dėl to nemažai vystytojų tęsia projektus, bet nežino, už kiek galės juos realizuoti ir kokia bus galutinė kaina. Todėl dalis vystytojų apribojo išankstinius pardavimus. Objektai pradedami parduoti, kai jau būna padaryta apie 80 proc. darbų, tada galima numatyti ir realesnę kainą.

Manome, pirkimas pagal brėžinius šiuo laikotarpiu visai išnyks, nes net didieji vystytojai nėra nusipirkę medžiagų ir negali prognozuoti galutinės kainos. Žinoma, gali atsirasti mažesnių vystytojų, kurie siūlys tokią galimybę, pakėlę kainą gal 15 proc., bet pirkėjams reikėtų labai gerai susirinkti informaciją, ar tokie vystytojai tikrai galės įvykdyti įsipareigojimus ir parduoti objektą už sutartą kainą“, – teigė Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius.

Tempai: NT vystytojai toliau stato pradėtus objektus, bet naujų pradėti neskuba. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Pasiteiravome, jei nėra galimybės nustatyti, kokia bus galutinė NT projekto kaina, galbūt verta stabdyti statybas ir laukti geresnių laikų.

„Yra surinktos komandos, kurias paleidus vėl surinkti būtų sudėtinga. Taip pat gauti leidimai, gauti bankų finansavimo pasiūlymai, tad kartais stabdyti ir konservuoti veiklą yra brangiau, negu tęsti darbus. Tikimės, kad per pusmetį rinka stabilizuosis ir bus daugiau aiškumo. Dabar vystytojai balansuoja.

Vieni iš tiesų mažina apimtį, jei projektas numatytas etapais, tai stengiasi šiek tiek atitolinti vėlesnes statybas, vykdomos statybos segmentais. Dabar skaičiuojama, kurie objektai turi paklausą, kurie mažiau jautrūs kainai. Manau, kad prabangaus turto vystytojai nestabdys pradėtų darbų, bet ekonominio segmento NT projektų tempai gali ir lėtėti“, – NT plėtotojų strategijas komentavo M.Statulevičius.

Pasak jo, Kaune yra tiek naujo gyvenamojo būsto, tiek ir komercinių patalpų paklausa. „Yra tikrai patrauklių projektų, vystomų upių pakrantėse. Komercinių patalpų poreikis taip pat auga, nes į Kauną ateina kompanijos, kurių biurai kituose miestuose, tad potencialo augti tikrai dar yra. Plėtotojai vis dar mato Kauną kaip gerą investiciją“, – pažymėjo Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas.

Kelininkai kol kas dirba

Ne tik NT statybos sektoriuje dėl išaugusių kainų tirpsta rangovų pelnai. Kelininkai taip pat ne kartą kalbėjo, jei yra galimybė neasfaltuoti gatvių, geriau daryti pertrauką, o ne dirbti nuostolingai. Tačiau ties Kaunu vykdomų magistralinių kelių remontas kol kas stabdomas nebus.

„Šiuo metu visi rangos darbai vykdomi pagal suderintus grafikus su įprastais, nežymiais juose numatytos apimties svyravimais. Rangovai, norintys, kad sudarytų sutarčių kainos būtų perskaičiuotos, turi kreiptis į Kelių direkciją su prašymu atlikti esamų sutarčių pakeitimą ir įrodyti, kad siūloma sutarties pakeitimo būtinybė atsirado dėl aplinkybių, kurių rangovas negalėjo numatyti sudarydamas sutartį, o faktinės rangovo patiriamos išlaidos – smarkiai išaugo.

Tik įvertinus rangovo pateiktą pagrindžiančią informaciją ir pripažinus ją tinkama, siūloma pasirašyti papildomą susitarimą dėl sutartyse numatyto statybos darbų kainos perskaičiavimo pakeitimo“, – komentavo Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausioji komunikacijos vadybininkė Eglė Nemanytė.

Ji nurodė, kad nesvarstoma galimybė atidėti darbų ir taip bandyti kompensuoti padidėjusių statybų kainų.

„Iki 2022 m. kovo 30 d. sutartyse buvusi galimybė kas 24 mėn. perskaičiuoti (didinti arba mažinti) statybos darbų kainą gali būti keičiama, sudarant galimybę ją perskaičiuoti du kartus – pirmą kartą po šešių mėnesių, antrą kartą – po dvylikos mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo dienos.

Kainos perskaičiavimo terminas abu kartus skaičiuojamas nuo sutarties įsigaliojimo dienos, įskaitant ir sutarties įsigaliojimo mėnesį ir jeigu statybos darbų kainų pokytis, lyginant einamųjų metų mėnesio kainas su praėjusių metų to paties mėnesio kainomis, yra didesnis kaip 4 proc.

Kainos perskaičiavimas galios tik neatliktiems darbams ir atgaline tvarka nebus atliekamas. Be to, perskaičiavimas neatliekamas, jeigu rangovas dėl savo kaltės vėluoja vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį“, – kaip sprendžiama statybinių medžiagų didėjimo problema, aiškino LAKD atstovė.

LAKD šiemet magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruože (nuo 99,03 iki 100,47 km) planuoja pradėti tilto per Nerį, vadinamo Alfonso Meškinio tiltu, rekonstrukciją. Šalia pastatytas naujas tiltas atidarytas kovo pabaigoje.

Toliau tvarkomas transporto mazgas ties Vieviu – skirtingų lygių sankryža (Paparčių viadukas) ir vykdomi aplinkinių kelių rekonstravimo darbai.

LAKD atstovė E.Nemanytė nurodė, kad dalis projektų jau yra baigta: ties Kaunu magistraliniame kelyje A1 baigta naujo tilto per Nerį ir viaduko per Jonavos gatvę (nuo 99,29 iki 100,47 km) statyba, baigti kelio Vilnius–Kaunas ruožo nuo 18,1 iki 95 km rekonstravimo darbai.

Įdiegus visumą inžinerinių eismo saugos priemonių, užtikrinti saugos ir techniniai reikalavimai, atitinkantys automagistralei keliamus reikalavimus, todėl šiuo keliu galima važiuoti maksimaliu 130 km/h greičiu vasarą ir 110 km/h greičiu žiemą. Kelyje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda įrengti kintamosios informacijos ženklai.