Socialiniuose tinkluose kilus protestui prieš planuotą automobilių eismo atnaujinimą rekonstruotoje Laisvės al., naujosios Kauno valdžios reakcija buvo žaibiška. Oficialiai paskelbta, kad pėsčiųjų zonoje automobiliams – ne vieta.

Pėstiesiems ir dviratininkams

"Laisvės al. – pėsčiųjų zona ir automobilių eismo čia nebus, o dviračių takas turi išlikti", – pareiškė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Kol kas dar tebesvarstoma, kaip elgtis su Laisvės al. rekonstrukcijos projekte numatytais bėgiais, kuriais planuota paleisti arkliais traukiamą bėginį vežimą – konkę.

"Klausimas išlieka atviras. Bėgiai kelia daug nepatogumų, juos įrengti nemažai kainuoja. Konkės gal ir norisi, bet reikia pagalvoti ir apie dviratininkų saugumą, ir apie moterų batelius", – šyptelėjo V.Matijošaitis.

Miesto tarybos narys prof. Jonas Audiejatis įsitikinęs, kad, įrengus bėgius konkei, reikėtų rimtai pagalvoti apie dviratininkų saugumą, mat pats buvo stipriai susižalojęs, kai, viešėdamas užsienyje ir važiuodamas dviračiu, pateko į tramvajaus bėgių tarpą.

"Manau, kad konkių laikai prabėgo ir bėgių daryti nebūtina, o šiuolaikinė moderni transporto priemonė galėtų būti tas istorinio ženklo paveldosauginę dvasią primenantis simbolis", – pastebėjo J.Audiejaitis.

Svarstoma, kad, užbaigus visos Laisvės al. rekonstrukciją, tokia transporto priemonė galėtų važinėti nuo Įgulos bažnyčios iki rotušės Senamiestyje.

Aistras kaitina konkė

Laisvės al. rekonstrukcijos klausimus prie vieno stalo dar kartą aptarinėjo miesto vadovai, tarybos nariai, projekto autoriai, savivaldybės tarnautojai ir rangovų atstovai.
Rekonstrukcijos projekto autorius architektas Šarūnas Kiaunė aiškino, kad būtent planai atkurti bėgius ir paleisti jais konkę turėjo tapti pagrindiniu atnaujintos Laisvės al. akcentu, nes be jo rekonstrukcija yra tik paprastas dangos keitimas. "Tai turėtų būti savotiškas saldainiukas, kokio niekur daugiau Lietuvoje nėra", – pridūrė architektė Asta Kiaunienė. Tačiau ši idėja nesulaukia vieningo palaikymo.

Š.Kiaunė užsiminė, kad techniniais klausimais konsultavosi su Kauno technologijos universiteto specialistais, nagrinėjo istorinės konkės parametrus ir rėmėsi Didžiosios Britanijos patirtimi, tačiau pasitarime dalyvavusiems miesto tarybos nariams užkliuvo, kad iki šiol visi kalba tik apie bėgius, bet niekas neįvardija ir greičiausiai nė nežino, kas tais bėgiais turėtų važinėti ir kaip tai turėtų atrodyti.

"Jokio socialinio ir ekonominio pagrindimo nėra. Lygiagrečiai K.Donelaičio ir Kęstučio g. važinėja autobusai ir troleibusai. Funikulieriai yra tie istoriniai Kauno saldainiai, kuriuos už tuos pinigus galima puikiai sutvarkyti. Manau, kad šiuo atveju pragmatizmas turėtų būti svarbiau už meninius sprendinius", – savo poziciją išdėstė miesto tarybos narys Visvaldas Varžinskas.

Įrengti bėgius atkarpoje nuo Įgulos bažnyčios iki A.Mickevičiaus g. kainuotų apie 116 tūkst. eurų. Miesto vadovai atkreipė dėmesį, kad konkė vis dėlto būtų labiausiai patraukli ne miestiečiams, o turistams, tačiau iki šiol nebuvo skaičiuota, kokie keleivių srautai galėtų pasinaudoti šia atraktyvia transporto priemone, kiek savivaldybei atsieitų jos eksploatacija, bėgių priežiūra ir kiti dalykai.

Spalvos primins istoriją

Pagrindinės Kauno pėsčiųjų alėjos rekonstrukcijos projekte numatyta, kad skirtingomis spalvomis ir medžiagomis bus atkurtas istorinės pagrindinės gatvės vaizdas: skirtingų spalvų granito danga ir nežymus lygių skirtumas primins, kur seniau buvo pėsčiųjų šaligatviai, o kur važinėdavo automobiliai.

"Tamsus granitas važiuojamajai daliai jau yra. Dabar renkame granitą šaligatvių zonai, dviračių takui", – sakė Š.Kiaunė.

Kilo abejonių, ar maždaug 2 cm skirtumas tarp istoriją menančios važiuojamosios dalies ir anuomet buvusio šaligatvio nesukels nepatogumų pėstiesiems. Š.Kiaunė tikino, kad skirtumas pernelyg mažas, tad keblumų neturėtų kilti.

Anot architekto, rekonstruotoje alėjoje šviestuvai liks tie patys, tik bus kiek patobulinti. Jų atramos stos į vieną eilę su liepomis. Tai turėtų pagerinti apšvietimą centrinėje alėjos dalyje, kur iki šiol tamsiuoju paros metu būdavo tamsoka.

Abejonės dėl kioskų

"Ar dėl to nereikės keisti medžių genėjimo formos ir technikos?" – susirūpino savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė. Š.Kiaunė tikino, kad iš esmės niekas nesikeis, o kaip tai atrodys realiai, bus galima pamatyti jau netrukus.

Vykdant darbus Aplinkos apsaugos skyrius pasirūpino, kad dendrologai įvertintų medžių būklę. Kai kurie jų, keliantys grėsmę praeiviams, bus nukirsti, o kitų metų pavasarį senųjų vietose bus atsodinti nauji medeliai.

Dar 2010-aisiais parengtame pėsčiųjų alėjos atnaujinimo projekte numatyta, kad tarp liepų, šviestuvų ir skėčių turėtų išdygti spaudos ir suvenyrų kioskai. Dabar jau pats architektas abejoja, ar jie reikalingi ir ar tikrai bus statomi.

"Kol dar nebuvo patvirtintas kioskų išdėstymo planas mieste, planuota, kad šie kioskai Laisvės al. prekiaus spauda ir suvenyrais, bet šiandien kioskų funkcija yra visiškai pakitusi – juose prekiaujama viskuo, jie dubliuoja šalia esančių spaudos kioskų ir parduotuvių veiklą, todėl jų po rekonstrukcijos gali ir nebūti", – projekto pokyčiams nusiteikęs Š.Kiaunė.

Pasididžiavimas ar gėda?

Nemažai klausimų architektas Š.Kiaunė sulaukė dėl siūlomos modernios naujovės – elektroninių skėčių. Baiminamasi, ar jie pasiteisins Lietuvos gamtinėmis sąlygomis, kaip veiks šiltuoju ir šaltuoju metų laiku.

"Aš negaliu atsakyti, kur galėtumėte tokius skėčius apžiūrėti ir išbandyti. Tai yra naujovė", – pripažino projekto autorius. Kilusias abejones architektas bandė sklaidyti siūlydamas iš pradžių įrengti tik kelis tokius skėčius po liepomis ir, tik išbandžius juos bei pabaigus visos Laisvės al. rekonstrukciją, tokie skėčiai galėtų būti įrengti visoje pėsčiųjų gatvėje.

Š.Kiaunė tikino, kad šiltuoju metų laiku skėčiai turėtų reaguoti į gamtos sąlygas – kilus vėjui ir pradėjus lyti, jie automatiškai išsiskleistų, o nušvitus saulei – susiskleistų. Rudeniop, orams atšalus, anot architekto, skėčiai susivyniotų iki pavasario.

Lieka neaiškumų ne vien dėl tokios naujovės veikimo principų. "Liepų lipčius vasarą padaro savo juodą darbą – matome, kaip tuomet atrodo lauko kavinių stoginės ir skėčiai. Ar nenutiks taip, kad po liepomis įrengti automatiniai skėčiai taps ne Kauno pasididžiavimu, o murzina gėda", – suabejojo miesto tarybos narys Donatas Večerskis.

Pinigų stygius kelia nerimą

Miesto vadovai pripažįsta, kad, sprendžiant Laisvės al. rekonstrukcijos klausimus, galvą labiausiai skauda dėl pinigų.

"Paveldėjome iš praėjusios kadencijos didžiulės vertės – apie 20 mln. eurų – projektą. Vien nuo Įgulos bažnyčios iki A.Mickevičiaus g. reikia beveik 5 mln. eurų, o darbams vykdyti kol kas yra tik apie 2 mln eurų", – skaičius vardijo miesto vicemeras Povilas Mačiulis.

Anot jo, kad šis rekonstrukcijos etapas būtų užbaigtas ir darbai galėtų vykti kitose alėjos dalyse, yra tik du finansavimo šaltiniai – savivaldybės biudžetas ir skolintos lėšos. Vicemeras pripažįsta, kad toks projektas miestui yra pernelyg brangus, tačiau ES fondai jo nefinansuoja, nors praėjusią kadenciją miesto valdžia žadėjo, kad darbams bus rasta ir ES pinigų.

"Darbai pradėti, tad dabar turime juos tęsti ir baigti. Džiaugiamės, kad su rangovais pavyko susitarti, jog pirmasis rekonstrukcijos etapas būtų baigtas greičiau – per 15 mėnesių, o ne per 24, kaip planuota anksčiau", – pridūrė P.Mačiulis.

Įrengimas dar neprasidėjo

Pradėtą rekonstruoti Laisvės al. atkarpą juosia tvora, tačiau kaip informavo Miesto tvarkymo skyriaus specialistai, kol kas vyksta tik ardymo darbai. Anot šio skyriaus vedėjo pavaduotojo Antano Proberko, rangovai baigė ardyti senąją dangą, tvarko lietaus ir buitinių nuotekų tinklus, vandentiekio vamzdynus.

"Išardyta 5 800 kv. m betono plokščių, jos išvežtos į S.Dariaus ir S.Girėno aerodromą. Netrukus bus pradėti žemės sankasos darbai", – patikslino A.Proberkas.
Pirmąjį rekonstrukcijos etapą įgyvendina bendrovių "Autokausta", A.C.B iš Latvijos ir "Lietuvos kelių statyba" konsorciumas. Darbai prasidėjo šių metų balandį. Visa rekonstrukcija suskirstyta į šešis etapus.

Komentarai

Tomas Kažemėkas
Vienas iš akcijos "NE automobilių eismui Laisvės alėjoje" organizatorių

Džiaugiamės, kad Kauno valdžia parodė teigiamus pokyčius požiūryje į automobilius Laisvės al. Vis dėlto savo akcijos neatšaukiame ir antradienį bus puiki proga dar kartą pareikšti miestiečių nuomonę. Manau, kad reikia nuolat skirti dėmesio tokioms problemoms, nes noras automobilius iškelti aukščiau už pėsčiuosius ir dviratininkus Kaune niekur nedingo.

Prie akcijos prisijungė tikrai nemažai įvairių žmonių: tiek žaliai mąstančių, kuriems labai rūpi ekologinė miesto būklė, tiek paprastų Laisvės al. gyventojų, kurie nori, kad pėsčiųjų zona išliktų. Vien peticiją pasirašė daugiau nei 1 500 žmonių. Tarp jų buvo ir Londone gyvenančių lietuvių, ir vilniečių. Manau, tai geras ženklas, rodantis, kad reikia naudotis tokiu būdu pareikšti savo pilietiškumą ir tiesiogiai veikti miesto politiką.

Norėtume bent kartą per metus surengti kokią pėsčiųjų ir dviratininkų vienybės dieną, kurios metu vyktų įdomios akcijos. Manau, tikrai galėtų tokia tradicija atsirasti. Kai niekas nesikėsina į pėsčiųjų zoną, niekas ir neįvertina, kokia ji mums svarbi.

Rytis Zemkauskas
TV laidų vedėjas ir rengėjas, VDU docentas

Reikia pasveikinti šiuos protingus žmones, visiems padėkoti ir labai palaikyti. Tikiuosi, kad demokratija laimėjo. Manau, visuomenės nuomonė čia turėjo didelę reikšmę ir įtaką.

Man labai patinka, kad buvo taikus ir korektiškas organizavimasis, kuris parodo visuomenės sąmoningumą. Žinoma, ir tų, kurie priima sprendimus, sąmoningumą, nes jie yra dalis mūsų visų. Visą laiką sakiau, kad valdžia yra mes. Ir valdžia taip turi žiūrėti į mus, ir mes į ją. Mes juk esame viena. Nuomonės gali būti skirtingos.

Aš galiu suprasti ir žmones, kurie mano, kad reikia automobilių eismo, tačiau visą laiką bandysiu įrodyti, kad, mano požiūriu, jie yra neteisūs ir darysiu tai korektiškais būdais.
Mūsų demokratija dar nebrandi, nes mes tingime joje dalyvauti. O jos nebrandumas pasireiškia tuo, kad sprendimus priima mažos grupelės žmonių. Visuomenė neturi nei noro, nei laiko dalyvauti, tai reiškia, kad nusprendžia keli žmonės. Manau, tai yra laikinas dalykas, tikrai atsiras labiau kolegialus sprendimų priėmimas. Reikia tartis, reikia girdėti kito nuomonę. Taip tapsime ir protingesni ir daug turtingesni visomis prasmėmis.

Manau, kad didžioji dalis žmonių, kurie dalyvavo protestuose, pirmiausia mano, kad mašinų eismas Laisvės al. yra nusikaltimas kultūrai, geram skoniui ir modernumui. Netgi to projekto autoriai giliai širdyje turėjo tai jausti. Juk tikrai lankėsi kultūringose šalyse, tikrai teko pasivaikščioti šiuolaikinių pasaulio miestų gatvėmis, tad negalėjo nejausti, kad kažką daro nevisai gerai.

Man labai sunku būtų suprasti žmogų, kuris nuoširdžiai norėtų, kad Laisvės al. važiuotų automobiliai. Tai yra labai sovietinis mąstymas. Čia tas pats kaip pastatyti kiaulių fermą ant ežero kranto, nes juk patogu. Patogu ir su mašinos priekiniais ratais į parduotuvę įvažiuoti. Bet ne čia yra kultūra ir geras skonis, ne čia elegancija. Elegancija yra galėti neskubant ateiti švariais batais iš gerai įrengtos požeminės automobilių stovėjimo aikštelės į teatrą arba parduotuvę. Palaikau ekologišką, švarų viešąjį Laisvės al. transportą. Progreso nereikia stabdyti. Priešingai – automobilis nebėra progresas ir reikia tai suprasti. Automobilis simbolizuoja buką fizinę jėgą, būdingą praėjusiems amžiams. Šiandien Europoje veikia gerokai subtilesnės galios ir bendro buvimo formos.

Esu dėkingas tiems žmonėms, kurie priėmė tokį sprendimą. Jeigu kas nors iš tų, kurie siūlė projektą, pakeitė savo nuomonę, jie nusipelno tik mano pagarbos. Vadinasi, turime reikalą su žmonėmis, su kuriais visada galime diskutuoti.

Laukiu, kol bus galima pasivaikščioti atnaujinta XXI a. Laisvės al.