Apie statybų verslo paslaptis "Kauno diena" kalbasi su Lietuvos statybininkų asociacijos vadovu Daliumi Gedvilu.

– Statybų verslas dažnai linksniuojamas kaip viena problemiškiausių Lietuvos ūkio šakų. Ar ir jūs taip manote? Kokias išskirtumėte pagrindines problemas?

– Lietuvos statybininkų asociacijai priklausančios įmonės moka mokesčius, investuoja į darbuotojus, aprengia juos, tačiau šiandien susiduria su dideliu iššūkiu – daugėja statybose nelegaliai dirbančių žmonių.

Aplinkos ministerijai, Socialinių reikalų ministerijai, Vyriausybei esame pasiūlę įdiegti kompetencijų kortelę. Ji būtų išduota visiems dirbantiems statybvietėje. Tačiau nesutariame dėl pozicijos. Valdžia sako, kad pati sukurs tokią pat kortelę su tokiomis pat funkcijomis po trejų metų.

Mes su tuo nesutinkame. Vienuolika asociacijos narių palaiko mūsų idėją ir ragina tokią tvarką taikyti jau dabar. Kam kurti tai, kas jau yra sukurta. Reiks papildomų etatų, kontrolės mechanizmo. Asociacija pajėgi pati tvarkyti šį reikalą. Keturiuolika ES valstybių tokias korteles turi ir šitais reikalais rūpinasi federacijos. Ir tose šalyse šešėlis statybų versle yra žymiai mažesnis. Mes turime išspręsti nelegalaus darbo ir šešėlio problemą. Tada turėtume žymų pokytį.

– Tačiau ne tik nelegalus darbas yra statybų rakštis?

– Kita problema – trūksta kompetentingų specialistų. Ir dar viena ryški bėda – viešieji konkursai, perkant statybos rangos paslaugas. Viešieji pirkimai neturėtų būti organizuojami, siekiant vienkartinės naudos. Žemiausios kainos principas, perkant projektavimo ir statybos rangos paslaugas, neturėtų būti taikomas. Tai yra klaida. Tokiu principu perkama problema ateičiai. Viešuosius pirkimus, vertinant žemiausios kainos principu, naudojamos prasčiausios medžiagos ir technologijos. Turėtų būti taikomi ekonominio naudingumo kriterijai, o ne žemiausia pasiūlyta rangovo kaina.

– Kai kurios statybinės kompanijos skundžiasi, kad skelbiamus viešuosius konkursus laimi bendrovės, mokančios gana mažus atlyginimus arba turinčios mažai darbuotojų. Tvirtinama, kad tokios laimėtojos subrangos sutartį sudaro su užsienio kompanijomis, kurios nemoka mokesčių Lietuvai. Ar jums žinomas toks modelis ir kaip vertinate?

Teigiama, kad didžiausia problema statybose – nelegali darbo jėga.

– Siūlėme, kad viešųjų pirkimų procese vienas iš kriterijų būtų dirbančiųjų kompetencija. Konkursuose derėtų atsižvelgti, ar galima laimėtoja turi darbuotojų, kurių kompetencijos yra patikrintos ir įvertintos. Ar gali atlikti numatytus darbus. Jau konkurse turėtų būti išsklaidytos abejonės, kad dirba atsitiktiniai žmonės, o gal tik direktorius ir buhalterė.

Asociacija siūlė, kad viešųjų pirkimų procese būtų pateikta informaciją apie dalyvaujančio rangovo kompetenciją. Tarkime, jei vyksta renovacija – ar yra specialistų, galinčių atlikti statinio modernizavimą, o jei organizuojamas konkursas keliams tiesti – ar yra kompetentingų kelininkų, jei elektros kabeliams tiesti – ar yra elektriko kompetencijos.

Į mūsų siūlymus nereaguoja, todėl turime tai, ką turime. Asociacijos nariai vertina savo darbuotojų kompetencijas. Tad, mūsų nuomone, asociacijos nariai ir turėtų atlikti tuos darbus.

– Esate minėjęs, kad dėl šešėlio statybų sektoriuje valstybė kas mėnesį netenka maždaug 3 mln. eurų.

– Nesunku suskaičiuoti. Kasmet Lietuvoje pastatoma apie 1,5 mln. kv. m naujų būstų. Dauguma tų butų parduodami su daline apdaila. Kas tuos būstus įrengia? Asociacijos nariai man patvirtino, kad apdailos nedaro. Kas tada daro?

Didelė dalis statybininkų, nepaisydami verslo liudijimų, dirba nelegaliai.

Yra įkainis, už kiek galima įrengti 1 kv. m – tai yra 400 eurų. Tad vien naujų būstų įrengimas turėtų kainuoti apie 700 mln. eurų. Jei mūsų asociacijos nariai nedirba, nežinia, kas juos įrengia. Galima prielaida, kad tai daro nelegaliai dirbantys asmenys. Nuo tų 700 mln. eurų apie 30 proc. sudaro darbo užmokestis. Tai apie 250 mln. eurų skiriama tik atlyginimams. Mokesčiai – apie 3 mln.

Tai yra didžiulė problema. Vis dar labai toleruojamas nelegalus darbas. Visa tai toleruoja ir vyriausybė. Trūksta narsos priimti drastišką sprendimą.

– Žmonės ieško, kaip kuo pigiau įsirengti būstą. Nekeista, kad šešėliniai darbininkai nemoka mokesčių, tad ir yra pigesni.

– Asociacija siūlo gerą praktiką su kompetencijų kortele, o tai, be jokios abejonės, mažintų nelegalaus darbo mastus. Daugelis nori pigiau įsirengti būstus. Mūsų siūlymu, naujiems būstams įsirengti galėtų būti taikomas 5 proc. PVM, kad žmogus būtų suinteresuotas samdyti oficialiai dirbančius žmones, bet nesijaustų apiplėštas. Galvodami apie 21 proc. PVM, žmonės renkasi rizikuoti, o jei PVM būtų 5 proc., žmonės rinktųsi paslaugą be rizikos.

– Ar su verslo liudijimais statybose dirbantys asmenys kažkaip turi įtakos, iškreipia šią rinką?

– Mokesčių inspekcija darė prezentaciją ir nurodė, kad gauna labai mažai pajamų pagal šiuos verslo liudijimus. VMI nurodo išdavusi apie 18 tūkst. verslo liudijimų statybos sektoriaus darbams atlikti. Tačiau nei terminai, nei vietovės neaiškios. Mūsų manymu, didelė dalis statybininkų, nepaisydami verslo liudijimų, dirba nelegaliai. Žinoma, kad verslo liudijimus asmenys pasiima savaitei ar dviem, o dirba visą mėnesį.

– Norėtume susidaryti vaizdą, kaip gyvena statybininkai. Ko gero, paprasčiausia pamatyti būtų pagal atlyginimus. Koks vidutinis statybininko atlyginimas?

– Asociacijos žiniomis, auksarankis, aukščiausios kvalifikacijos specialistas gauna 2 tūkst. eurų jau atskaičiavus mokesčius. Kai kurie specialistai, kurių yra mažiau, tarkime, šaltkalviai, dirba daugiau, tad jų mėnesio atlyginimas viršija ir 3 tūkst. eurų. Užsienio rinkose dirbantys specialistai gauna 4 tūkst. eurų. Tačiau tai savi niuansai. Įmonių atstovai apskaičiuoja, kad nuo didelio statybininkui mokamo atlyginimo sumos, Lietuvoje tenka mokėti didelius privalomus mokesčius. Tačiau kai įmonė registruota užsienyje, tarkime, Norvegijoje, mokami mažesni mokesčiai. Geriau ir darbdaviui, ir darbuotojui. Mažiau mokesčių – didesnis atlyginimas darbininkui. Tačiau ir Lietuvoje aukštos kvalifikacijos specialistai turi dideles galimybes užsidirbti. Net ir regionuose statybininkas nori gauti bent jau tūkstantį eurų per mėnesį.

– "Kauno dieną" yra pasiekę keletas pavyzdžių, kad prestižinėje kompanijoje gerą atlyginimą gavę žmonės pereina dirbti į mažiau prestižinę įmonę už mažesnį atlygį. Viliojančią dalį gauną vokelyje?

– Jei jums kyla abejonių, man taip pat. Toje schemoje kažkas negerai, galima daryti prielaidą, kad šešėlis egzistuoja.

Netgi viešųjų pirkimų procese, kai perkamos rangos paslaugas, darbo užmokestis dirbantiesiems galėtų uždirbti papildomų balų. Ta įmonė, kuri moka didesnį atlyginimą, už kiekvieną šimtą eurų jai būtų skiriamas papildomas balas. Tokiu būdu skatintume įmones deklaruoti darbo užmokestį ir jį pateikti kaip vertinimo kriterijų viešuosiuose konkursuose. Mūsų siūlymas paremtas vertinimu į ateitį. Bet negi užsakovas užsiims kontrole, ar rangovas moka atlyginimus darbininkams ir kokio dydžio.

Gyvename vadinamosios ketvirtosios pramonės revoliucijos laikais. Vis daugiau pastatų projektuojami ir statomi naudojant naujausias projektavimo technologijas. Net žemiausios kategorijos darbininkui jau reikia gana aukštos kvalifikacijos, kad galėtų skaityti brėžinius. Griežtėja darbų saugos, kokybės reikalavimai. Be to, mažėja fizinio darbo. Jau dabar galima išsinuomoti plytas klojantį robotą. Nebereikia mūrininkų brigados.