Keičia įpročius

Nuo šių metų savivaldybės įpareigotos atskirti maisto atliekas nuo bendro šiukšlių srauto. Vienur jos metamos į bendrą komunalinių atliekų konteinerį, tačiau maisto atliekos sudėtos skirtingų spalvų maišeliuose.

Kaunas pasirinko kitą kelią. Buvo įrengti atskirti maisto atliekų konteineriai. Į juos gyventojai turėtų mesti virtuvėje susidariusias atliekas, tačiau kol kas procesas nėra labai sklandus, gyventojams reikia keisti susiformavusius įpročius.

„Kaip ir visoje Lietuvoje, taip ir Kaune pradėjus rūšiuoti maisto atliekas kardinalių pokyčių iškart nesitikėjome. Žmonės naujais konteineriais naudojasi, matome jų pastangas. Pasitaiko atvejų, kai į konteinerius patenka ne tik maisto atliekos. Suprantame, kad naujiems įpročiams susiformuoti reikia laiko“, – teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Ji įvardijo ir dažniausiai pasitaikančias šių atliekų rūšiavimo klaidas. „Į specialius konteinerius metamas maistas su jo pakuotėmis. Taip pat maisto atliekos metamos su plastikiniais maišeliais. Pasitaiko įvairių ne maisto atliekų.“, – nurodė specialistė.

Pasak Aplinkos skyriaus vedėjos, kol kas nėra pastebėta, kad būtų ženkliai pasikeitę maisto ir komunalinių atliekų išvežimo kiekiai. Kai gyventojai įpras atskirti maisto atliekas nuo kitų, galima tikėtis, kad bus tuštesni komunalinių atliekų konteineriai.

„Maisto atliekos Kaune rūšiuojamos tik vieną mėnesį, natūralu, kad gyventojams tai – nauja patirtis. Didesnių pokyčių realu tikėtis praėjus keliems mėnesiams, kai gyventojams susiformuos nauji įpročiai. Bendrai vertinant, kauniečiai turi neblogus rūšiavimo įpročius, bet erdvės, kur tobulėti, visuomet yra.“, – įsitikinusi R. Savickienė.

Klaidos: į maisto atliekų konteinerį negali būti metamos pakuotės. / Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Ką galima mesti?

„Kauno diena“ buvo sulaukusi užklausų iš gyventojų, kaip maisto atliekas tinkamai rūšiuoti, kokią tarą galimą mesti kartu.

„Seniau nešdavome kibirėlius ir kratydavome į konteinerius, tačiau dabar viską į maišelius sudedame ir su jais išmetame. Ar taip pat galima ir maisto atliekas rūšiuoti? Gal yra kokie specialūs maišeliai? Nes jeigu reikia nešti kibirais, tai, manau, kad toks rūšiavimas nepasiteisins, gyventojams bus nepatogu.“, – savo nuomonę išsakė į redakciją parašęs kaunietis Julius.

Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja priminė, kad į maisto atliekų konteinerius šiukšles galima išmesti keliais būdais.

„Surinktas maisto atliekas į tam skirtus konteinerius reikia mesti su popieriniais ar bioskaidžiais maišeliais. Atsinešus maisto atliekas plastikiniuose maišeliuose, reikia jas išpurtyti. Jei plastikinis maišelis neužterštas – jį išmesti į plastiko konteinerį. Užterštą plastikinį maišelį reikėtų mesti į mišrių atliekų konteinerį.“, – kaip tinkamai rūšiuoti atliekas aiškino R. Savickienė.

Kauno mieste pastatyta 1,2 tūkst. antžeminių ir įrengta 720 pusiau požeminių maisto atliekų konteinerių, skirtų virtuvės atliekoms. Į naujus konteinerius galima mesti valgymui netinkamą, pasenusį maistą ar gaminant susidariusias atliekas. Tai – vaisių ir daržovių lupenos, kepinių, mėsos ar žuvies likučiai, kiaušinių lukštai, arbatos ir kavos tirščiai, riebalais ar kitais maisto produktais suteptos servetėlės ir popieriniai rankšluosčiai.

Į virtuvės atliekų konteinerius negali patekti žurnalai, laikraščiai, skysto maisto, tabako gaminiai, vaistai ar papildai, maistas plastikinėse, stiklinėse ar metalinės pakuotėse. Jos turi būti išmetamos į tam skirtus konteinerius.

Kur keliauja?

Pasidomėjome, ar virtuvės atliekų išvežimas apmokamas taip pat, kaip ir komunalinių atliekų. O gal mokestis netaikomas, kaip yra su stiklo, popieriaus ir plastiko atliekomis?

„Maisto atliekų surinkimas įskaičiuotas į bendrą komunalinių atliekų išvežimo kainą. Stiklo, popieriaus ir plastiko atliekų išvežimą apmoka gamintojų importuotojų įsteigtos organizacijos, kurių atsakomybė – tvarkyti šios rūšies atliekas.“, – aiškino Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja.

R. Savickienė nurodė, kad šiuo metu galutinis maisto atliekų tvarkytojas yra Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras. „Čia esančiame įrenginyje iš maisto atliekų išgaunamos biodujos, kurios paverčiamos elektros energija, o iš likusios šių atliekų dalies išgaunamas kompostas“, – atliekų perdirbimo grandinę nurodė specialistė.

Preliminariai skaičiuojama, kad vienas asmuo per metus gali sukaupti apie 40 kg virtuvės atliekų. Startavus maisto ir virtuvės atliekų surinkimui visame mieste, bus stebimi kiekiai ir tada koreguojami jų išvežimo grafikai.

40 kg – tiek maisto atliekų vienas žmogus gali sukaupti per metus.

Plečiama infrastruktūra

Kaune nuolat plečiama atliekų rūšiavimo infrastruktūra. Be naujų virtuvės atliekų konteinerių, miestas investuoja, kad gyventojai galėtų patogiai rūšiuoti tekstilę ir žaliąsias atliekas.

„Kasmet Kauno miestas investuoja į infrastruktūros plėtrą. Plečiame tekstilės atliekų surinkimą. Kitais metais planuojame tekstilės atliekų konteinerių infrastruktūrą plėsti į individualių gyvenamųjų namų rajonus. Taip pat peržiūrėsime žaliųjų atliekų surinkimo tinklą, kurį taip pat planuojame plėsti.“, – nurodė R. Savickienė.

Kol kas nekalbama apie labai specifines atliekas, pavyzdžiui, panaudotą aliejų. Tai irgi virtuvėje susidaranti atlieka, tačiau į naujus konteinerius jo pilti negalima. Aliejus neturėtų būti pilamas ir į komunalinių atliekų konteinerius.

Šiuo metu panaudotas aliejus surenkamas tik iš viešojo maitinimo įstaigų. Tokia paslauga gyventojams neteikiama, todėl dabar dažnas gyventojas nuo kepsnio likusius riebalus tiesiog išpila į plautuvę, nors tokios atliekos ypač užkemša vamzdynus.