Pereiti į pagrindinį turinį

Tautiniai kostiumai sujungė skirtingas kultūras

2015-07-21 05:18 diena.lt inf.

Tautinis kostiumas – vienas geriausių būdų pristatyti savo šalį. Galime teigti, kad pastaruoju metu šis rūbas išgyvena tikrą atgimimą. Pradėjome švęsti Tautinio kostiumo dieną, vis dažniau tradiciniais rūbais puošiamasi per valstybines šventes ar reprezentuojant šalį įvairių tarptautinių parodų, projektų metu.

Organizatorių nuotr.

Tautinis kostiumas – vienas geriausių būdų pristatyti savo šalį. Galime teigti, kad pastaruoju metu šis rūbas išgyvena tikrą atgimimą. Pradėjome švęsti Tautinio kostiumo dieną, vis dažniau tradiciniais rūbais puošiamasi per valstybines šventes ar reprezentuojant šalį įvairių tarptautinių parodų, projektų metu.

Tai, kad tautiniai rūbai gali tapti skirtingas Europos šalis jungiančiais tiltais, puikiai liudija įvairūs tarpkultūriniai projektai. Vienas tokių – neseniai pasibaigęs Leonardo da Vinci partnerysčių projektas „Tradicinių drabužių siuvimo technologijos“, paremtas partneryste tarp Turkijos, Lietuvos, Italijos, Portugalijos, Švedijos, Rumunijos ir Vengrijos suaugusių švietimo institucijų ir privataus sektoriaus įmonių, dirbančių tekstilės srityje. Projekto įgyvendintojas Lietuvoje – Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras. Šio centro Tekstilės skyriaus mokiniai turėjo puikią progą pristatyti lietuvių tautinio kostiumo savitumus ir susipažinti su kitų šalių tradicinių drabužių modeliavimo ypatumais, gamybos technikomis.

Projekto koordinatorius Andriejus Muntianas teigia, kad kiekvienas tarptautinis susitikimas buvo puiki patirtis mokiniams susipažįstant su skirtingų šalių kultūra, žmonėmis, jų papročiais, rankdarbių technikomis bei verslo kultūra. Dvejus metus trukęs projektas suteikė galimybę patobulinti užsienio kalbos žinias bei profesinius įgūdžius“.

Lietuvos kultūrinis paveldas užsieniečiams pristatytas organizuojant pažintines išvykas ir integruotas užduotis. Svečiams didžiulį įspūdį paliko Kaune įsikūręs Kirpimo, grožio ir susijusių paslaugų sektorinis praktinio mokymo centras „Modus“, kuris yra išskirtinis ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Tai viena iš Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro praktinio mokymo bazių, kurios infrastruktūra atitinka aukščiausius šiuolaikinio paslaugų verslo reikalavimus. Projekto partneriams buvo įdomu pamatyti, kur mokosi, kaip atlieka praktiką centro Testilės skyriaus mokiniai.

Projekto finalinis renginys vyko paskutinėmis pavasario dienomis Rumunijoje, Alba lulia mieste. Pristatytos drabužių kolekcijos, atliepiančios šalių tekstilės gaminių tradicijas ir kultūrą. Lietuvaičiai reprezentavo Lietuvą tautinių drabužių kolekcija - pasiūtas moters kuršės tradicinis drabužis ir Žemaitijos krašto vyro tautinis kostiumas.

Anot Tekstilės skyriaus vedėjos Mildos Lapinskienės, mokiniams buvo labai įdomu susipažinti su tautinio kostiumo istorija, siuvimo technologija ir specifika. Lietuvių tradiciniams drabužiams užsieniečiai negailėjo liaupsių. Teatralizuoto kolekcijos pristatymo metu Rumunijoje visų akį traukė specifinės tautinio kostiumo detalės kuršių moters aprangoje – kykas ir delmonas. Teko atsakyti į klausimus, kodėl šios detalės reikalingos, kokia jų paskirtis.

„Pavyzdžiui, delmonas būdingas tik Mažosios Lietuvos etnografinio regiono tautiniam kostiumui. Šis mažas, puošnus, siuvinėtas  parišamas maišelis ar kišenė, tikrai išskirtinis moterų aksesuaras, galėtų kuo puikiausiai prigyti ir šiuolaikinėje mūsų aprangoje“, – teigia M. Lapinskienė.

Kad jaunimui būtų patrauklu dirbti su tautiniu kostiumu, projekto metu sukurta kompiuterinė modeliavimo programa, padėsianti susipažinti su įvairiomis drabužių kūrimo technologijomis, tradicijomis ir kultūriniu paveldu. Tai prisidės prie profesinio mokymo modernizavimo ir prestižo kėlimo.


Projektas finansuojamas iš Mokymosi visą gyvenimą programos, kurią Lietuvos Respublikoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas. Straipsnis atspindi autoriaus, bet ne Švietimo mainų paramos fondo, Europos Komisijos ar jos institucijų požiūrį. Europos Komisija neatsako už straipsnio turinį bei už galimą informacijos panaudojimą.

Straipsnis užsakytas

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų