Daugybė klausimų

"Tik bumpt ir bumpt kamuoliukas į grindis, o po to – tas grindis nagais braižančio didelio šuns džiugus lojimas. Ir tai kartojasi kiekvieną kartą, kai virš mano galvos, bute, gyvenantis kaimynas parėjęs iš darbo pradeda žaidimus su savo keturkoju augintiniu. Tačiau tai, kaip sakoma, tik žiedeliai. Baisiausia yra ne tai, o to šuns lojimas dieną, kai šeimininkas, išvažiuodamas į darbą, palieka jį vieną", – atpasakojo vienos gyventojos skundą Aleksoto seniūnė Liukrecija Navickienė.

Anot pašnekovės, apsilankymas pas šuns šeimininką, pokalbis su juo nedavė jokios naudos. "Matyt, tai kompleksinio sprendimo reikalaujanti problema", – samprotavo seniūnė. Ir ji teisi. Dėl dieną paliktų ir lojančių šunų neturi ramybės daugybė Kauno gyventojų, kurie nežino, kaip efektyviai spręsti šią opią problemą. Pradžioje priminsime, kad Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklėse rašoma, jog augintinio savininkas privalo garantuoti, kad gyvūnas nedrums kitų žmonių ramybės, nekels pavojaus sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. Tai ką daryti žmogui, kurio šuo loja, kai šis paliekamas namuose vienas? O ką daryti tokio šuns kaimynystėje gyvenančiam žmogui? Kokios yra šuns lojimo keliamos triukšmo normos? Atsakyti į šiuos ir kitus klausimus paprašėme specialistų.

Kada dresuoti?

Pasak Lietuvos kinologų mėgėjų sąjungos prezidentės Kornelijos Butrimovos, čia aptariamas šuns elgesys, visų pirma, byloja apie jo auklėjimo spragas ar net auklėjimo nebuvimą. Tai patvirtino ir Nacionalinės kategorijos dresuotojas, teisėjas Andrius Čečys. Pasak specialisto, šuns šeimininkas turi laiku kreiptis į profesionalų dresuotoją. Tinkamiausias šuniuko amžius dresuotėms – nuo keturių jo gyvenimo mėnesių. Tokiu atveju bus tikrai išvengta auklėjimo spragų.

Tačiau ir garbaus amžiaus šunį verta nuvesti pas dresuotoją ar išsikviesti jį į namus konsultuoti ir spręsti, ką ir kaip daryti. Mat yra galimybių dresuoti šunį namuose pagal profesionalių dresuotojų sudarytą programą, naudojant šiuolaikinius dresūros metodus, paremtus žiniomis apie šunų psichologiją. Tai padeda šeimininkui tinkamai bendrauti su savo bet kokio amžiaus ir veislės augintiniu, pakeisti jo žalingus įpročius bei išmokyti visų parinktų komandų.

Sprendimas yra

Šunų trenerė ir elgesio specialistė Vida Radzevičienė teigia, kad šuns lojimą galima sustabdyti. Tai galima padaryti švelniai, taikant žinias apie šunų mąstymą, nenaudojant jokios įrangos ar vaistų, kas tik pagilintų problemą ir nepašalintų jos priežasčių. Šuns lojimo problemą galima spręsti nepriklausomai nuo gyvūno amžiaus ar veislės.

Šuns lojimų būna įvairių – palikime nuošalyje trumpus amtelėjimus prie durų ar lango – ir pakalbėkime apie tuos atvejus, kai šunys loja ilgais intervalais dažniausiai tuomet, kai šeimininkų nėra namie. Tokie šunys patiria tikrą stresą, kuris vadinamas išsiskyrimo nerimu. Toks šuo dažniausiai jaučiasi atsakingas už šeimininką, tarsi būtų jo globėjas. Šeimininkui išėjus, šunį apima panašus stresas, koks apimtų mamą, jei jos vos vaikščiojantis vaikutis išeitų iš namų ir užtrenktų buto duris.

Tokios triukšmo normos nėra

Anot Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus patarėjos Ingos Šinickienės, ši institucija vykdo stacionarių triukšmo šaltinių keliamo triukšmo kontrolę pagal Lietuvos higienos normą "Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje", tačiau ši higienos norma netaikoma gyvūnų keliamo triukšmo vertinimo atvejais.

Tad dėl šuns keliamo bute triukšmo kaimynai turi kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrių, kuris užtikrina Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių laikymosi kontrolę.

Administracinė atsakomybė

Kauno savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Vytautas Jurkonis patvirtino, kad gyvūno keliamas triukšmas nėra matuojamas ar vertinamas pagal minėtoje higienos normoje numatytus ribinius triukšmo dydžius. Beje, pernai LR Seime buvo svarstytos Triukšmo valdymo įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisos, siekiant sugriežtinti gyvūnų savininkų atsakomybę už savo augintinių keliamą triukšmą, bet projektui nebuvo pritarta.

Tačiau Kauno mieste galioja 2015 m. patvirtintos Gyvūnų laikymo taisyklės, kurių 13 punkte nurodyta, kad gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo užtikrinti, jog gyvūnas netrikdytų viešosios rimties. Nesilaikant šio reikalavimo, gali grėsti administracinė atsakomybė, kuri nustatyta Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnyje – užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 120 eurų.

Kas kontroliuoja?

Kaip laikomasi su gyvūnų laikymu susijusių teisės aktų reikalavimų, įgaliojimai suteikti policijai, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnams ir tiems pareigūnams, kuriems įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka suteikti įgaliojimai atlikti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę. Tokius įgaliojimus turi ir Viešosios tvarkos skyrius bei seniūnijos. Kai taisyklės pažeidinėjamos vakare ir nakties metu, poilsio ir švenčių dienomis, gyventojai paprastai kreipiasi į policiją, nes kitos institucijos tokiu metu nedirba.

Anot V.Jurkonio, kiekvienas galimas nusižengimas turi būti tiriamas ir vertinamas individuliai, visapusiškai ir objektyviai, laikantis Administracinės nusižengimų teisenos principų ir kitų teisės normų. Įrodymus renka pareigūnai, kurie atlieka konkretaus galimo nusižengimo tyrimą.

Viešosios tvarkos skyrius triukšmo matavimų neatlieka, tačiau jei šuo savo lojimu trukdo gyventojams dienos metu, darbuotojai turi galimybę pabendrauti su gyvūno savininku, prevencine tvarka supažindinti jį su Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklėmis, patikrinti, ar gyvūno laikymas nepažeidžia šių taisyklių reikalavimų, pasiūlyti kreiptis į specialistus dėl galimybių taikyti gyvūnui jam individualiai tinkamas priemones ar kitais būdais bandyti išspręsti susidariusią problemą.

Ir vėl pamiršote maišelį?

Kita nemažėjanti Aleksote problema – šunų ekskrementai viešose erdvėse, nors šiuo atveju reikia kalbėti ne apie šunis, o apie labai netvarkingus keturkojų augintinių šeimininkus. "Ar sunku, einant pasivaikščioti su šunimi, įsidėti į kišenę plastikinį maišelį? Ar sunku įkišti į jį ranką, paimti jūsų šuns ekskrementus ir išmesti juos į tam skirtą dėžę? Nežinote, kur Aleksote jos įrengtos? Štai jų sąrašas: Antakalnio parke, Naugardiškės parke, prie Veiverių ir Šeštokų bei Universiteto ir Maisto gatvių sankirtų esančiuose parkuose bei skveruose, Antanavos, Technikumo, Tyrulių gatvėse, Vyčio Kryžiaus gatvėje prie liepų alėjos, prie Europos pr. 34 namo, Marvelės krantinėje, prie Nemuno", – vardijo L.Navickienė.

Priminsime, kad vien per praėjusius metus Kaune įrengtos 72 naujos šunų ekskrementams specialiai pritaikytos šiukšlinės. Šiuo metu visame mieste jų stovi beveik 600, o ateityje planuojama skaičių padidinti bent 15 proc. Taip pat atnaujintuose parkuose įrengtos kelios bandomosios specializuotos šiukšliadėžės su nemokamų maišelių laikikliais, siekiant išspręsti bene dažniausiai šeimininkų įvardijamą netvarkingo vedžiojimo priežastį – tai, kad neturi pasiėmę  maišelio.

Būkime atsakingi

L.Navickienė sakė gaunanti gyventojų skundų ir dėl privačių namų kvartalų gatvelėse lakstančių be priežiūros šunų. O juk ne vienas toks palaidas šuo yra apkandžiojęs išvestą pasivaikščioti mažą šunelį, užpuolęs didelius ir mažus praeivius. Niekas negali žinoti, kas gali šauti į galvą vienam ar kitam keturkojui, išleistam iš kiemo į gatvę. Todėl gyventojai turėtų laikytis Kaune patvirtintų gyvūnų globos ir priežiūros taisyklių. Jose teigiama, kad tuo atveju, jei viešoje vietoje, pavyzdžiui, gatvėje šalia gyvūno nėra jo savininko arba atsakingo asmens, gyvūnas laikomas bepriežiūriu. Vadinasi, jį turi teisę ir pareigą paimti tokiais gyvūnais besirūpinanti tarnyba.

Gyvūnų laikymo taisyklės Kauno mieste įpareigoja šeimininkus užtikrinti, kad viešose vietose, bendrojo naudojimo patalpose gyvūnai nebūtų paliekami vieni. Negalima šuns paleisti laiptinėje, daugiabučio namo kieme, vaikų žaidimų aikštelėse, draudžiama šunį išleisti pasibėgioti vieną, be savininko priežiūros. Draudžiama vedžioti gyvūnus mokyklų, sveikatos priežiūros įstaigų, vaikų lopšelių-darželių teritorijose.

Šunys bendrojo naudojimo patalpose (pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams), viešose vietose turi būti vedžiojami laikant juos už pavadėlio. Šunys gali būti ir su antsnukiu, ir be jo, savininkui atsakingai įvertinus savo augintinio elgseną. Šunys turi būti vedžiojami taip, kad nekeltų grėsmės aplinkiniams.

Eglės Zubkovienės iliustracija