Ar būtų geriau, jei dvi seniūnijos: Vilkijos ir Vilkijos apylinkių –  būtų sujungtos į vieną? Atsakymo į šį klausimą laikinai ir miestelio, ir aplinkinių kaimų reikalais besirūpinantis seniūnas Arūnas Bačiūnas dar tik ieško.

Prisimena kunigo žodžius

A.Bačiūnas pradėjo dirbti dviejose seniūnijose, buvusiam Vilkijos seniūnui Leonardui Degliui tapus tarybos nariu. Dėl to A.Bačiūnui neteko kraustytis į kitą kabinetą – abiejų seniūnijų administracijos įsikūrusios tame pačiame Vilkijos pastate. "Darbo padaugėjo. Apylinkėse aštuonerius metus dirbu, viskas aišku atrodo. Ateina žmogus, ir žinai, kuo skųsis, ko prašys. Apie Vilkijos gyventojus to pasakyti negalėčiau. Ateina žmonės, skundžiasi, esą ankstesnis seniūnas jo problemos neišsprendė. Ir nežinau – gal meluoja? Gal pas ankstesnį seniūną jis nė nebuvo atėjęs?" – užsiminė A.Bačiūnas.

Vilkijos apylinkių seniūnija supa Vilkiją iš trijų pusių. Norint pervažiuoti iš vieno kaimo į kitą, seniūnui dažnai tenka kirsti miestelį. "Anksčiau važiuodamas per Vilkiją nekreipdavau dėmesio – ne mano teritorija. Dabar taip daryti neišeina", – palygino seniūnas. Jis dažnai prisimena kunigo Virgilijaus Dudonio, klebonaujančio Vilkijos, Paštuvos ir Seredžiaus parapijose, žodžius: "Aš su trimis parapijomis susitvarkau, tu su dviem seniūnijomis taip pat susitvarkysi."

Neseniai imta viešai svarstyti, ar nevertėtų dvi kaimynines seniūnijas sujungti į vieną. "Ar taip būtų geriau? Kaip pažiūrėsi. Dabar abi seniūnijos pagal gyventojų skaičių – nedidelės, o per abi gautųsi 5 tūkst. gyventojų, prilygtume didesnėms seniūnijoms: Užliedžiams, Ringaudams. Abiejų seniūnijų gyventojų problemos – panašios. Ar dėl sujungimo Vilkija neprarastų miesto statuso? Tokį sprendimą reikėtų gerai apsvarstyti. Be to, reikėtų daryti gyventojų apklausą – ar jie pasisakytų už seniūnijų sujungimą", – atkreipė dėmesį A.Bačiūnas. Atsižvelgiant į gyventojų apklausos rezultatus, galutinį sprendimą: sujungti seniūnijas ar viską palikti taip, kaip yra, turėtų priimti savivaldybės taryba.

Miestelyje neliks bedarbių?

Pasak A.Bačiūno, abiejų seniūnijų problemos beveik nesiskiria. "Vilkijos apylinkių seniūnijoje didesnis nedarbas, gyventojų pajamos – mažesnės, daugelis gyvena iš socialinių pašalpų. O Vilkijos mieste pragyvenimo lygis šiek tiek aukštesnis, bet problemos – labai panašios: miestas – toli, vietos darbdavių – ne itin daug. Juokauju, kad, kai vienas didžiausių Vilkijos darbdavių, turintis apie šimtą darbuotojų, įdarbins dar tiek pat žmonių, miestelyje nebeliks bedarbių", – šypteli pašnekovas. Ir tuoj pat patikslina – neliks norinčių dirbti bedarbių. "O nenorinčiam dirbti jokio darbo neįsiūlysi", – pastebi.

Gyventojų amžiaus vidurkis seniūnijose – per 40 metų. Jaunų žmonių ir vaikų mažėja – jaunimas keliasi gyventi į miestą arba išvažiuoja į užsienį. "Nemažai pensininkų, daugeliui jų reikia slaugos, kitų medicinos paslaugų. Vilkijoje yra ir pirminės sveikatos priežiūros centras, ir palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, kurioje pensinio amžiaus žmogus per metus gali būti gydomas keturis mėnesius. Nustačius poreikį, slaugos centro darbuotojai lanko vyresnio amžiaus žmones – atveža maisto, vaistų", – pasak A.Bačiūno, tokios paslaugos išplėtotos gan plačiai.

Sukilimo vado pėdsakas

Kai kurie Vilkijos apylinkėse esantys turistų traukos objektai yra privačiose teritorijose. Vietinių mėgstama, kaip tikima, gydomųjų galių turinčio Prizginto Palazduonio šaltinio vieta, kur subėga devynių šaltinių vanduo, ir ją ženklinanti koplytėlė yra privačiame miške. Tačiau, seniūnui gavus miško savininko pažadą, kad ši vieta ir toliau liks atvira visuomenei, koplytėlė atnaujinta, aplinka sutvarkyta seniūnijos lėšomis. Kitas pavyzdys – ne toks įkvepiantis. Savivaldybei niekaip neišeina susitarti su vieno iš 1863 m. sukilimo vadų – Antano Mackevičiaus – suėmimo vietą ženklinančios sodybos savininkais. Ringovės kaimo sodybą, esančią prie pat kelio Kaunas–Jurbarkas, žymi paminklinis akmuo. Už jo – nuo metų naštos sulinkęs medinukas. XIX a., manoma, čia buvo karčema, į kurią užsukęs A.Mackevičius pateko caro žandarų akiratin ir buvo suimtas. "Tas medinukas jau būtų nugriuvęs, jei mes jo nebūtume paremontavę: pakeitę stogo, langų. Sodybos savininkai – keturi, niekaip neišeina su jais susitarti nei dėl sodybos tvarkymo, nei kad parduotų ją savivaldybei, – apgailestavo seniūnas. – Čia būtų galima įsteigti muziejų, pastatyti paminklą. Kur A.Mackevičius palaidotas – nežinoma, jo atminimo vieta galėtų būti čia."

Steigs dienos centrą

Mažėjant moksleivių skaičiui, per pastaruosius dešimt metų Vilkijos apylinkėse buvo uždaryti trys pradinių mokyklų skyriai. Svarstoma, kam panaudoti šiuos pustuščius pastatus.

Buvusios Saulėtekių A.Mackevičiaus pagrindinės mokyklos pastatas pasitinka kelio užkardu: kol nedirba vienoje patalpoje įsikūrusi biblioteka, tol prie pastato neprivažiuosi. Dėl mažo moksleivių skaičiaus mokykla uždaryta prieš metus, buvę jos moksleiviai dabar mokosi Vilkijoje, Čekiškėje, Seredžiuje. Tinkamai nebeprižiūrimas aplink mokyklą ošiantis išnykusius apylinkių kaimus ir žymius žmones įamžinantis parkas, įsteigtas buvusio mokyklos direktoriaus Arūno Astrausko.

"Bendruomenė dėjo didelių pastangų, kad čia išliktų biblioteka. Ateina žmonės ir knygų pasiimti, ir spaudos paskaityti, ir reikiamą dokumentą atsispausdinti", – pasakojo bibliotekininkė Gutijera Steponaitienė. Saulėtekių biblioteka dirba antrą pusę dienos, o keturi viešos prieigos kompiuteriai dažniausiai būna apgulti vaikų. "Pas mus renkasi ir socialinės rizikos, ir neprobleminių šeimų vaikai. Jie ne tik būriuojasi prie kompiuterių – ruošia pamokas, noriai pasakoja, kaip jiems sekėsi mokykloje, kaip praėjo diena. Vaikams labai reikia bendravimo, užimtumo", – pasakojo bibliotekininkė. Pasak jos, Saulėtekiuose labai reikėtų ir specialisto, kuris vaikams padėtų paruošti pamokas, ir psichologo. Tokių specialistų etatai turėtų būti įsteigti duris atvėrus vaikų dienos centrui – tam iki rudens ketinama atnaujinti ir pritaikyti buvusios mokyklos antrąjį aukštą.
Projektas atsieis 240 tūkst. eurų, didžiąją dalį lėšų skiria Europos Ekonominės Erdvės finansinio mechanizmo programa. "Įstatymo nustatyta tvarka socialinės paslaugos turi būti teikiamos kuo arčiau šeimų, kurioms tokių paslaugų reikia, gyvenamosios vietos. Savivaldybė eina teisingu keliu, planuodama kaimiškojoje vietovėje reikalingiausias bendruomenines paslaugas, tokias kaip psichologo, laisvalaikio organizavimo, užimtumo, teikti naudojant jau esamus pastatus, o ne užkabinant ant jų spynas. Taip optimizuojamos lėšos", – pastebėjo Seimo narė Raminta Popovienė.

Buvusiame A.Mackevičiaus pagrindinės mokyklos pastate vietos turėtų užtekti ir medicinos punktui, bendruomenės centro patalpoms ir kultūros centrui ar laisvalaikio salei.
Saulėtekių gyventojai tikisi, kad, vaikų dienos centrui atvėrus duris, geriau bus prižiūrimas ir pastatą supantis parkas.

Atnaujins sporto aikšteles

Pagal kaimiškųjų vietovių plėtrai skirtą ES vykdomą LEADER programą 2007–2013 m. laikotarpiu Vilkijos apylinkių seniūnijai buvo skirta 365 tūkst. litų (105 tūkst. eurų) paramos. Seniūnas pasakojo, kad, skirstant paramos pinigus, kilo daug diskusijų: "Vilkijos apylinkių seniūnijoje – 49 kaimai, kiekvienas traukė į save. Su seniūnaičiais aptarėme šį klausimą. Paaiškinau, kad, jei tą sumą padalysime kiekvienam kaimui, išeis po kruopelytę – niekas nepajus. Įrodžiau, kurios problemos aktualiausios, ir kad būtent jas reikia spręsti, o kitiems skirsime kitame etape."

ES paramos lėšomis Daugeliškiuose, kur geriamasis vanduo buvo prasčiausios kokybės, pastatyta vandens nugeležinimo stotis, Purviškių kaime įrengtos naujos vandentiekio magistralinės trasos. "Iki tol dažnai būdavo, kad gyvenamųjų namų antruose aukštuose iš čiaupo nebėgdavo vanduo. Jei vandenvietėje padidindavo slėgį, tuoj trūkdavo keliose vietose trasa. Taip ir žaisdavome", – prisiminė A.Bačiūnas. Už likusius LEADER programos pinigus buvusiame Daugeliškių pradinės mokyklos pastate įrengta laisvalaikio salė ir medicinos punktas, iki tol veikęs privačiame name.

Naujuoju finansiniu laikotarpiu per LEADER programą Vilkijos apylinkėms skirta 105 tūkst. eurų parama. Už juos ketinama įrengti vandens nugeležinimo stotis Saulėtekiuose ir Padauguvoje, atnaujinti šių kaimų ir Daugeliškių sporto aikšteles, kuriomis naudojasi bendruomenė. "Aikšteles ketiname įrengti tokias kaip Padauguvoje – su kokybiškais krepšinio stovais, naujoviška danga, ant kurios netelkšo balos – vanduo nubėga ir iš karto po lietaus galima žaisti. Padauguvos aikštelę atnaujinome pernai – iki tol čia buvo labai prasta asfalto danga, mediniai krepšinio stovai dar nuo XX a. vidurio. Kaimyninių kaimų jaunimas pamatė – ir jie nori atnaujintose aikštelėse sportuoti", – pastebėjo seniūnas.

Vos telpa vaikai

Vilkijos miestas visus ankstesnio finansinio laikotarpio LEADER programos pinigus investavo vaikų darželiui "Daigelis" atnaujinti. Anksčiau Vilkijoje veikė du vaikų darželiai, abu buvo pustuščiai. Dabar 110 vietų turinčiame "Daigelyje" vos telpa visi norintys į jį patekti vaikai. "Anksčiau mūsų pastatas atrodė baisiai. Nuo to laiko, kai prieš 30 metų iškilo, kapitališkai remontuotas nebuvo. Dabar atnaujinta pastato išorė ir kai kurios vidaus patalpos, atnaujintas šilumos mazgas, pakeisti vamzdynai, įrengtos naujos vaikų žaidimų aikštelės, sutvarkyta aplinka", – pasakojo darželio direktorė Janė Kazakevičienė.

"Daigelis" atnaujintas uždarius antrąjį Vilkijos vaikų darželį "Saulutė". Dabar šiose patalpose veikia laikinieji vaikų globos namai, čia įsikūrė Vidos Rainienės globotiniai – dvi šeimynos po aštuonis vaikus. Kol šis vilkijiečių neoficialiai prezidentūra vadinamas pastatas buvo nerenovuotas, šeimynos glaudėsi medinuke prie bažnyčios.

Baigia renovuoti daugiabutį

Bandomasis Kauno rajono savivaldybės vykdomos daugiabučių renovacijos projektas Vilkijoje artėja prie pabaigos. Čekiškės g. 120 daugiabučio sienos ir stogas apšiltinti, langai pakeisti, šildymo dujomis įranga išmontuota, įrengtas naujas šilumos punktas. Skaičiuojama, kad šilumos energijos sąnaudos šiame name po renovacijos sumažės daugiau kaip 40 proc. ir gyventojams už šildymą teks mokėti daug mažiau. Be to, iki renovacijos buvusiame kiaurai perpučiamame name iš tiesų turėtų būti šilta. Šiuo metu 24 namo butuose montuojami nauji boileriai. Daugelis daugiabučio butų – savivaldybei priklausantys socialiniai būstai. "Kai butus renovuoja gyventojai, jie patys ir perka boilerius. O čia – ir boilerį nemokamai gauni, ir gali pasirinkti, kur jį statyti. Statytojai nori šildytuvus įrengti virtuvėse. Taip jiems būtų paprasčiau, nes ten iki šiol buvo dujinio šildymo įranga, o gyventojai nori, kad boileriai būtų vonioje. Šiuo metu dėl to vyksta ginčai", – užsiminė seniūnas. Daugiabutis anksčiau šildytas suskystintomis dujomis iš šalia įrengto požeminio dujų rezervuaro. Taip eksploatuoti dujas – nesaugu ir palyginti brangu, todėl po renovacijos šį šildymo būdą pakeis šiluma, tiekiama iš vietinės centralizuoto šildymo katilinės. Pastato renovaciją, kainuosiančią 400 tūkst. eurų, ketinama baigti birželį.

Vilkijos skiriamasis ženklas

Prieš dvejus metus savivaldybės lėšomis sutvarkytas ant Nemuno šlaito esantis Vilkijos parkas, įrengti suoliukai, parką papuošė medžio skulptorių darbai.

Miesto statusą turinti Vilkija kartu su Garliava ir Ežerėliu planuoja dalyvauti regioninėje programoje 2014–2020 m. laikotarpio ES paramai gauti. Kol nėra aiški paramos suma, seniūnas nelinkęs atvirauti, kur planuojama šiuos pinigus investuoti. "Vilkija – pervažiuojamas, matomas miestelis, jį kerta visi, važiuojantys iš Kauno į Jurbarką. Planuojame jį pagražinti: arterinėje Vydūno al. sodinsime gėlynus, reikia ir upės kelto prieigas apsitvarkyti. Norime, kad keltas būtų populiaresnis, kad daugiau keliaujančiųjų automobiliais keltųsi iš Vilkijos į Pavilkijį arba į priešingą pusę", – unikalią upės transporto priemonę, išskiriančią Vilkiją iš kitų Lietuvos vietovių, primena seniūnas.