"Valstybės simbolis – Gediminaičių stulpai – ant Kauno rotušės sienos buvo unikali XVII a. sieninė tapyba, deja, jie buvo uždažyti", – sako istorikas Jonas Vaičenonis. Jis pastūmėjo specialistus prabilti apie tai, kad unikalūs ženklai vėl puoštų svarbiausią Kauno pastatą.

Sovietmečiu neužkliuvo

Apie tai, kad prieš dešimtmetį restauruojant Kauno rotušės fasadą neliko ant jo buvusių Gediminaičių stulpų, žinota jau senokai, tačiau paveldosaugininkai sujudo tik po to, kai J.Vaičenonis socialiniame tinkle "Facebook" paprašė pasidalyti nuotraukomis, kuriose ant rotušės sienos įamžintas unikalus XVII a. valstybės simbolis.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nurodymu šią savaite Kauno rotušėje buvo susirinkę savivaldybės ir Kultūros paveldo departamento specialistai, mokslininkai, restauratoriai. Po jo viešai paskelbta, kad svarstomos galimybės "atkurti pastato fasade galimai išlikusį gotikinės polichromijos fragmentą – Gediminaičių stulpus".

"XVII a. sieninė tapyba ant rotušės buvo atidengta 8-ojo dešimtmečio pradžioje vykdant pastato renovaciją. Gediminaičių stulpai buvo matomi sovietmečiu ir niekam neužkliuvo, nes tikriausiai oficialiai to stengtasi ir neakcentuoti. Pats pamenu tuos ženklus, nes rodžiau juos ne vienam bičiuliui ir pažįstamam kaip unikalų palikimą", – pasakojo istorikas.

Jis net neabejoja, kad siena su autentiška tapyba ant rotušės sienos buvo ne kartą įamžinta vestuvininkų nuotraukose, mat kaip tik čia po ceremonijos būriuojasi ir fotografuojasi vestuvininkai ir jaunųjų atėję pasveikinti žmonės.

Ieško nuotraukų

"Džiugu, kad, diskutuojant apie tai socialiniame tinkle, sureagavo ir specialistai. Galbūt dar šiemet pavyks atlikti polichrominius tyrimus, o kitąmet ir atidengti tą simbolį. Tai gali būti ir vienas iš turizmo traukos objektų, nes vargiai Lietuvoje yra kur nors išlikę originalūs XVII a. Gediminaičių stulpai", – pastebėjo istorikas J.Vaičenonis.

Anot istoriko, apie tai, kad jau laisvoje Lietuvoje šių valstybės simbolių ant Kauno gulbe tituluojamo pastato neliko, pastebėjo architektas ir paveldosaugininkas Jonas Rimantas Glemža knygoje "Nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga ir tvarkymas" ir restauratorius Rimantas Šermukšnis knygoje "Kauno Rotušė 1542–2010".

Specialistai yra užfiksavę, kad sovietmečiu atliekant darbus Lietuvos valstybės simbolių likučiai aptikti pietinio įėjimo į 1562–1600 rotušę kairiajame angokraštyje.

"Objektas buvo atrastas 1968–1970 m. tyrimų metu, atidengtas ir užkonservuotas, o šiuo metu yra padengtas apsauginiu dažų sluoksniu", – paskelbė Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinis padalinys.

Paveldosaugininkai taip pat kviečia pasidalyti fotografijomis, kuriose matyti senieji Gediminaičių stulpai, ir taip padėti atkurti valstybingumo simbolį Kauno rotušės pietiniame fasade.

Dažytojo klaida?

Laikinai savivaldybės Kultūros paveldo skyriui vadovaujantis Saulius Rimas patvirtino, kad kitų metų biudžete bus numatytos lėšos tyrimams atlikti. "Palaikome iniciatyvą atidengti, konservuoti ir eksponuoti tokį unikalų ženklą", – tikino savivaldybės atstovas.

Kodėl Gediminaičių stulpai atsidūrė po dažų sluoksniu, kol kas tik trūkčiojama pečiais. Pasak S.Rimo, 2004 m. restauracijos projekto vadovas tikina nepamenantis prieš 11 metų vykusių darbų detalių. "Nors sunkiai tikėtina, bet įmanoma, kad tai galėjo būti žmogiška klaida. Galėjo būti padaryta ir sąmoningai – simboliai buvo taip sunykę, kad jų nebuvo įmanoma atkurti, tad nuspręsta uždažyti. Peržiūrime visus dokumentus ir aiškinamės", – versijas atskleidė S.Rimas.

"Sunku pasakyti, kodėl taip nutiko. Reikėtų klausti restauratorių", – sakė Kauno rotušės ceremonimeistras Kęstutis Ignatavičius. Anot jo, sovietmečiu rotušės fasadą restauravę specialistai nustatė, kad valstybės simbolis buvęs nutapytas ant pirmojo pastato tinko sluoksnio apie 1600 m.

"Būtų puiku, jeigu Gediminaičių stulpus pavyktų vėl atidengti ir atkurti. Kad toks ženklas būtų ant magistrato rūmų, neteko girdėti", – netikėtai paslėpto simbolio unikalumą patvirtino K.Ignatavičius.

Rotušės istorija

Magdeburgo savivaldos teisės Kauno miestui buvo suteiktos 1408 m. Yra žinoma, kad apie 1414 m. Kaune jau buvo vaitas Niklas Trintelis. Kazimiero Jogailaičio 1444 m. privilegijoje Kaunas vadinamas vienu iš žymiausių Lietuvos miestų, turinčių Magdeburgo teisėmis valdomą savivaldybę. Pradėjus rotušės statybą 1542 m. liepos 28 d. buvo pasirašytas pamatų padėjimo aktas. 1556 m. apatiniame rotušės aukšte jau buvo įrengtos dvi krautuvės ir dvi mėsinės, paskirtos Kauno karmelitų bažnyčiai. 1562 m. gegužės 13 d. miesto tarybos posėdis vyko naujoje rotušėje. XVI a. antrojoje pusėje pastačius antrąjį aukštą, o iš Rytų pusės – bokštą, pirmojo aukšto patalpos buvo pritaikytos prekybai ir kalėjimo sargybai, antrasis aukštas – magistratui, teismui, kanceliarijai, iždui, archyvui, bokšto rūsiai – kalėjimui, kiti rūsiai – prekėms laikyti. Iki 1824 m. pastate buvo Kauno miesto valdyba. 1824 m. įkurta stačiatikių cerkvė, vėliau – šaudmenų sandėlis, 1836–1838 m. caro rezidencija. 1863 m. rugpjūčio 5 d. rotušėje apsigyveno naujai paskirtas gubernatorius Mikalojus Muravjovas. 1850–1884 m. rotušės bokšte buvo įrengtas Kauno ugniagesių stebėjimo punktas. 1865–1869 m. rotušėje veikė rusų teatras. 1869–1944 m. rotušė naudota miesto savivaldybės reikmėms. Iki 1951 m. čia veikė Centrinio valstybinio archyvo Kauno filialas, 1951–1960 m. pastatas atiduotas Kauno politechnikos instituto Statybos fakultetui. 1973 m. Kauno rotušės pirmajame ir antrajame aukštuose buvo atidaryti Santuokų rūmai, rūsiuose – keramikos muziejus.

Kultūros paveldo departamento informacija