Ši puikaus išsilavinimo įvairiapusė žavi asmenybė debiutavo Rusijos scenose, po Spalio revoliucijos gyveno Europoje, o 1929 m. pabaigoje įsikūrė Kaune, tapo mūsų estrados pionieriumi, kuris pirmas joje uždainavo lietuviškai. 

D. Dolskis gimė senoje Vilniaus žydų komersantų šeimoje. Būsimasis šlagerių karalius aukštųjų teisės mokslų siekė Peterburgo universitete, puikiai išmoko lotynų, hebrajų, prancūzų, vokiečių, ispanų ir italų kalbas, buvo gerai susipažinęs su klasikine ir ano meto filosofija. Maža to, jis lankė privačią vaidybos studiją ir, 1914 m. vasarą debiutavęs Rusijos mažojoje estradoje, tapo publikos numylėtiniu. Beje, jis buvo žinomas, kaip miniatiūrų – monologų meistras, pradėjęs šią karjerą garsiajame Peterburgo “Vila Rode” restorane, kur jo mėgo klausytis Rasputinas (apie tai savo romane “Paskutinis caras” rašė J.Paleckis).

Anot muzikologo Algirdo Urbanavičiaus, po Spalio revoliucijos Rusijoje  D.Dolskis apsigyveno Berlyne, kur vedė žinomą kino aktorę Olgą Čechovą, tačiau 1928- ar 1929 m. ją paliko ir, žinomo profesionalaus šokių muzikos orkestro Kaune vadovo Danieliaus Pomeranco įkalbėtas, atvyko į laikinąją sostinę, per kurią ritosi kultūros pakilimo banga: Valstybės teatre dirbo Andrius Oleka – Žilinskas, operoje dainavo Kipras Petrauskas, pažinojęs ir palaikęs D.Dolskį.

Priminsime, kad Lietuvoje pirmuosius šlagerius (tango, valsus, fokstrotus) apie 1929 metus pradėjo dainuoti kai kurie operos solistai, tačiau jie nekoncertuodavo kavinėse, restoranuose ar kino teatruose prieš seansą. Todėl jų negalima vadinti estrados artistais. Pirmuoju estrados artistu tapo būtent D. Dolskis, per pusmetį išmokęs lietuviškai.

Dainuodamas anuomet madingus užsienio kompozitorių šlagerius, nesiekė pažodinio jų tekstų vertimo – prašė studento, vertusio tekstus, suteikti jiems lietuviško gyvenimo, gamtos spalvų.  Tad užsieninių šlagerių vertimuose skambėjo lietuviški vardai (Onytė, Katrytė, Elytė ir pan.). Taip populiarusis F.Gordono fokstrotas tapo “Palangos jūroj”, o žinomas F.Katšerio fokstrotas – “Elyt, tu meili, gražias kojas kam turi”. Šie du šlageriai tapo lietuviškos estrados pirmtakais.        

D.Dolskis išsiskyrė patrauklia išore, scenine kultūra, nepaprastu sugebėjimu bendrauti su publika, visuomet buvo elegantiškas ir kartu labai savas  – kur jis dainavo ir skaitė monologus, visur  griaudėjo plojimai. Jo įdainuotos plokštelės (K.Petrausko paskatintas, Berlyne ir Londone įrašė 16 plokštelių, tapusių estradinės muzikos klasika) turėjo velnišką populiarumą. Pažymėtina, kad būtent D.Dolskis tapo ir pirmuoju lietuvių autorių kūrinių atlikėju.

D.Dolskio karjera nutrūko staiga - dainininkas mirė pačiame jėgų žydėjime nuo plaučių uždegimo 1931 m. gruodžio 3 d. Į paskutinę kelionę jį lydėjo nemaža žymių tarpukario Lietuvos žmonių, tarp kurių buvo ir K.Petrauskas, padėjęs vainiką ant D.Dolskio kapo. 

Papildoma informacija

2000 m. Žaliakalnio žydų kapinėse pagal architektės Živilės Mačionienės projektą restauruotas D.Dolskio kapas. 

2007 m. lapkričio 11-ąją Laisvės alėjoje, priešais „Metropolio“ restoraną, Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA lėšomis ir V. Kernagio iniciatyva pastatytas žmogaus dydžio D.Dolskio paminklas (skulpt. Romas Kvintas).

K.Petrausko paskatintas, D.Dolskis  Berlyne ir Londone įrašė 16 plokštelių, tapusių estradinės muzikos klasika.

2007 m. įrašų studija „Bomba“ išleido kompaktinį diską „Danielius Dolskis – 1929–1931 metų įrašai“.