Skautai iš visos Lietuvos savaitgalį rinkosi Kaune į 14-ąjį dainų konkursą, kuriuo kartu pagerbiamas ir šios jaunimo organizacijos atkūrėjo Felikso Šakalio atminimas.
Šešiametė „vilkiukė“
Savaitgalį užsukus į KTU Mechanikos ir mechatronikos fakulteto salę, buvo galima stebėti daugybę dainuojančio, šokančio ir muzikuojančio jaunimo įraudusiais veidais. Ne, tai ne įprastas šiuolaikinis vakarėlis su tonizuojamaisiais gėrimais ir panašiomis priemonėmis, palaikančiomis dirbtinę linksmybę. Tikrą, nemeluotą fantastiškai džiugią ir draugišką nuotaiką čia susikūrė patys įvairiausio amžiaus 14-ojo skautų dainų konkurso dalyviai.
Kol maždaug 300 konkurso dalyvių, atvykusių į Kauną iš visos Lietuvos, įnirtingai trypė populiarųjį liaudies šokį „Oira“, pritariant Alytaus grojančiam jaunimui, nuo šokėjų voros su mama atitrūko šešiametė Jorūnė Paslavičiūtė – ryšėjusi oranžinį jaunesniosios skautės kaklaraištį mergaičiukė neatlaikė didžiulio šokio tempo.
„Mano “vilkiukas„ – taip vadiname pačius jauniausius skautus – jau nusiplūkė per dieną. Juk atvažiavome į konkursą iš Šiaulių. Po ilgos kelionės Jorūnei teko dalyvauti solistų konkurse, o štai dabar visi laukdami konkurso rezultatų užsidegė šokiu“, – aiškino Jorūnės mama Janina, vadovaujanti Šiaulių krašto skautams. Mažoji „vilkiukė“ neslėpė, kad jai labiausiai patinka ne šokiai ar dainos, o skautų rikiuotė ir stovyklos.
Gyvenimo būdas
Palikę įkaitusią po azartiško šokio Jorūnę, kalbinome Palangos smėlio spalvos skautų kaklaraiščiu pasipuošusią ir į gitarą pasirėmusią gilvelininkę – tai skautė, baigusi aukščiausio lygio tarptautinius skautų vadovų kursus – Ritą Baranauskienę – Alytaus krašto skautų seniūno pavaduotoją. Ji atvežė į konkursą, anot jos, „vilkų gaujos Širšių skiltį“, t.y. aštuonias devynerių metų skautes, kurių solistė Emilija Grušelionytė pernai analogiškame konkurse pelnė antrą vietą. „Ir šiemet tikimės laurų – manau, kad mūsų daina apie raganą bus pastebėta“, – kalbėjo R.Baranauskienė, pritarusi „širšių“ ansambliui gitara.
Jūrų skautė ir, kaip sakoma, be penkių minučių vaikų gydytoja kaunietė Eglė Paulauskaitė, nuo 12 metų skautaudama, šiame dainų konkurse dalyvauja jau 14-ąjį kartą.
„Jūrų skaute tapti mane paakino buvęs geografijos mokytojas – esu jam už tai dėkinga. Būdama jūrų skautė, turiu įvairaus užsiėmimo prie vandens. Moku plaukti, galiu buriuoti vidaus vandenyse, be to, vadovauju “bebriukų„ gaujai – grupei jauniausių jūrų skautų“, – noriai apie savo jūrų skautės veiklą pasakojo daili mėlyna uniforma vilkinti Eglė, kartu su kitais vadovais dainavusi konkursinę dainą pagal Maironio žodžius.
Į klausimą, ką jai reiškia būti skaute, Eglė nedvejodama atsakė primindama garsųjį skautų šūkį: „Tai mano gyvenimo būdas. Tai saviugda ir tarnystė Dievui, Tėvynei ir Artimui.“
Konkursą sumanė dukros
Nors ir sunku šiais visuotinio abejingumo, skubėjimo ir nemeilės vieno kitam laikais patikėti tokiais iškiliais, bet labai nuoširdžiai pasakytais Eglės žodžiais, tačiau skautų organizacijos Lietuvoje atkūrėjo ir Žygeivių klubo sovietmečiu Kaune įsteigėjo ir puoselėtojo Felikso Šakalio dukros Rėda ir Almė išsklaidė bet kokias abejones.
„Tėtis buvo brolybės, doros idealų, meilės tėvynei puoselėtojas, išugdęs skautų ir jų vadovų naują kartą. Jis ir pirmąsias dainas skautų stovykloms sukūrė, visą mūsų šeimą įtraukė į šios organizacijos veiklą, į kurią vėliau įsijungė ir mūsų vaikai bei anūkai. Štai šiame konkurse mano anūkė Jogilė dainavo Ievos Norkutės dainą “Raudoni vakarai", – pasidžiaugė Almė Šakalytė, kartu su sese parašiusi ir išleidusi knygelę apie tėvą. Beje, šis dainų konkursas prieš 14 metų pradėtas rengti būtent seserų Šakalyčių iniciatyva.
Šį kartą pagrindinį konkurso prizą komisija skyrė Klaipėdos krašto Salanto draugovės devynių skaučių ansambliui. Dėl nugalėtojų vardo trijose amžiaus grupėse duetų ir trio, solistų ir ansamblių kategorijose varžėsi 225 skautai.
Naujausi komentarai