Yra kuo džiaugtis
Kaunas gali didžiuotis, kad plečia baseinų infrastruktūrą, kuri leidžia jaunimui tobulėti ir pasidabinti aukščiausios prabos medaliais.
Plaukimas mieste – labai populiarus. Niurktelėti į baseiną nori tiek vaikai, tiek ir fizinę sveikatą prisižiūrintys suaugusieji. Augant paklausai Kaunas turi parūpinti ir tinkamą baseinų pasiūlą, kad kuo daugiau miestiečių galėtų patogiai pasinaudoti šiomis paslaugomis.
„Kauno plaukikai treniruojasi tyliai, bet jų rezultatai – garsūs: Europos, pasaulio čempionatai, įvairių spalvų medaliai, asmeniniai rekordai. Džiaugiuosi matydamas, kaip miesto investicijos į infrastruktūrą atsiperka.
Yra sakančių, kad tiek baseinų miestui nereikia, tai nenaudinga. Tegul pažvelgia į statistiką: sporto užsiėmimai sulaukia didžiulio susidomėjimo, kasmet tūkstančiai vaikų mokosi plaukti, o treneriai ir aukšto meistriškumo sportininkai pagaliau turi jų lygį atitinkančius baseinus“, – teigė miesto meras Visvaldas Matijošaitis.
Turima vandens sporto infrastruktūra Kaunui jau leidžia kilstelėti galvą aukščiau ir didžiuotis miestiečiais, kurie spėjo iškovoti aukščiausios prabos medalių. Olimpinė čempionė Rūta Meilutytė mokytis pradėjo būtent Šilainių baseine, tačiau ne tik ji džiugina pasiekimais. Naujausi medaliai visai neseniai užkabinti ant kauniečių, kurie sportinę karjerą pradėjo miesto baseinuose, kaklų.
Tajus Juška Europos jaunimo čempionate iškovojo du aukso ir du sidabro medalius, vienas jų – su nauju Lietuvos U17 rekordu. Ieva Jurkūnaitė, Ieva Visockaitė, Ieva Nainytė ir Guoda Stančikaitė šiame čempionate pagerino net tris Lietuvos rekordus, pelnė sidabro ir bronzos medalius estafetėse.
Martynas Bernotas Šiaurės šalių čempionate pelnė du aukso ir du bronzos medalius, o Patricija Kupstaitė – sidabro medalį.
Du nauji
Tai tik saujelė sportininkų, kuriais Kaunas didžiuojasi, tačiau kartu auga ir nauja sportininkų karta, kuri treniruojasi miesto baseinuose, sunkiu darbu siekia asmeninių aukštumų, todėl pastaruoju metu Kauno miesto savivaldybė skiria daug dėmesio baseinų infrastruktūros gerinimui, plėtrai.
Dviejuose Kauno miegamuosiuose rajonuose – Panemunėje ir Šilainiuose – kyla baseinai. Šilainiuose vandens sporto oazė iš pagrindų rekonstruojama, o Panemunė baseino iki šiol neturėjo, tad planuojama, kad dar šiemet kauniečiai bus pakviesti į visiškai šviežutėles erdves Vaidoto g. 11.
3 tūkst. kv. m ploto vieno aukšto Panemunės baseine suprojektuoti aštuoni 25 m ilgio plaukimo takai su 150 vietų žiūrovams. SPA zonoje tilps ir atskiri baseinai mažiesiems kauniečiams.
Panemunės baseino statybines konstrukcijas sudaro monolitinis gelžbetonis, o fasado apdailą ir inžinerinę įrangą – modernios, drėgmei ir chloraminų poveikiui atsparios medžiagos. Viduje bus patogios drabužinės su persirengimo kabinomis – erdvėje tilps iki 224 spintelių. Čia pat – grupinių užsiėmimų salė, atskiros trenerių drabužinės su poilsio patalpa ir medicinos punktu.
„Šiuo metu Panemunės baseine klijuojamos plytelės, iš dalies aptvarkyta aplinka ties baseino pastatu. Tikrai jau matosi bendras objekto vaizdas. Manau, kad kauniečiai per Kalėdas galės išpakuoti dovaną ir jau turės naują baseiną“, – dienraščiui pasakojo Panemunės ir Šilainių baseinus statančios bendrovės „Verslo“ statybos direktorius Raimondas Letukas.
Baseine Šilainiuose (Baltų pr. 8) bus aštuoni 25 m ilgio, 2 m gylio takeliai, seklesnis baseinas mažiesiems plaukikams ir laisvalaikio zona. Be to, bus atnaujintos persirengimo patalpos.
Iš pagrindų rekonstruotas pastatas talpins apie 140 lankytojų ir turės maždaug 100 vietų tribūnas. Baseinu galės naudotis ne tik vaikai ar profesionalūs sportininkai. Erdvės bus pritaikytos ir gyventojų poreikiams – treniruotėms ar poilsiui.
„Didžioji dalis darbų jau atlikta, liko smulkmenos, tokios kaip įdiegti jungiklius ir pan., tiesiog dabar atliekami baigiamieji darbai, derinamos sistemos, kad viskas veiktų puikiai. Mažasis baseinas jau pripildytas vandens, žiūrime, ar viskas gerai, kiti baseinai bus pripildyti kiek vėliau“, – kalbėjo R. Letukas, pridūręs, kad Šilainių baseine buvo kiek daugiau iššūkių, nes pastatas – rekonstruojamas, kitaip nei Panemunėje, kur baseinas statomas nuo nulio. Statant galima optimaliau viską pritaikyti, derinti darbus.
Savivaldybės atstovai pažymėjo, kad Šilainių baseino atidarymas suplanuotas jau šį rudenį. Panemunės baseino statybas numatyta baigti šių metų pabaigoje.
Panaikino kliūtis
Kaunas užsimojo statyti dar vieną baseiną Aleksote, Technikumo g. 3. Tačiau buvo kilusi biurokratinė kliūtis. Pagal Vietos savivaldos įstatymą, savivaldybė vienoje seniūnijoje gali valdyti tik vieną tokio tipo sporto objektą.
Nuo rudens miesto savivaldybei perėmus valdyti „Žalgirio“ baseiną, tokios infrastruktūros plėtra Aleksote būtų apribota, todėl liepos mėnesio tarybos posėdyje Kauno taryba perbraižė seniūnijų ribas. Iš Aleksoto ir Centro seniūnijų buvo atrėžta dalis teritorijų ir įkurta Žemosios Fredos seniūnija.
Į naujos seniūnijos ribas pateks „Žalgirio“ baseinas, vadinasi, Aleksote bus galima statyti dar vieną. Sukūrus naują seniūniją, neliko įstatymais apribotos kliūties Aleksoto gyventojams suteikti galimybes arti namų turėti baseiną. Tiesa, kol kas ši vandens sporto infrastruktūra tik planuojama, realios statybos dar nevyksta.
Įvairios sporto šakos
Kauno mero pavaduotojas Andrius Palionis nurodė, kad Aleksoto baseino projektiniai pasiūlymai parengti ir jiems jau pritarta. Tačiau šiame rajone bus ne tik baseinas, o grandiozinis sporto kompleksas, skirtas įvairioms sporto šakoms.
Planuojama įrengti dešimt 50 m ilgio plaukimo takelių. Žiūrovams vietų – apie 150. Lygiagrečiai bus įrengta ir 3 tūkst. kv. m SPA zona.
„Aleksote projektuojamas ne tik baseinas, bet visas sporto kompleksas, kuriame bus dvi universalios sporto aikštelės. Jas sujungus galės vykti rankinio, salės futbolo rungtynės ar treniruotės ir kitų sporto šakų užsiėmimai. Numatytos aštuonios paplūdimio tinklinio ar teniso aikštelės, kurias galima transformuoti į vieną paplūdimio futbolo aikštelę“, – apie grandiozinius sporto infrastruktūros planus Aleksote „Kauno dienai“ komentavo vicemeras.
Jis pažymėjo, kad Kaune paplūdimio tinkliniui ir paplūdimio tenisui labai trūksta infrastruktūros, o paplūdimio futbolo aikštelės Kaune iš viso nėra, tad Aleksotas puikiai tinka įgyvendinti tokias sporto ambicijas.
„Tai yra didelis, besiplečiantis, augantis miesto mikrorajonas, kuriame sporto infrastruktūros beveik nėra. Siekiame Aleksoto gyventojams suteikti sąlygas aktyviai leisti laisvalaikį, pramogauti, vaikams lankyti sporto būrelius šalia namų“, – teigė A. Palionis.
Kitų būklė
Kaune šiuo metu veikia „Vilijos“ (Demokratų g. 34), „Dainavos“ (Partizanų g. 46), sporto mokyklos „Startas „(Miško g. 3) baseinai. Miestiečiai pamėgę „Žalgirio“ (Karaliaus Mindaugo pr. 50), „Girstučio“ (Kovo 11-osios g. 26) baseinus.
„Likusių baseinų būklė gera, jie nuolat tvarkomi, prižiūrimi ir remontuojami. Suplanuotas „Dainavos“ baseino fasado atnaujinimas. „Vilijos“ baseinas neseniai rekonstruotas. Prasčiausios būklės buvo Šilainių baseinas, tad džiaugiamės, kad jo rekonstrukcija jau eina į pabaigą, – nurodė A. Palionis.
Perima į savo rankas
Kauno miesto savivaldybė skelbė, kad, baigiantis „Žalgirio“ baseino nuomos terminui su „Kauno arena“, nuspręsta neieškoti naujo koncesininko, o objekto valdymą nuo rudens perduoti Kauno plaukimo mokyklai. Taip esą bus didinamas prieinamumas visuomenei ir profesionaliems plaukikams.
„Pagal baseino metinius veiklos rezultatus, koncesijos konkursas tapo netikslingas. Manome, kad Kauno plaukimo mokykla, kuri valdo tris baseinus, yra išugdžiusi ir toliau ugdo daugybę Lietuvos plaukimo žvaigždžių, turi patirties ir žinių, kaip valdyti tokius objektus ir teikti paslaugas.
Baseiną valdant miesto biudžetinei įstaigai, bus optimaliau paskirstomos sąnaudos tarp mieste veikiančių baseinų, o kartu praplečiamas paslaugų prieinamumas miestiečiams“, – kodėl reikėjo tokių pokyčių, aiškino Sporto skyriaus vedėjas Tadas Vasiliauskas.
Pasak jo, lankytojams daug dalykų nesikeis, nes dirbs tie patys darbuotojai registratūroje, tie patys gelbėtojai, bus teikiamos tos pačios paslaugos lankytojams.
„Turėjome daug susitikimų su baseine dirbančiais darbuotojais, išklausėme jų pastabas, pasiūlymus, kuriuos jie gauna iš lankytojų. Todėl įvesime naują apsilankymo trukmę – 1,5 val. Žinome, kad ne visi lankytojai nori ir gali išbūti baseine tris valandas, todėl norime suteikti trumpesnį apsilankymą už žemesnę kainą. Taip pat numatėme žemesnes apsilankymo kainas žmonėms su negalia“, – teigė T. Vasiliauskas.
Kaip skelbė Kauno savivaldybė, „Žalgirio“ baseinas išliks atviras visiems – privatiems plaukimo klubams, individualiems lankytojams. Nors tinklelis dar derinamas, planuojama, kad rytiniai laikai bus skirti antrokų plaukimo treniruotėms ir aukšto meistriškumo sportininkams, o popietiniai – rekreaciniams apsilankymams ir visiems plaukikams. Keli takeliai visuomet bus palikti tik gyventojų reikmėms.
Pakoreguoti įkainiai
Liepos mėnesį, be minėtų seniūnijų pokyčių, kurie buvo reikalingi baseinų plėtrai Kaune, miesto taryba pakoregavo ir sporto mokyklos „Startas“ valdomų baseinų įkainius. Miesto specialistai nurodė, kad mokestis kilo nežymiai, tačiau bus galima kai kuriomis pramogomis mėgautis ilgesnį laiką.
„Baseinuose suteikiamų paslaugų kainos padidintos simboliškai, tačiau reikia paminėti, kad nors kaina ir padidėjo, bet ir dalies paslaugų apsilankymo laikas taip pat pailgėjo. Baseinų paslaugų kainos nebuvo koreguotos jau ketverius metus, per tą laiką žymiai padidėjo baseino išlaikymo kaštai – pradedant elektra ir baigiant baseino cheminėmis medžiagomis.
Iš gautų paslaugų pajamų sporto mokykla ne tik išlaiko baseinus, bet ir aprūpina jaunuosius sportininkus reikalingu inventoriumi, veža į čempionatus, stovyklas ir t. t.“, – komentavo T. Vasiliauskas.
Skelbiama, kad išskirtinis dėmesys naujame plaukimo sezone bus skiraimas žmonėms su negalia. Jiems paslaugų kainos sumažės iki 20 proc., o negalią turintiems vaikams iki aštuoniolikos metų bus taikomas simbolinis vieno euro mokestis.
Kauno plaukikai treniruojasi tyliai, bet jų rezultatai – garsūs: Europos, pasaulio čempionatai, įvairių spalvų medaliai, asmeniniai rekordai.
Lankytojų srautai
Tai, kad Kaunas – baseinų miestas, patvirtina baseinų užimtumas. Ištikimiausi lankytojai renkasi abonementus, tačiau populiariausi bilietai – vienkartiniai.
„Pagal turimus duomenis, daugiau nei 80 proc. lankytojų į baseinus eina įsigiję vienkartinius bilietus, t. y. neperka abonementų. SPA zonoje daugiau lankosi suaugę ir šeimos su vaikais, vieni vaikai (be raštiško tėvų sutikimo vaikams nuo šešiolikos metų) į SPA zoną neįleidžiami. Plaukimo baseine daugiausiai plaukia vaikai ir sportininkai, nes baseine veikia plaukimo akademija, „LTU Aquatics“ čia ruošia savo aukšto meistriškumo sportininkus“, – apie tai, kad Kauno baseinus lanko ir pavieniai lankytojai, ir tie, kurie čia treniruojasi nuolat, kalbėjo Sporto skyriaus vedėjas.
Atidarius naujus baseinus Šilainiuose ir Panemunėje lankytojų srautai tik dar labiau išaugs. „Tikrai žinome, kad Šilainių baseinas bus visiškai įveiklintas tiek gyventojų, tiek ir plaukikų. Kituose baseinuose taip pat nuolat lankosi gyventojai ir, žinoma, treniruojasi vaikai. Visi baseinai yra pakankamai populiarūs. Žinoma, kol kas populiariausias baseinas yra Nemuno saloje, nes ten didžiausia SPA zona, kur lankytojai atsipučia, pailsi ir pasikrauna geros energijos“, – apibendrino T. Vasiliauskas.
Naujausi komentarai