Eigulių mikrorajonas – šioje gatvėje – Kauno tramvajaus pradžia, nuo kur jis turėtų keliauti į centrą. Tokiose erdvėse, kur auga medeliai ir yra apsauginės tvorelės, bus nutiesti bėgiai.

Metus trukęs tyrimas kainavo per 200 tūkst. eurų, po kurio paaiškėjo, kad tramvajus būtų efektyvi priemonė mažinant taršą bei persodinant kauniečius iš mašinų į viešąjį transportą.

„Buvo pateiktos keturios trasos, išrinkta viena, kuri optimaliausia. Trasa eitų nuo Šiaurės prospekte esančių troleibusų depo, per Šilainių pr., Pramonės pr., Baršausko g. link Jonavos žiedo“, – kalbėjo Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.

Tramvajus mieste atsiras gavus Europos Sąjungos finansavimą.

LNK stop kadras.

„Tai galėtų kainuoti iki 240 mln. eurų. Tai ir depas, transporto priemonė, inžineriniai darbai“, – teigė Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas.

Anot tarybos narės, vienos linijos įrengimas problemos neišspręs, o išlaikymas taip pat brangus.

„Klausimas – kokias problemas sprendžia? Šilainiai – viena didžiausių seniūnijų Lietuvoje, ten linija neis, nėra paliestos judrios gatvės. Klausimas – ar tikrai senjorai eis 2 km, kad įsėstų į tramvajų?“ – šnekėjo tarybos narė Vaida Pranarauskaitė.

Savivaldybė kelia tikslą tramvajų turėti per kelerius metus.

M. Matusevičius, paklaustas, kada bus tramvajus, atsakė: „Jeigu pradėtume šiemet projektuoti, gautume finansavimą, tai tikėtina, kad 2032-aisiais metais būtų galima naudotis tramvajumi.“

Kauniečiai žinią apie tramvajų pasitinka dvejopai.

„Padarys ir bus gerai“, – tikino pašnekovas.

Paklaustas, ar dabar trūksta, atsakė: „Kol kas ne.“

„Reikės ne tik lėšų, bet ir bus sugadinta aplinka, sugadintas Kaunas“, – tikino kitas pašnekovė.

Savivaldybė atkerta, kad tramvajus – patogiau, nors ir nepigiau.

„Reikia galvoti apie tvaresnę, talpesnę rūšį. Atlikta studija, kuri sako, kad tai galėtų būti tramvajus, kuris greičiau ir daugiau žmonių galėtų pervežti“, – nurodė M. Matusevičius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Gatvės, kurias įrengiant bėgius vėl reikėtų rausti, neseniai buvo kapitaliai tvarkytos, bet tai esą nėra pinigų švaistymas.

„Autobusas – 12 metrų, tramvajus – 32 metrų, automatiškai žmonių tilptų daugiau, galėtų daugiau pervežti“, – pabrėžė M. Matusevičius.

Miesto opozicija sako, kad tramvajus – dar vienas bandymas konkuruoti su sostine.

„Tramvajus – tokia idėja. Vilnius nepadarė, padarysime mes. Nenorėčiau, kad būtų naudojamas šitas naratyvas, nes yra daug minusų, apie kuriuos nutylima“, – kalbėjo V. Pranarauskaitė.

Esą konsultuojantis su užsienio ekspertais siūlomos kitos alternatyvos, o ne tramvajus.

„Konsultavausi su kitų užsienio šalių specialistais. Jie rekomenduotų plėsti troleibusų linijas Kaune, siūlytų efektyvinti maršrutus, nes dalis pakraščių gyventojų nesėda, ne dėl to, kad tingi, bet jiems patogių maršrutų nėra“, – tvirtino V. Pranarauskaitė.

Tuo metu Vilnius iki šiol neapsisprendžia, reikia jam tramvajaus ar ne, nors tirti pabaigti planuoja šiemet.

„Mes vertiname, kur mašinų srautas, kokie viešojo transporto įpročiai, miesto funkcinis išdėstymas“, – sakė „Judu“ Viešojo transporto organizavimo vadovas Arnas Misiūnas.

Anksčiau Kaunas ir Vilnius turėjo arklinius tramvajus arba liaudiškai vadinamąsias konkes.