„Daugeliui gal atrodo netikėta, nes įprastai Kaunas minimas kaip visuomet tvarkantis gatves, tačiau Kaunas per pastaruosius septynerius metus tikrai didelį dėmesį skyrė ir sporto infrastruktūrai. Galima pradėti nuo to, kad atnaujinta virš 30 sporto aikštynų prie mokyklų, pastatyti nauji dviejų aikščių ledo rūmai, dabar kaip tik prasideda ir vis labiau įsibėgėja naujojo lengvosios atletikos maniežo statybos. Mes puikiai žinome apie netrukus baigiamą statyti Dariaus ir Girėno stadioną, apie jau baigtą statyti ir atidarymo laukiantį daugiafunkcį vandens ir sporto kompleksą Nemuno saloje. Tie planai nestovi vietoje, jie tęsiasi toliau ir turime ambiciją pastatyti du baseinus. Vienas iš jų iškiltų Šilainiuose, vietoje šiuo metu esamo nepavydėtinos būklės baseino, o antrasis atsirastų ten, kur tokio objekto iki šiol nėra, t. y. Panemunėje“, – jau įvykusius ir dar ruošiamus projektus vardino Kauno mero patarėjas Tomas Jarusevičius.

Kaune atsiras du dideli baseinai – Panemunėje ir Šilainiuose. Panemunės baseinas bus pastatytas nuo nulio, o Šilainiuose bus atstatytas pirmasis R. Meilutytės baseinas.

„Baseinas Šilainiuose, kuris yra pirmasis mūsų olimpinės čempionės R. Meilutytės baseinas. Manau, kad šiandien Rūta nelabai norėtų įžengti į tokį baseiną. Jis būtų atstatytas iš pagrindų. Vietoje dabar esamų 1900 kv. m planuojama 3400 kv. m. Tai bus aštuonių takų, 25 metrų ilgio baseinas plaukimui plius trumpesnis dviejų takų baseinas vaikų plaukimo pamokoms su pirčių ir pramogų zona ir daugiau kaip 4 tūkst. kv. m baseinas Panemunėje“, – tvirtino T. Jarusevičius.

Panemunės baseinas bus statomas Vaidoto gatvėje.

„Tai yra žemės plotas Vaidoto gatvėje, kuris, manome, kad galėtų puikiai pasitarnauti kauniečiams ir vietos bendruomenei“, – sakė mero patarėjas.

Architektūros tarybos nariai kritikavo sprendimą prie baseino Vaidoto gatvėje įrengiant aikštelę kelti sklypą ir iškirsti daug medžių. Be to, atkreiptas dėmesys, kad keliant sklypą kaimynai atsidurs duobėje. T. Jarusevičius tiki, kad kliūčių baseinų statymui nekils. 

„Aš neabejoju, kad kolegos suras visus sprendimus. Pernai metais pasirengėme projektinius pasiūlymus, šiemet jau turime techninius projektus. Vasaros viduryje–antroje vasaros pusėje tikimės turėti ir statybos leidimus, tai visas galimas kliūtis tikrai architektai, urbanistai yra įvertinę ir tam neturėtų kilti kažko ypatingo, kas neleistų atsirasti dviems naujiems baseinams Kauno mieste“, – sakė T. Jarusevičius.

Vandens sporto Nemuno saloje centro baseinas / Kauno savivaldybės nuotr.

Nauji baseinai statomi ne veltui – Kaune daug plaukimo besimokančių vaikų.

„Aš manau, kad skaičiai kalba patys už save. Mes tikrai turime pakankamai nemažai (baseinų – red. past.): „Šilainių“ dabartinis, „Vilijos“, „Dainavos“, „Girstučio“, turime baseiną ir Lietuvos sporto universitete, turime ir naująjį kompleksą Nemuno saloje su didžiausiu Lietuvoje ir Baltijos šalyse baseinu – 50 metrų, dešimties takų olimpinių standartų baseinas su 25 metrų, 80 cm gylio baseinu, skirtu plaukimo mokytis vaikams. Skaičiai kalba patys už save – Kauno plaukimo mokykloje sportuoja 1700 vaikų, dar 200 vaikų mokosi plaukimo sporto mokykloje „Startas“, 2 tūkst. antrokų kiekvienais metais Kaunas moko plaukimo, tai jau apie 4 tūkst. vaikų. Net neabejojam, kad jų gali būti ir daugiau. Be jokios abejonės, šie baseinai nėra noras parodyti, kad Kaunas iš krepšinio miesto taps plaukimo miestu. Kaip jau minėjau, lengvoji atletika, futbolo infrastruktūra, krepšinio infrastruktūra – tikrai neblogai išvystyta“, – kalbėjo T. Jarusevičius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Dėmesys kreipiamas į vaikų fizinį aktyvumą, tačiau nepamirštami ir atsipalaiduoti norintys suaugę kauniečiai.

„Matant populiarumą, kokio sulaukia plaukimo treniruotės sporto mokyklose, tai tikrai vaikams būtų skiriamas ypatingas dėmesys, tačiau, kaip jau minėjau, prieš tai, baseine nebūtų vien tik plaukimo baseinai, būtų ir pramogų zonos, greta jų – pirtys ir pan. Manau, kad ir kauniečių laisvalaikiui, ir pramogai tikrai pasitarnautų visai nepriekaištingai“, – tvirtino mero patarėjas.

Anot T. Jarusevičiaus, miestui svarbu būti patogiam, o baseinas miegamajame rajone ne tik taupys gyventojų laiką, bet ir skatins rinktis kitokį laisvalaikio praleidimo būdą.

„Kaunas seniai yra užsibrėžęs tikslą būti patogiu, komfortišku miestu visiems žmonėms. Tai reiškia, kad šalia namų reikia turėti laisvalaikio ir pramogų erdves, švietimo įstaigas. Manome, kad tokia funkcija, kaip plaukimo baseinas greta namų miegamajame rajone – kodėl gi ne? Mes sumažiname tėvelių keliones, vežant vaikus į treniruotes, mes atimame tikrai nemažai galvos skausmo ir turime turiningas, prasmingas veiklas arti namų“, – sakė T. Jarusevičius.

Šių dienų kainomis vieno baseino statybos galėtų kainuoti tarp 8–10 mln. eurų.

Naujausi baseinai Kaune statomi savivaldybės surinktomis lėšomis, tačiau bet kokia parama iš valstybės – labai laukiama.

„Daugiafunkcį vandens sporto centrą Nemuno saloje Kauno miestas pastatė miesto lėšomis ir nesulaukdamas jokio papildomo finansavimo iš valstybės. Manome, kad miestas taip pat stengtųsi įgyvendinti ir šiuos projektus, tačiau bet koks Vyriausybės prisidėjimas visus tuos darbus palengvintų ir paspartintų. Kol kas kiek ankstoka kalbėti apie tai, bet mes žinome, kad šių dienų kainomis vieno baseino statybos galėtų kainuoti tarp 8–10 mln. eurų. Žinome taip pat, kad ir su kiekviena diena kainos kyla, statybinės medžiagos brangsta, jų įsigijimo klausimas tampa vis brangesnis, todėl natūralu, kad tos sumos gali varijuoti. Tikime, kad mūsų ambicija yra pasverta ir įgyvendinama“, – teigė T. Jarusevičius.

Baseinai Šilainiuose ir Panemunėje turėtų būti pastatyti per dvejus metus.

„Ambicija yra įgyvendinti šiuos projektus per porą metų. Manome, kad tai – tikrai įmanoma. Jeigu Kaunas pastatė 18 tūkst. kv. m bendro ploto, 10 tūkst. kv. m naudojamo ploto vandens sporto centrą mažiau nei per dvejus metus, tai šiuos baseinus įgyvendinti dveji metai yra pakankamas laiko tarpas“, – tikino T. Jarusevičius.

Anot mero patarėjo, Kauno savivaldybei vis pavyksta laiku užbaigti pradėtus darbus, nes „laiku paruošia namų darbus“.

„Čia jau kadencijos pabaigos klausimas. Turbūt asmeniškai turėtų atsakyti visi tie, kurie galvoja arba negalvoja apie kitas kadencijas, tačiau, kaip ir miesto vadovai yra ne kartą pasakę, kodėl Kaune pavyksta pastatyti tam tikrus objektus – dėl to, kad mes laiku paruošiame namų darbus. Manome, kad dabar kaip tik ir yra metas susiimti su tais namų darbais ir ruoštis ateities darbams“, – sakė mero patarėjas.