Laidojami restoranai

Kauno centre, ties restoranu „Miesto sodas“, verslininkai išdėliojo staliukus, padengė juos juodomis staltiesėmis, perrišo juodais kaspinais ir uždegė kapų žvakę, tarsi tai būtų paskutinė restoranų vakarienė. Taip siekiama atkreipti dėmesį į Pridėtinės vertės mokestį (PVM) bei sunkius laikus restoranų sektoriui.

„Kauno restoranai siunčia blogas žinias, nes padidinus PVM mokestį nuo 9 iki 21 proc. pasimatė, kad ilguoju vasaros laiku, kai turime maitinimo sektoriaus bei svečių pakilimą, mes nesukaupiam pakankamai lašinių, kad turėtumėme jų išsilaikyti šaltuoju periodu“, – kalbėjo viešbučių „Daugirdas“ bei „Perkūno namai“ savininkas Vytautas Gustas.

Vytautas Gustas/Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Jis aiškino, kad nuo sausio vėl indeksuosis minimalus darbo užmokestis, vėl pradeda kilti energetikos kaštai, todėl išgyventi tampa neįmanoma.

„Naujam išlaidų kilimui mes nesame pasiruošę. Jei ne gerieji mūsų partneriai – maisto tiekėjai, kurie mus palaikė ir leido daryti atidėjimus, tai mes būtumėme neišsilaikę. Mes norime išlaikyti darbuotojus, nes tai per ilgus metus sukauptas mūsų turtas“, – išsaugoti darbo vietas vylėsi vienas protesto organizatorių.

Pasak viešojo maitinimo sektoriaus atstovų, dalis kolegų jau užsivėrė, nors jų restoranai buvo tapę tarsi vizitine Kauno kortele. Kiti iš paskutiniųjų kabinasi ir stengiasi išsilaikyti, bet jau dabar mato, kad teko sutrumpinti darbo laiką ar svečių nepriimti tam tikromis savaitės dienomis.

Naujam išlaidų kilimui mes nesame pasiruošę.

„Mes dienos metu jau nelaikom padavėjų, nes niekaip neišsilaikytumėme“, – pridūrė V. Gustas.

Ar visiems blogai?

Pastaruoju metu Kauno senamiestyje duris užvėrė nemažai čia veikusių kavinių ir barų. Tačiau Laisvės alėjoje vis dar pilna gyvybės. Verslo atstovų pasiteiravome, ar tikrai visiems blogai, o gal klientai aplenkia tik tam tikrus restoranus?

„Kalbamės ir su Laisvės alėjoje veikiančių restoranų savininkais – ar jie suveda visą savo ekonomiką? Jei verslininkai turi kelis taškus, gali būti, kad kai kurie restoranai kompensuoja kitus ir ne iš karto pajaučiamas žmonių mažėjimas. Tačiau jei iš tiesų restoranai suveda visus rezultatus, tada matyti, kad verslai gyvena į minusą ir restoranų veikla dabar – nuostolinga“, – kalbėjo V. Gustas.

Kiti kalbinti viešojo maitinimo sektoriaus atstovai antrino sakydami, kad jei viena vieta populiari, nereiškia, kad visam sektoriui gerai, nes mažėja lankytojų srautų, koją kiša ir apmokestintas įvažiavimas į Senamiestį, todėl svarstoma, kada teks ant durų pakabinti spyną, o darbuotojus išsiųsti į Užimtumo tarnybą.

Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Visose Baltijos šalyse

Prieš didėjančius mokesčius ketvirtadienį protestuoja ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos bei Estijos restoranai, viešbučiai ir kitos maitinimo įstaigos.

BNS skelbė, kad Estijoje, kurioje viešojo maitinimo ir apgyvendinimo sektoriaus streikas vyks pirmąkart istorijoje, 20-čiai minučių bus stabdomas aptarnavimas visuose restoranuose.

Šioje šalyje vyriausybė rugsėjį nusprendė įvesti vadinamąjį gynybos mokestį, sudarytą iš trijų komponentų – jei planą patvirtins parlamentas, nuo 2025-ųjų 2 proc. punktais iki 24 proc. didės pridėtinės vertės mokestis (PVM), o nuo 2026 metų dar 2 punktais iki 24 proc. – gyventojų pajamų mokesčio tarifas (kitąmet jis bus 22 proc.). Be to, BNS duomenimis, nuo 2026 metų pelno mokestis būtų didinamas dar 2 proc. iki 24 proc. (nuo kitų metų jis augs iki 22 proc.). 2026 metais būtų įvestas ir 2 proc. tarifas reinvestuojamam pelnui, kuris šiuo metu Estijoje neapmokestinamas. BNS sklbė, kad Valstybės duomenų agentūros duomenimis, restoranų, kavinių ir kitų maitinimo įmonių apyvarta Lietuvoje per 8 mėnesius siekė 1,056 mlrd. eurų (be PVM) ir buvo 7,3 proc. mažesnė nei pernai.