Kaunas valosi nuo sovietinio paveldo: Šančiuose neliko „Kario“

Iškelti paminklai

Miesto savivaldybė valo viešąsias erdves nuo sovietinių simbolių ir paminklų. Iš Aukštųjų Šančių karių kapinių nukeltas K.Bogdano kurtas paminklas „Karys“. Kitas jo kurtas paminklas „Motina tėvynei“ lieka stovėti.

„Šiandien pačiam teko organizuoti K. Bogdano „Kario“ iškėlimą iš Aukštųjų Šančių karių kapų, jaučiuosi keistokai. Bet galvoje pastarosiomis dienomis susidėliojo mintis, kad idealistinė disonuojančio paveldo paradigma veikia tik tuo atveju, kur tas paveldas nėra naudojamas trečiosios šalies kaip minkštosios galios įrankis. Sovietinio palikimo atveju, paradigma lūžta susidūrusi su realybe – ir tai jau tampa nebe paveldosaugos vadybos, o valstybės politikos reikalas.

Kita K. Bogdano skulptūra „Motina Tėvynė“ liks savo vietoje, nes joje absoliučiai nieko, kas propaguotų sovietinę ideologiją, nėra. Gedinti motina – yra universalus, gal net archetipinis, simbolis. Tiems, kas ragina ją ar net stelas su palaidotųjų pavardėmis taip pat iškelti – siūlyčiau atvėsti“, – savo mintimis pasidalijo Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Šančiuose neliko paminklo „Karys“

Sovietinį reliktą nukėlusi bendrovė „Kauno kranai“ skulptūrą pristatė į „Kauno švaros“ teritoriją. Čia ji bus laikinai saugoma, kol paaiškės galutinis kelionės taškas.

„Manome, kad „Karys“ ateityje galėtų papildyti „Grūto parko“ ekspoziciją. Jei parko šeimininkai kreipsis į Kauno miesto savivaldybę, toks prašymas tikrai bus svarstomas“, – kalbėjo S.Rimas.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Pačios karių kapavietės neliečiamos, jos Aukštųjų Šančių karių kapinėse ir toliau liks. Tikėtina, kad kapavietės bus pažymėtos informacinėmis lentelėmis, kad ten palaidoti kare žuvę kariai, tačiau jose nebus jokių sovietinius laikus menančių simbolių ar šio laikotarpio garbinimo ženklų.

Ant nuimtų paminklų sovietinių ženklų taip pat nebuvo, tačiau jie ideologiškai vis tiek buvo siejami su Sovietų sąjunga.

Skulptūros „Motina tėvynė“ ir „Karys“ nebuvo saugomos kaip kultūros paveldas, tačiau jų vertingoji savybė – vieta kapinių plano struktūroje. Pačios Aukštųjų Šančių karių kapinės nuo 2016 m. – kultūros paveldo objektas.

Tiems, kas ragina ją ar net stelas su palaidotųjų pavardėmis taip pat iškelti – siūlyčiau atvėsti.

Pavieniai reliktai

S.Rimas kiek anksčiau „Kauno dienai“ teigė, kad mieste sovietinis palikimas pradėtas naikinti nuo pirmųjų nepriklausomybės dienų. Dabar likę vos keletas sovietinio dvelksmo turinčių akcentų.

„Nuo gatvių, aikščių, mokymo įstaigų pavadinimų iki sovietinės simbolikos ant statinių fasadų. Mūsų laikus pasiekė tik pavieniai tarybinių laikų ideologiniai reliktai, kuriuos saugo kultūros paveldo statusas. Šiuo metu ir dėl jų likimo priimami sprendimai“, – teigė specialistas.

Jis nurodė, kad kultūros paveldo objekto statusą turi Aleksote esanti belaisvių laidojimo vieta.

„Karo belaisvių palaidojimo vieta prie VI forto nėra įrašyta į Kultūros paveldo registrą. Tačiau tai savotiškas paribio objektas – jis egzistuoja, palaikai neperkeliami ir kapai nenaikinami“, – apie dar vieno sovietinio objekto apsaugą užsiminė savivaldybės atstovas. Pasak Kultūros paveldo skyriaus vedėjo, K.Baršausko g., Kauno tvirtovės gynybinio reduto teritorijoje, stovi paminklinis akmuo, žymintis keturių komunarų sušaudymo vietą, o Aleksote, Europos prospekte, – lenta, primenanti apie nacistinės Vokietijos stovyklos Sovietų Sąjungos karo belaisvių palaidojimo vietą. Dar vienas paminklinis akmuo, žymintis karo belaisvių palaidojimo vietą, yra šalia VI forto teritorijos.

Vilmanto Raupelio nuotr.

„Sovietinėms asmenybėms skirti paminklai ar skulptūros iš Kauno aikščių iškelti ir didžioji dauguma perduota į Grūto parką. Pernai iš mirties taško pajudėjo ir Petro Cvirkos paminklo klausimas. Nepaisant P.Cvirkos literatūrinės veiklos, aktyviai su sovietine valdžia kolaboravusio autoriaus biustas pašalintas iš Vaikų literatūros muziejaus kiemo“, – pasakojo S.Rimas.

Šiame straipsnyje:

sovietinis palikimas