Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK Kelių policijos skyriaus viršininkas Vigintas Lukošius atkreipia dėmesį, kad eismo saugumas priklauso nuo to, kokie yra keliai, automobiliai ir žmonės.

Paklaustas apie avaringumą Kaune, V. Lukošius teigė, kad situacija gerėja: „Tiek statistiškai, tiek akies testu. Eismas – sklandesnis, saugesnis. Daugiau kultūros. Šiemet užfiksuoti 1 813 eismo įvykių. 269-iose avarijose sužaloti 266 žmonės, iš jų – 51 nepilnametis. Apskrityje žuvo devyni žmonės, Kaune – du. Pernai per tą patį laikotarpį – 2 061 eismo įvykis ir 291 sužalotas asmuo, žuvo devyniolika.“

Pernelyg skuba

– Kiek avarijų kasdien įvyksta?

– Diena dienai nelygi. Avaringiausios savaitės dienos – pirmadieniai.

– Kokios pagrindinės tokių nelaimių priežastys?

– Saugaus arba leistino greičio viršijimas, saugaus atstumo nesilaikymas, neatidus išvažiavimas iš šalutinio į pagrindinį kelią, manevravimo taisyklių pažeidimas.

– Priežastys – daug kartų girdėtos. Kas lemia, kad net ir žinodami, ką daryti, kaip elgtis, nelaimių vis tiek neišvengiame?

– Daugeliu atvejų lemia skubėjimas ir atidumo trūkumas. Išsiblaškymas ir vairuojant transporto priemonę, ir dalyvaujant eisme kaip pėsčiajam gali sukelti daug bėdų. Ne viena skaudi nelaimė nutinka kelyje dairantis į pašalinius dalykus, dėmesį nukreipiant ne į tai, kas vyksta gatvėje. Dar verta paminėti, kad avarijų nutinka ir tuomet, kai vairuotojas važiuoja iš įpratimo, neatkreipdamas tinkamo dėmesio į ženklus, kurie toje vietoje jau pasikeitę, pavyzdžiui, pasikeitęs pirmumas.

– Ko svarbu nepamiršti pėstiesiems?

– Pėstiesiems reikia suprasti, kad jie neturi pasikliauti vien vairuotojų pareiga juos praleisti. Pėstieji taip pat turi pareigų, kurių viena – patiems saugiai elgtis kelyje. Jie patys turi įsitikinti, kad bus saugu įžengti į važiuojamąją kelio dalį. Pradėjus eiti, taip pat reikia stebėti situaciją. Dabar vos ne kas antras per gatvę eina įmerkęs akis į telefoną arba užsiima kitokia pašaline veikla. Būna, kad pėstieji staigiai įšoka į pėsčiųjų perėją, taip sukeldami avarinių situacijų. Avarijose dažniausiai ir nukenčia pėstieji, nes jie mažiau fiziškai apsaugoti nei vairuotojai ar jų keleiviai.

Padėtis: V. Lukošius teigė, kad dabar gatvėse saugiau nei anksčiau. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Paspirtukininkų bėdos

– Paspirtukininkai, greitai važinėjantys pėsčiųjų takais, vis dar kelia problemų?

– Taip, bet drausminant, šviečiant eismo dalyvius situacija po truputį keičiasi į gera. Tačiau vis dar per dažnai viršijamas saugus greitis, per perėjas paspirtuką ne vedasi, o per jas važiuoja, važiuoja po du ar net trise. Atrodytų, kas čia tokio, bet važiuojant dviese ar trise sunkiau išlaikyti pusiausvyrą, sunkiau sustabdyti, tad dažnesnės traumos. Dažnai sužalojimai būna sunkūs.

– Techninės avarijos jau tapo miesto kasdienybe. Tačiau jos didina eismo spūstis. Gal galite pamodeliuoti, kaip pasikeistų eismas mieste, jeigu nekiltų avarijų? Kiek sutrumpėtų kelionės?

– Kiekvienas, net ir techninis, eismo įvykis sunkina eismą. Visuomet prašome, jeigu sutariama dėl kaltės, patiems kiek įmanoma greičiau užsifiksuoti nuotraukomis ar vaizdo įrašais įvykio aplinkybes ir pasitraukti iš įvykio vietos. Likusius formalumus galima sutvarkyti aikštelėje ar kur kitur. Techniniai įvykiai kartais daro įtakos vienas kitam. Pakliuvę į spūstį vairuotojai joje gaišta laiką, kurį paskui bando kompensuoti paspausdami akceleratorių. Sudirgę, skubantys vairuotojai daro daugiau klaidų. Natūralios spūstys, kai srautas juda, bet lėčiau, apsaugo nuo skaudesnių avarijų, nes mažesnis greitis, nėra, kur įsibėgėti. Tad spūstis vertiname dvejopai.

– Ko reikia, kad Kaune nebūtų nė menkiausių avarijų?

– Idealių kelių, idealių transporto priemonių ir idealių vairuotojų. Tačiau nebūkime naivūs, kad mieste, kur šimtai kilometrų gatvių, tūkstančiai automobilių, tūkstančiai kitų eismo dalyvių, nebūtų eismo įvykių. Tai įmanoma tik modeliuojant stalo žaidimą. Realiame gyvenime tai neįmanoma. Nutinka visokių situacijų, kurių iš anksto numatyti neįmanoma, kurioms neįmanoma pasiruošti. Gali ir sveikata sutrikti, ir staiga pasikeisti eismo sąlygos dėl hidrometeorologinių dalykų, staiga sugesti transporto priemonė.

Kauno ypatumai

– Didžiuosiuose miestuose eismo schemos sudėtingesnės nei mažesniuose. Kiekvienas miestas turi savo ypatybių. Kokie būtų pagrindiniai patarimai atvykusiems į Kauną?

– Kai kurios sankryžos Kaune yra daug sudėtingesnės nei mažesniuose miesteliuose ar gyvenvietėse. Kaune yra žiedinių eismo sankryžų, daugiau eismo juostų, didelis transporto srautas. Atvykusiems patarčiau pagrindinius maršrutus bent kelis kartus pabandyti įveikti vėlų vakarą, kai eismas nedidelis. Arba kad kas nors šiais maršrutais jus pavežtų ir galėtumėte susipažinti. Šiemet pirmą kartą miesto naujokams surengėme specialią akciją – prevencines naktines orientacines varžybas „(Įsi)Važiuok Kaune“. Jų metu supažindinome su miestu, priminėme pagrindinius momentus, padedančius užtikrinti eismo saugumą. Iš patirties žinome, kad rugsėjį, kai į miestą suvažiuoja pirmakursiai, visuomet kyla daugiau bėdų keliuose, kol naujieji vairuotojai prisitaiko prie mūsų eismo sąlygų. Situaciją lengvina senbuvių vairuotojų atlaidumas, didesnė atida, jei mato, kad vairuotojas važiuoja neužtikrintai.

– Kuo Kaunas išskirtinis eismo organizavimo, sudėtingumo prasme? Kurie ruožai avaringiausi?

– Vieniems labai gerai važiuoti žiedu, kitiems tai sudėtinga, bet lengva kitoje, atrodytų, gal sudėtingoje, sankryžoje. Kas kaip įpranta, kokiu maršrutu važiuoja. Galiu tik įvardyti gatves, kuriose eismo įvykių užregistruojama daugiausia: Savanorių, Pramonės prospektai, Jonavos gatvė, Raudondvario plentas. Didžiausios gatvės – intensyviausias eismas, daugiausia įvykių.

Organizuodami savo veiklą, turime sudarę 20 Kauno apskrities sudėtingiausių, avaringiausių vietų. Jose stebime padėtį. Kai eismo dalyviai gauna baudų už pažeidimus tam tikrose gatvėse, tam tikrose vietose nuolat mato patruliuojančius pareigūnus, ima vairuoti drausmingiau, avaringumas tose gatvėse pradeda mažėti. Įtakos avaringumui turi ir ženklinimas. Pateiksiu pavyzdį. Gatvė ne per didžiausia, bet incidentų – daug. Aiškinamės, kodėl. Kairinis posūkis. Labai nesaugus. Vos ne kasdien – po eismo įvykį. Su kelio savininku sutarėme, jog eismo organizavimą sutvarkytų taip, kad neliktų kairinio posūkio. Greičio viršijimui pažaboti labai veiksmingi trikojai greičio matuokliai. Dar yra inžineriniai momentai. Pavyzdžiui, turbožiedinės sankryžos įrengimas su aiškiais įvažiavimais ir išvažiavimais, kai eismo juostos kai kur atskiriamos inžineriniais sprendimais – dangos iškilimais. Svarbu, kad eisme būtų aiškumas. Jeigu eismo dalyvis privažiuoja sankryžą ir jam neaišku, kieno pirmumas, – viskas, reikia keisti ženklinimą ar pan. Atsakingiems asmenims reikia pasižiūrėti vairuotojo akimis: ar saugu, ar nėra dviprasmybių, ar niekas neužstoja ženklų.

Ne viena skaudi nelaimė yra nutikusi kelyje dairantis į pašalinius dalykus, dėmesį nukreipiant ne į tai, kas vyksta gatvėje.

Įvairios priežastys

– Kokios pagrindinės vairuotojų, atrodytų, nekaltos klaidos? Kiek įtakos avaringumui turi laiku nepakeistos padangos? Važiavimas per geltoną šviesą? Keliais kilometrais viršijamas leistinas greitis?

– Dėl to, kad vairuotojui į akis spigino saulė, yra įvykę ir tragedijų, pavyzdžiui, P. Baršausko gatvėje. Rytas – gražus, kelio danga – puikiausia. Iš anksto pasirūpinkite akiniais nuo saulės, naudokitės skydeliu. Spiginant saulei sumažinkite greitį. Žinoma, lengva pasakyti. Nemažai eismo įvykių nutinka ir dėl vairuotojo emocinės būklės, kai vairuoti sėdama sudirgus, susijaudinus, nenusiraminus. Tokiu atveju yra buvę, kad supainiojami pedalai. Vietoj stabdžio paspaudžiamas akceleratoriaus pedalas. Man dirbant Šilainių policijos nuovados viršininku, atvažiavo moteris į Migracijos departamento skyrių, kuris veikė tame pačiame pastate kaip ir nuovada. Norėdama sustoti, vietoj stabdžio netyčia paspaudė akceleratorių. Automobilis peršoko per šaligatvio bortelį, atsitrenkė į medį ir sustojo prie pat nuovados sienos.

Yra leistinas ir yra saugus greitis. Taip pat ir dėl padangų. Atsižvelkime, ar tikrai protektoriaus gylis siekia 3 mm, kiek metų padanga eksploatuojama, ar padangos guma nesukietėjusi. Tai užtikrina geresnį sukibimą su kelio danga, geresnį valdymą ir mažesnę avarijų riziką, ypač esant sudėtingoms oro sąlygoms. Protektorius gali būti ir 7 mm, bet jeigu padanga bus praradusi gerąsias savo savybes, guma – sukietėjusi, kur nors įtrūkusi… Reikalavimo padangų amžiui Lietuvoje nėra, bet rekomendacija – keturi penki sezonai.

Pernai buvo du incidentai, kai vairuotojui sutriko sveikata. Kėdainių rajone vairuotojas mirė prie vairo, transporto priemonė nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į namo sieną. Gerai, kad nepasitaikė pėsčiasis ar kita transporto priemonė. Kauno rajone blogai pasijutęs vairuotojas išvažiavo į priešingo eismo juostą, tiesiai po sunkvežimiu, ir žuvo. Jeigu pats saugiai vairuoji, dar nežinai, ką sutiksi kelyje.

– Ar pastebite, kad prie avaringumo mažėjimo prisideda gerėjanti vairavimo kultūra?

– Kuo daugiau kultūros, tuo daugiau saugumo. Tačiau ir pati atmosfera dėl to geresnė. Įvykus nemaloniam incidentui, paskui jau važiuojama su visai kitokiu nusiteikimu, atsiranda daugiau dirglumo. Kuo daugiau kultūros, kuo didesnė vieno eismo dalyvio pagarba kitam, tuo eismas visai kitaip vyksta. Kai vieni kitiems pradeda signaizuoti, rodyti gestus, prasideda piktybiniai bandymai pamokyti tyčia pristabdant, užkišant… Turėkite omenyje, kad kai kurie vairuotojai staigiai persirikiuoja ne specialiai norėdami trukdyti ar pasipuikuoti, o iš nepatyrimo, galbūt sunkiai orientuojasi mieste. Nekelkite jiems dar daugiau streso. Jei vairuotojai vienas kitą užleidžia, vienas kitam padėkoja, nuotaika – visai kitokia.