Renginys miestui žadėtas toks, kad jo įspūdžiai dar būtų gajūs per pačias Kalėdas, kad visiems Kalėdos būtų ypatingos.
Skubėti mažiau, šypsotis plačiau, įžiebti savyje viltį bei gražiausių metų švenčių laukti lengviau. To vylėsi šventės organizatoriai, to siekė Kauno Kalėdų eglės kūrėja Jolanta Šmidtienė ir jos komanda.
Kaip žadėta, taip ir padaryta. Pramogomis ir užburiančiais vaizdais bei pajudėti verčiančia muzika pasirūpinta su kaupu.
Neprailgo nei valanda iki įžiebimo, neprailgo ir laikas po jo. Nuotaiką kūrė Jovani, Justinas Jarutis, Remis Retro, Evgenya Redko bei kiti žinomi Lietuvos atlikėjai.
Kitų dėmesį prikaustė Senelis Kalėda, treti susitelkė į bendravimą tarpusavyje, spėję ir dalį Senamiesčio apeiti. „Taigi girdis visur koncertas“, – sakė viena kauniečių šeimyna, nusprendę netrypčioti vietoje.
Regimanto Zakšensko nuotr.
Eglė buvo apgaubta ekrano, kuriame iš visų pusių buvo transliuojamas kelių čia pat įrengtų scenų vaizdas. Atėjus lemiamai įžiebimo akimirkai širma su visu apšvietimu nepastebimai ėmė leistis.
Senelis Kalėda atvyko ne su rogėmis, traukiamomis elnių, o stumdamas dviratį. Jį priparkavęs prie scenos stipriai apkabino renginio vedėją Jovanį ir pasidžiaugė, kad Kalėdų ir Senelio laukia tiek daug žmonių - aikštė ir Senamiestis tą vakarą buvo sausakimši.
Pasidalijo, kad kelionėje jį lydėjo angelai, plunksnų ir kitų gerumo, taikos ženklų palikę visame mieste. Angelų prisilietimas ypač ryškus žvelgiant į eglę.
Eglė įsižiebė po magiškos ceremonijos – į stebuklingas plunksnas papūtus Seneliui Kalėdai, juo tikinčia mergaite Ūla ir miesto merui Visvaldui Matijošaičiui.
Įsižiebus eglei dalis susirinkusiųjų patraukė namo, tačiau daugybė dar liko Rotušėje tęsti vakarėlio – čia toliau prie DJ pulto užvedančiai šeimininkavo Jonavis, o scenose - kviestiniai atlikėjai.
Netrukus bus išsiųsti pirmieji nemokami šventiniai atvirukai iš Rotušės aikštėje įsikūrusio kalėdinio pašto. Tetai į Skuodą, artimiesiems į Vilnių, sau į Kauną ir daugybė kitų.
Šiemet kaip ir daugybę kitų neišdildomų Kauno kalėdinių eglių kūrusi J. Šmidtienė susitelkė ties lengvumo tema. Ši eglė leis visiems pajausti tarsi esame po angelo sparnu, kad visas miestas ir jo gyventojai – tarsi angelo palytėti.
Lengvos ir ramios Kalėdos Kaune – ir devizas, ir palinkėjimas, ir siekis. „Iš esmės viskas eina per žodį lengvumas. Lengvos Kalėdos“, – kokią nuotaiką siekė perteikti, apibūdino J. Šmidtienė.
„Šiemet pasaulyje tokia padėtis, kad viskas sunku. Sunkios mintys, sunkios žinios. Norisi kažko lengvo. Kalėdos – tai viltis. Ieškodama, kas žmogui leistų pačiam pajusti viltingą nuotaiką, prisikapsčiau iki plunksnos simbolio. Plunksna asocijuojasi su lengvumu ir su angelu. Šiais laikais mes patys turime būti angelais“, – sakė menininkė. Plunksnos puošė ir eglę, ir Rotušės aikštę.
Ji įvardijo, kad fiziškai sunkiausia dalis buvo eglės konstrukcijos surinkimas, visų puošmenų sudėliojimas. „Šiame etape prie eglės turiu būti dieną naktį, nes kiekviena detalė turi būti dedama pagal mano piršto nurodymą“, – apie tikslumo svarbą kalbėjo J. Šmidtienė.
Minėjo, kad paskutinėmis paromis bus darbuojamasi ištisai.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Agnė Augonė „Kauno dienai“ skaičiavo, kad bendrai žiemos šventėms – eglutės įžiebimui, papuošimams, šventiniams renginiams – preliminariai skiriama apie 430 tūkst. eurų. Rotušės aikštės puošimui ir eglutei buvo numatyta 160 tūkst. eurų.
Naujausi komentarai