Apie būtinybę įrengti partizanams pagerbti skirtą alėją ilgus metus kalbėjo garsus kovotojas už laisvę, prieš dvejus metus mus palikęs buvęs partizanas Antanas Lukša. Po atkaklaus beldimo į daugybę durų, Politinių kalinių ir tremtinių sąjunga gavo finansavimą, miesto savivaldybei surengus „Kauno akcentų“ konkursą.

Partizanų alėja nusidrieks pačiame miesto centre, nuo Ramybės parke jau keletą metų stovinčio paminklo Žuvusių kovotojų už Lietuvos laisvę motinoms iki Vytauto prospekte esančio Tremties ir rezistencijos muziejaus.

Lietuvos istorijai neabejingi žmonės tikisi, kad alėją pavyks užbaigti iki kitų metų vasario 16-osios – tądien sukaks 70 metų nuo tada, kai 1949 m. partizanų vadai pasirašė Laisvės kovų sąjūdžio deklaraciją.

Ant kiekvienos alėjos stelos plokštės bus lazeriu išgraviruotas partizanų apygardos pavadinimas ir veiklos metai, ąžuolo vainiko motyvas bei Gedimino stulpai. Alėjos ilgis sieks apie 100 metrų.

Plačiau apie tai – reportaže.