Susirinkus šimtams draugų, bičiulių, bendražygių ir bendraminčių, garbingą jubiliejų prezidentas paminėjo VDU, kuriame jis eina ne tik Tarybos pirmininko, bet ir Atkuriamojo Senato nario pareigas.
"Jis aktyvus mūsų bendruomenės narys, todėl smagu, kad tokią ypatingą sukaktį prezidentas pažymi savo namuose. Pabrėžiu, ne mūsų, o savo“, – kalbėjo VDU rektorius profesorius Juozas Augutis. Likus beveik valandai iki oficialiosios dalies pradžios, vienas paskui kitą pro mokslo šventovės duris žengė žinomi veidai: akademikai, politikai, verslininkai, žurnalistai, pramogų pasaulio atstovai ir kiti visuomenės veikėjai. Vieni jų rankose spaudė gėlių puokštes, kiti – prezidentui skirtas asmenines dovanas: šokoladinį paveikslą, iš akmenų surinktą šeimos židinį, knygas.
„Palikdami dovanas visi pasirašo, nuo ko jos. Manau, man nereikia to daryti, nes ir taip aišku“, – VDU fojė stovinčioms merginoms į rankas perdavęs stipruolio figūrėlę šyptelėjo sunkiaatletis Ramūnas Vyšniauskas. Buvęs olimpietis nedaugiažodžiavo – lipdamas laiptais prezidentui linkėjo sveikatos, o kiekvienam mūsų – sulaukti tokio garbingo jubiliejaus.
„Kažkada vienoje atminties stovykloje amerikiečiai manęs paklausė, kodėl jų nevertiname. Žinote, ką atsakiau? Iš jūsų išsirinkome savo šalies prezidentą, kuris yra pats geriausias. Ką jūs dar norite išgirsti?“, – prieš įsitaisydamas Didžiojoje salėje minutei pirmajame aukšte stabtelėjo istorikas Alfredas Bumblauskas. Profesorius neslėpė, kad kalbant apie V.Adamkų posakis, esą nepakeičiamų nėra – negalioja, ir čia pat apgailestavo, kad kol kas nemato nė vieno politiko, kuris būtų vertas tiek pagarbos, kiek jos nusipelnė prezidentas V.Adamkus.
„Atėjo jaunų politikų karta. Tikiu, kad iš jų išaugs ne vienas, kuris galės lygiuotis su Jo Ekscelencija“, - vylėsi A.Bumblauskas.
Gerų žodžių jubiliatui negailėjo ir kiti pasveikinti atskubėję svečiai. Žurnalistė Edita Mildažytė V.Adamkų tapatino su kompasu, kuris padeda rasti pamestą kelią. Vilniaus meras Remigijus Šimašius prezidentui dėkojo už vakarietiškus vėjus, o kunigas Ričardas Doveika – už drąsą.
„Savo gyvenimu ir asmenine patirtimi prezidentas mums parodė, kad nusivilti – lengviausia, kartais atitolti – išmintinga, pasislėpti, kai reikia – budru, o ateiti į žmones ir žengti besidovanojančios meilės keliu – drąsu“, – V.Adamkui ištvermės linkėjo dvasininkas.
18 val. Didžioji salė buvo pilnutėlė – ant kėdžių įsitaisė maždaug 700 iškiliausių Lietuvos žmonių ir geriausių V. Adamkaus bičiulių. Netrukus raudonu kilimu žengė ir pats prezidentas V.Adamkus su žmona Alma.
Sutiktas stovinčių svečių ir audringų ovacijų, V.Adamkus sunkiai tramdė jaudulį.
„Man sekėsi, nes savo kelyje sutikau daug šviesių asmenybių, kurios man teikė jėgų ir skatino nepasiduoti. Šiandien nebūčiau toks, jei ne jie. – Išvardinęs būrį gyvenimo svarbiausiųjų, netrukus V.Adamkus savo žodžiais ir vėl pakėlė susirinkusiuosius nuo kėdžių. – Aš būčiau kitoks, jei ne bendravimas su jumis visais ir, žinoma, aš būčiau kitoks, jei ne žmogus, kuris jau šešiasdešimt penkerius metus yra mano stiprybė, mano atrama ir mano meilė – Alma“.
Naujausi komentarai