Sužibėjo J.Basanavičiaus gimnazija

Daugiausiai – penktadalį visų miesto maksimumų uždirbo Kauno Jono Basanavičiaus gimnazijos abiturientai. Ir visų dvylikos šių jaunuolių mokytoja yra Irena Vainorienė.

"Tokių mokytojų Lietuvoje daugiau nėra. Ji mūsų džiaugsmas. Niekas taip nedirba. Ji labai labai puiki", – pedagogę gyrė gimnazijos direktorius Antanas Račkelis. Jis sakė, kad iš viso šiemet – 120 abiturientų. Valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą laikė 101, dar devyniolika rinkosi mokyklinį. Septyni šios gimnazijos atstovai egzamino neišlaikė.

Tokių mokytojų Lietuvoje daugiau nėra. Ji mūsų džiaugsmas.

Anot vadovo, beveik visais atvejais egzamino rezultatai atspindėjo mokinių pajėgumą, tai yra daugmaž atitiko metinį įvertinimą. Tačiau buvo atvejis, kai šimtuką pelnė vidutiniškai gerai besimokęs jaunuolis.

A.Račkelis palygino, kad prieš šešerius metus, kai mokyklą baigė jo anūkė, iš lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino gavusi 100 balų, taip pat puikiai buvo įvertinti dar šeši I.Vainorienės mokiniai. Tad šiemet šios pedagogės ir jos mokinių sąskaitoje dvigubai daugiau šimtukų, nors temos, kaip jas įvertino direktorius, kuris taip pat yra lituanistas, buvo sunkios.

Puikūs rezultatai

Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Adaškevičienė teigė, kad visiškai nenustebino tokia J.Basanavičiaus gimnazijos lyderystė.

"Šios gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros abiturientų darbai sistemingai metai iš metų vertinami aukščiausiais balais, nors pasitaiko ir neišlaikiusiųjų", – sakė specialistė. Ji akcentavo, kad gimnazija priima visus norinčius mokytis, neatsirenka vaikų, bet "mokytojų įdirbis, pačių mokinių požiūris tampa kertiniais akmenimis, ant kurių pastatomas valstybinio brandos egzamino puikus rezultatas".

Be dvylikos J.Basanavičiaus gimnazijos šimtukų, dešimt maksimumų iš Kauno technologijos universiteto, septyni – iš Kauno jezuitų, šeši – iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, penki – iš Kauno "Saulės", keturi – iš Kauno Jono Pauliaus II, po tris – iš Kauno Jono Jablonskio, Kauno Maironio universitetinės ir Vytauto Didžiojo universiteto "Rasos" gimnazijų.

Įspūdingas ir gavusiųjų 85–99 balus kauniečių skaičius. Jų taip pat patrigubėjo – daugiau nei trečdalis visų laikiusiųjų. Pernai – kas devintas.

Pasipylė apeliacijos

Šimtukas rašomas surinkus 93 ir daugiau taškų. Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino išlaikymo riba – 30 proc. užduoties taškų.

Šiemet šios kartelės neperšoko 195 (9,13 proc.) kauniečiai. Labiausiai nepasisekė šių ugdymo įstaigų atstovams: Kauno "Vyturio" (13 neišlaikė), Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno (12), Vytauto Didžiojo universiteto "Rasos" (10), Kauno "Aušros" (11), Kauno Maironio universitetinės gimnazijų (9), Kauno suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro (9), Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjaus (8), Kauno Jono Basanavičiaus gimnazijos (7), Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus (5).

Pernai šio egzamino neišlaikė 175 (7,67 proc.) Kauno jaunuoliai.

Penktadienį pateiktos 24 apeliacijos iš 38 bendrojo ugdymo mokyklų. "Apeliacijos teikiamos dvi darbo dienas, neįskaitant rezultatų paskelbimo dienos. Vadinasi, paskutinis terminas – rugpjūčio 3 d. 17 val.", – sakė V.Adaškevičienė.

Būtina pridėti argumentus, kodėl nesutinkama su esamu vertinimu. Po apeliacijos balas gali ir padidėti, ir sumažėti.

Anot jos, visi pagrindinės egzaminų sesijos rezultatai bus žinomi rugpjūčio 5 d. Rugpjūčio 3 d. turėtų būti skelbiami užsienio (anglų) kalbos ir matematikos. Pakartotinės sesijos – rugpjūčio 7 d.

Pakanka dviejų egzaminų

Prie brandos egzaminų Kaune buvo prileisti visi, išskyrus 161 abiturientą, nutraukusį mokymąsi. V.Adaškevičienė teigė, kad egzaminus galėjo laikyti visi, net ir turintys neigiamą metinį to dalyko įvertinimą.

Brandos egzaminus laikančiųjų gretas šiemet papildė pusšimtis pernykščių abiturientų ir 270 dar anksčiau įgijusiųjų vidurinio mokslo išsilavinimą (eksternų). Daugiausia iš 48 pernykščių abiturientų, nusprendusiųjų perlaikyti kurį nors egzaminą, pasirinko dar kartą pasitikrinti lietuvių kalbos ir literatūros (12), matematikos (11) bei geografijos (8) žinias.

Brandos atestatui gauti reikia išlaikyti du brandos egzaminus: privalomą lietuvių kalbos ir literatūros bei dar vieną pasirinkto dalyko brandos egzaminą ar parengti brandos darbą. Populiariausias pasirenkamas egzaminas – anglų kalbos, paskui – matematikos ir istorijos.

Keturios temos

Kaip ir pernai bei dar ankstesniais metais, mokiniai rašydami rašinį galėjo rinktis vieną iš siūlomų keturių temų. Kad ir kurią iš dviejų samprotavimo ir dviejų literatūrinių temų pasirinkus, reikėjo remtis bent vienu privalomu autoriumi.

Mokiniai jį galėjo rinktis iš visų 36 šio dalyko bendrojoje programoje nurodytų privalomų autorių, kurie buvo pateikti ir užduoties sąsiuvinyje. Per egzaminą buvo galima naudotis suskaitmenintais privalomų programos autorių kūriniais kompiuteryje. Juos skaityti leista ne daugiau 20 min.

Valstybinio lietuvių kalbos egzamino temos

Samprotavimo rašinio temos:

"Kur yra riba tarp pokšto ir patyčių". Rekomenduoti autoriai – Jurgis Savickis ir Marius Ivaškevičius.

"Ar menas gali paveikti tikrovę?" Rekomenduoti autoriai – Maironis ir Vincas Mykolaitis-Putinas.

Literatūrinio rašinio temos:

"Švenčių reikšmė literatūroje". Rekomenduoti autoriai – Kristijonas Donelaitis ir Balys Sruoga.

"Kartų santykiai literatūroje". Rekomenduoti autoriai – Jonas Biliūnas ir Juozas Aputis.

Mokyklinio egzamino temos

Samprotavimo rašinio temos:

"Ar kultūroje randu savo herojų?" Rekomenduoti pasirinkti autoriai: Vincas Kudirka, Justinas Marcinkevičius.

"Ar lengva atleisti?" Rekomenduoti pasirinkti autoriai: Jonas Biliūnas, Juozas Aputis.

Literatūrinio rašinio temos:

"Literatūros personažas absurdo akivaizdoje". Rekomenduoti pasirinkti autoriai: Balys Sruoga, Antanas Škėma.

"Valdovo paveikslas literatūroje". Rekomenduoti pasirinkti autoriai: Jonas Radvanas, Vincas Krėvė.