Tuo metu Kauno pedagogų kvalifikacijos centras su švietimo bendruomene suvienijo jėgas bendrai iniciatyvai, pristatydami priemonių planą, kaip gerinti matematikos mokymo(si) pasiekimus. Projekto autoriai nusitaikė į dvi, jų nuomone, esmines problemas – pamokų skaičiaus trūkumą ir nepakankamą auklėtinių motyvaciją.

Mokymas ne tik per pamokas

Nors Kauno miesto abiturientų egzaminų rezultatai yra geresni lyginant su pasiekimais nacionaliniu mastu, vis dėlto situacija akivaizdžiai skiriasi nuo praėjusių metų. 2019 metais Kaune matematikos egzamino neišlaikė maždaug kas dešimtas abiturientas, o šiemet – 23,8 proc. Tuo metu Lietuvos vidurkis – atitinkamai 17,5 proc. pernai ir 31,7 proc. šiemet.

Pasak specialistų, organizuojant ugdymo procesus, šalyje kasmet stengiamasi matematikos kursą taikyti prie Europoje vyraujančių tendencijų, siekiama jį padaryti labiau orientuotu į ateities perspektyvą. Nepaisant to, egzaminų rezultatai laipsniškai prastėja.

Privalėjome imtis neatidėliotinų sprendimų.

Reaguodami į šiandieninę situaciją, Kauno pedagogų kvalifikacijos centro (KPKC) metodininkai, bendradarbiaudami su savivaldybės Švietimo skyriaus specialistais, matematikos mokytojų metodiniu būreliu ir „Saulės“ gimnazijos bendruomene, parengė konkrečias veiklas bei jų įgyvendinimo planą. Čia pagrindinis dėmesys sutelktas į neformalųjį ugdymą su tikslu tobulinti 9–12 klasių mokinių pasiekimus matematikoje.

„Stebėti dabartinę situaciją iš šalies, tikintis savaime ateisiančių prošvaisčių, būtų nepateisinama. Privalėjome imtis neatidėliotinų sprendimų. Džiaugiamės, kad mūsų parengta programa sulaukė palankių vertinimų ne tik Kaune, bet ir nacionaliniu mastu. Tikimės, kad netrukus projektas įgaus didesnį pagreitį, duos apčiuopiamų rezultatų, o Kauno pavyzdys bei ligšiolinė patirtis pasitarnaus kitų savivaldybių švietimo įstaigoms“, – teigė KPKC direktorė Rasa Bortkevičienė.

Dėmesys mokytojams ir tėvams

Pedagogai tikisi sužadinti mokinių motyvaciją uoliau gilinti matematikos žinias, pateikdami šią mokslo šaką kitaip nei tradicinėse pamokose. Kertinė idėja – ugdyti gebėjimus pritaikyti teorines žinias praktiškai kasdieniame gyvenime.

Nuošalyje nelieka ir pedagogai bei mokinių tėvai. Dar rugsėjo viduryje simboliniu projekto startu tapo pirmasis renginys mokytojams – virtualus Kauno miesto metodinis pasitarimas, skirtas šiųmečio valstybinio brandos egzamino rezultatų analizei ir aktualioms įžvalgoms.

Nuotolinė paskaita surengta ir mokinių tėvams, kurios klausėsi per 120 kauniečių. Socialinių mokslų daktaras Tomas Lagūnavičius dalijosi praktiniais patarimais apie vaikų motyvaciją, kaip atpažinti kiekvienam individualiai veiksmingus faktorius bei mokymosi būdus, kad veikla būtų turininga, paprasta ir nenuobodi.

Nuo psichologijos iki robotikos

Nuo spalio pradėti Matematikos mokymosi klubo „Matematika kitaip“ užsiėmimai. Dešimtų klasių auklėtiniai dukart per savaitę renkasi papildomoms pamokoms Pedagogų kvalifikacijos centre. Aukštesnių matematinių gebėjimų vienuoliktokai iki kitų metų balandžio gilins žinias specialiai jiems skirtuose grupiniuose užsiėmimuose Kauno „Saulės“ gimnazijoje. Šalyje įvedus visuotinį karantiną ir sugriežtinus jo reikalavimus, neformalusis ugdymas laikinai persikėlė į virtualią erdvę.

Netrukus dvylikoje miesto mokyklų debiutavo ir antrasis projektas – „Iššūkis matematikai“. Čia užsiėmimus 11–12 klasių auklėtiniams neformaliojo ugdymo principu veda net trijų skirtingų sričių specialistai – psichologas, robotikos žinovas ir matematikas. Tokiomis jungtinėmis pajėgomis ne tik stiprinami matematiniai gebėjimai, bet ir ugdomas loginis bei kūrybinis mąstymas. Tuo pačiu stengiamasi padėti susidoroti su stresu, įkvepiant mokinius labiau pasitikėti savimi ir numalšinti nerimą dėl priešakyje laukiančių brandos egzaminų.

Finansavimą projektinėms veikloms užtikrino Kauno miesto savivaldybė bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Svarbu įžvelgti individualius poreikius

„Siekiame sudaryti sąlygas, kad kiekvienam vyresnių klasių moksleiviui būtų prieinama galimybė turiningai ir patraukliai stiprinti žinias. Drauge kelti kvalifikaciją gali ir mokytojai – jiems parengta 40 valandų trukmės programa, aprėpianti tiek teorinius, tiek ir praktinius tiesioginio darbo aspektus. Planuojame visa tai įgyvendinti atskirais etapais per šiuos mokslo metus“, – pasakojo R. Bortkevičienė.

Pasak jos, kol daugumoje šalies mokyklų vyraus vienodo ugdymo modelio taikymas visiems mokiniams iš eilės, tikėtis ženklaus proveržio būtų naivu. Svarbu identifikuoti kiekvieno asmeninius poreikius, įžvelgti individualius gebėjimus.

Natūraliu postūmiu motyvacijai kelti neabejotinai taptų praktiška matematika, kurią mokinys žinos galintis panaudoti ateityje. Ryškėjant europinėms tendencijoms, kur akcentuojama praktinė šio dalyko reikšmė, Lietuvoje vis dar neapsieinama be sudėtingų matematinių temų, kurios kasdienybėje pravers tik tiksliųjų mokslų profesionalams.

Pašnekovė neabejoja, kad tam postūmį gali duoti artimesnis ryšys tarp mokytojo ir auklėtinio su aiškia ambicija bei abipuse motyvacija, kartu dalyvaujant ir tėvams. Būtent tokie lūkesčiai keliami naujai įgyvendinamiems projektams. Jiems pasiteisinus, analogiškos metodikos būtų pasitelktos ir kitų dalykų ugdymo procesuose.