"Lietuva yra absoliučiai geras kraštas, – įvertino Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto mokslo prodekanas doc. dr. Dainius Martuzevičius. – Kalbant apie oro užterštumą, problemų turime, bet jų nėra ką lyginti su esančiomis Azijos šalyse."

Didesnis dešimtis kartų

Kai kuriuose Indijos, Irano, Pakistano, Kinijos miestuose oro užterštumas kietosiomis dalelėmis yra dešimt kartų didesnis nei pas mus.

"Visų pirma, taip yra dėl aplinkos netausojančios tenykštės intensyvios pramonės, seno automobilių parko ir daugybės saulėtų dienų", – pasakojo KTU Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos technologijos katedros vedėjas prof. Linas Kliučininkas.

Esant saulėtam orui jame esančius teršalus veikia ultravioletiniai spinduliai, dėl to vyksta įvairios fotocheminės reakcijos, per kurias susidaro daug toksiškesni junginiai. "Mūsų platumoje tos fotocheminės reakcijos nėra labai intensyvios, antrinių teršalų susidaro mažiau", – aiškino profesorius.

Tad šykstėdama savo spindulių saulė iš dalies saugo Lietuvą nuo didesnės oro taršos.

Skęsta teršalų debesyje

Vasarą D.Martuzevičius dalyvavo vienoje didžiausių aplinkosaugos konferencijų pasaulyje, vykusioje Honkonge, kuris priklauso Kinijai. Čia ji buvo surengta neatsitiktinai. Kinijoje oro užterštumas – didžiulis.

"Honkonge ilgai būti lauke būti nesinori. Labai intensyvus eismas, automobilių signalai, gatvės turgūs. Vis dėlto sakyčiau, kad bloga savijauta visų pirma buvo dėl lauke tvyrojusio karščio. Bet kai nusigauni iki kalnų ir kiek į juos pakyli, pamatai, kad miestas skęsta tirštame rudame teršalų debesyje", – pasakojo D.Martuzevičius.

Anot jo, labai užterštų šalių – Indijos, Kinijos ir pan. mokslininkai supranta situacijos sudėtingumą ir bando ją keisti. "Tačiau klausimas, kas jų klauso?" – kalbėjo mokslininkas.

Saugosi vienas kitas

Viešėdamas Honkonge, gatvėje kaunietis sutiko vos kelis praeivius, dėvėjusius apsaugines kvėpavimo takų kaukes. Kiti po tą tirštą debesį nardė lyg niekur nieko.

"Jų kitas suvokimas. Taršą priima kaip natūralų dalyką. Man buvo apskritai sunku suprasti, ko visi taip spaudžiasi Honkonge. Ten tiek pristatyta siaurų 40 aukštų dangoraižių – iš tolo atrodo kaip degtukai. Gyventojų tankumas – žvėriškas, nors pati šalis nemaža, yra ir žalesnių vietų", – sakė pašnekovas.

Beje, tenykščiuose metro kabo ekranai, kuriuose rodomi oro užterštumo rodikliai. Pačiame centre stovi moderni iš metalo pagaminta oro monitoringo stotelė. "Dideli pinigai metami stebėjimui, bet kokia iš to nauda, sunku pasakyti", – svarstė D.Martuzevičius.

Honkongą, anot jo, labai teršia ir laivininkystė. "Laivai ten kursuoja kaip pas mus autobusai. Nežinau, kokius degalus naudoja jie ir miesto transportas. Prisideda ir cheminės reakcijos, nes intensyvi saulė. Situacija kiek pagerėja, kai palyja. Teršalus šiek tiek prasklaido stipresnis pajūrio vėjas", – pasakojo kaunietis.

Oro filtrams – ištisi skyriai

Vis dėlto Azijos prekybos centruose oro valymo įrenginiams skiriamos net ne lentynos, o ištisi skyriai. Juose galima rasti nuo mažiausių, tinkančių nedideliems kambariams, iki itin dideles erdves valančių oro filtrų ir įrenginių.

"Katedroje šiuo metu bandome kurti įrenginius, kurie valytų iš lauko į patalpas patenkantį orą. Mus atakuoja viena lietuvių įmonė, kuri bendradarbiauja su kinais. Jie yra labai susidomėję mūsų idėja", – kalbėjo D.Martuzevičius.

Verslininkai KTU mokslininkus skatina greičiau baigti kurti prototipą. Ketina pirkti kauniečių kuriamo įrenginio licenciją ir jį gaminti pramoniniu būdu. "Vadinas, yra oro valymo įrenginių paklausa", – pastebėjo pašnekovas.

Viena iš KTU mokslininkų tyrimo sričių – nanopluoštų kūrimas ir jų panaudojimas oro filtravimo procese. Bandoma sukurti filtrus, tinkamus naudoti buityje.

"Stambesnėms dalelėms yra sukurta daugybė filtrų. Pačios smulkiausios vis tiek prasiskverbia, tad bandysime rasti būdą, kaip sugaudyti submikronines daleles, kurios yra pačios kenksmingiausios", – aiškino KTU Aplinkosaugos technologijos katedros vedėjas L.Kliučininkas.

E.Vainalavičius teigė tikįs, kad didės žmonių sąmoningumas bei atsiras ir Kauno gyventojams finansiškai prieinamesnių oro filtrų, kurie apvalytų iš šildymo katilų ar krosnių per kaminus išmetamą orą.

Vis dėlto, kalbant apie aplinkos poveikį gyventojams, reikėtų vertinti ne tik oro, bet ir vandens bei dirvožemio užterštumą.

Siūlo sekti Kopenhagos ir Bogotos pavyzdžiu

Devynių iš dešimties Europos miestų gyventojai priversti kvėpuoti užterštu oru. Tai sukelia 400 tūkst. nelauktų mirčių per metus – tokių išvadų priėjo Europos aplinkos agentūra, išanalizavusi duomenis iš 400 miestų.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, dėl oro užterštumo sukeltų padarinių kasmet miršta maždaug 7 mln. žmonių. Ypač sudėtinga situacija yra Afrikoje ir Pietryčių Azijoje.

Pagrindinės oro taršos priežastys – automobilių judėjimas bei anglies, naftos ir dujų deginimas.

Kaip gerasis pavyzdys pateikiama Kolumbijos sostinė Bogota. Joje oras kiek praskaidrėjo pagerinus susisiekimą viešuoju transportu ir suteikus patrauklesnes sąlygas vaikščioti pėstute ir važinėti dviračiu.

Vertėtų sekti ir Danijos sostinės Kopenhagos pavyzdžiu. Viena priežasčių, kodėl joje pagerėjo oro kokybė, – aktyvus naudojimasis aplinkai nekenkiančiu transportu –  dviračiais.