Suėmė skausmas

Nedaug trūko, kad į LSMU Kauno ligoninės Skubios pagalbos skyrių Hipodromo gatvėje atvežta Karolina (pavardė redakcijai žinoma) būtų išvykusi namo be aiškaus atsakymo apie pilvo skausmus. Karolinos vizitas baigėsi tuo, kad, pervežta į kitą Kauno ligoninės padalinį Josvainių gatvėje, mergina tos pačios dienos vakarą buvo skubiai operuota.

„Po operacijos kitą dieną sužinojau, kad reikėjo jau anksčiau operuoti: jei būčiau grįžusi namo, dar viena diena ar intensyvesnė treniruotė ir galėjo trūkti apendicitas. Įdomi detalė – liepos 6 d. dėl skaudamo pilvo jau buvau atvykusi į Skubios pagalbos skyrių Hipodromo gatvėje, bet personalas ir tada nematė bėdos“, – savo patirtį prisiminė mergina.

Požiūris: ligoninės atstovai atkerta, kad be pacientų sutikimo esą negali pateikti duomenų apie ligoninės darbo specifiką. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Šiandien Karolina sveika, tačiau lapkričio 15-osios patirtis Kauno ligoninės Skubios pagalbos skyriuje Hipodromo gatvėje paskatino ją viešai papasakoti įspūdžius.

Į Skubios pagalbos skyrių Karoliną atvežė greitoji medicinos pagalba. Pilvo skausmai suėmė vakare, nesiliovė ir kitą dieną, tad nusprendė kreiptis gydytojų pagalbos. „Nuo tada prasidėjo smagumai. Gydytojos, nors nelabai norisi ją taip vadinti, dvi valandas laukiau skaudamu pilvu, negavau nei nuskausminamųjų, nieko”, – pasakojimą pradėjo Karolina.

Ne ką geriau mergina pasijuto, kai pagaliau ją pasikvietė gydytoja. Bendravimo tonas, pasak Karolinos, buvo žeminantis, o ką kalbėti apie merginos atžvilgiu skriejančias replikas. Gydytoja kone iš karto atmetė Karolinos versiją, kad jai apendicitas. „Gydytoja pareiškė, kad apendicito neskauda nuo vakar vakaro. Be to, čia labiau suaugusiųjų liga. Tik nežinau, kada galima laikyti save suaugusiu, nes man 25-eri“, – šyptelėjo Karolina.

Užgaulios Karolinai pasirodė ir replikos, kad gal ji kažką šventė, gal kažką suvalgė. Tačiau labiausiai nustebino, kad gydytoja net nepriėjo, nepasižiūrėjo, nepačiupinėjo skaudamo pilvo, o apibėrė klausimais: kodėl išsikvietė greitąją, ko tikisi iš ligoninės, kiek vertina savo skausmą skalėje nuo vieno iki dešimt.

„Pasakiau, kad skausmas tolygus septyniems. Ji man sako, kad žino, kaip atrodo žmogus, kuris vertina skausmą septyniais balais. Tačiau juk kiekvienas skausmą vertina savaip, – dar vieną nustebinusią repliką paminėjo Karolina. – Tada sulaukiau replikos, kad neišsigalvočiau apendicitų. Paėmė kraujo ir liepė laukti toliau.“

Skubi pagalba?

Skubios pagalbos skyriuose laikas paprastai sustoja. Karolina tikino nesanti iš tų bambeklių, kurie reikalautų kuo greičiau suteikti pagalbą. Suprasdama, kad skyriuje daug žmonių, turinčių įvairių negalavimų, mergina kantriai laukė tęsinio.

Praėjus dviem valandoms po susitikimo su gydytoja, Karolina sulaukė jai skirto rentgeno, dar po dviejų valandų buvo pakviesta į echoskopijos kabinetą. Ko gero, nesunku įsivaizduoti, kad laiko stebėti aplinkui vykstančius procesus mergina tikrai turėjo.

Karolina tikino, kad neapsikentė tos pačios gydytojos, kuri „gilinosi“ į jos pilvo skausmus, bendravimo su aplinkiniais, todėl ir spustelėjusi savo mobiliojo telefono vaizdo įrašo mygtuką, kai gydytoja vyresnio amžiaus pacientui aiškino jo nugaros skausmo priežastis.

„Perpūtė vėjas nervų šakneles, – vyresnio amžiaus pacientui gydytoja mėgino paaiškinti jo problemą, bet tonas pasikeitė kone į riksmą, kai vyras mėgino kažką pasitikslinti. – Gerai nesiginčijame, nes neurologas piktas, nenori konsultuoti.“ Tokį maždaug 20 sek. gydytojos pokalbį su pacientu užfiksavo Karolina.

Vos atsitokėjusi nuo įspūdingo daktarės šou su pacientu, Karolina sulaukė pasiūlymo.

„Veža į apžiūrą pas budintį ginekologą dėl pilvo skausmų arba aš savarankiškai galiu vykti pati, bet vizitą galėčiau gauti tik po savaitės. Atkreipkite dėmesį į tai, kad gydytoja siūlo rinktis“, – stebėjosi mergina.

Tačiau labiausiai ją nustebino, kad į Skubios pagalbos skyrių atvyko apie 14 val., o apie 20 val. siuntė pas ginekologą. Iškviečia greitąją medicinos pagalbą ir nuveža. Greitoji išvažiuoja.

Gydytojos, nors nelabai norisi ją taip vadinti, dvi valandas laukiau skaudančiu pilvu, negavau nei nuskausminamųjų, nieko.

„O kur man dėtis? Kur toliau? Nulis paaiškinimų. Apžiūri mane, pasako, kad viskas ne dėl ginekologinių bėdų, paskambina greitosios vairuotojui, parveža atgal į Hipodromo gatvę. Laukiu toliau. Jau 21 val.“, – nuotykius Skubios pagalbos skyriuje tęsė Karolina, tiesa, pagaliau sulaukusi nuskausminamųjų.

Dar pakentėjusi apie valandą mergina išdrįso paklausti, ką jai toliau daryti. Greičiausiai ir vėl padarė klaidą, nes aprašytoji gydytoja išsiliejo, kad vežti reikėjo į Kauno ligoninę Josvainių gatvėje. Karolina neslėpė, kad pirma šovusi mintis – be reikalo apskritai čia prasitrynė visą dieną. Manydama, kad gali tekti operuoti, ji visą šį laiką buvo nevalgiusi, negėrusi. Artimieji namuose taip pat buvo palikti nežinioje.

„Gydytoja visą laiką burba, kaip jai nusibodo, kad ji dirba jau antrą pamainą, kad čia netvarka ir pan. Išklausau jos burbėjimų – po tokios dienos jau ne taip ir svarbu, ką ji kalba“, – Karolina neslėpė nuostabos ir svarstė, kad gydytojai šitaip gal ir nederėtų kalbėti.

Tačiau situacija nesikeitė. Anot Karolinos, gydytoja taip ir nenusprendė, ką daryti su ja, ir jai visai nerūpėjo, kad mergina jau atidirbo visą pamainą laukdama, t. y. ne mažiau kaip 8 val. Po Karolinos klausimo, kad gal tada geriau jai važiuoti namo ir, jei pablogės, pati nuvažiuos į ligoninę Josvainių gatvėje, gydytoja pratrūko.

„Ji pradeda kelti balsą, kad ką aš čia išsigalvoju, kad čia ne nuo jos priklauso. O nuo ko priklauso? Sako, kad nuo chirurgo. Kur chirurgas? Atsakymas –  nežinau, gal ketvirtame aukšte, gal trečiame, gal operacinėje. Sėdžiu – ir nors bėk iš ten. Nežinau, ką daryti, pilvą skauda, pavargau per visą dieną, valgyti noriu, šeima namie jaudinasi“, – pasakojo Karolina.

Galiausiai atsirado chirurgas, jis išaiškino Karolinai, kodėl ji turi važiuoti į kitą ligoninę, ir mergina išvažiavo, nors prieš keletą minučių, neapsikentusi nepagarbos ir pažeminimo, buvo paruošusi išeiti namo.

Suvedė viešumas

Finalas buvo greitas – atvežė į ligoninę Josvainių gatvėje, o po pusvalandžio Karolina buvo išoperuota. Pilvo skausmo priežastis – apendicitas. Pasitvirtino Karolinos versija dėl skausmo, kurią Kauno ligoninės Skubios pagalbos skyriaus gydytoja atmetė.

Grįžusi namo mergina savo patirtį ligoninėse papasakojo socialiniame tinkle ir pridėjo vaizdo įrašą, kuriame girdėti gydytojos pokalbis su vyresnio amžiaus pacientu. „Dalykitės! Viešumas – geriausia bausmė“, – draugus paragino Karolina.

Įvyko mažas stebuklas. Įrašo pasidalijimo algoritmas suveikė taip, kad merginos vaizdo įrašas pasiekė vyresnio amžiaus paciento dukrą Živilę. Moteris sakė nustėrusi, kai išgirdo, kaip gydytoja bendravo su jos tėčiu, tačiau tai, kas vyko toliau, buvo dar basiau.

Živilės tėčiui skausmas sukaustė nugarą. Jis sunkiai vaikščiojo, be to, tik su lazda. Živilės mama iškvietė greitąją medicinos pagalbą, tačiau vyro nelydėjo, nes pati garbaus amžiaus ir jau sunkiai vaikšto. Išvežė tą pačią lapkričio 15-ąją, kaip ir Karoliną, apie 13 val.

„Jis yra sunkus ligonis. Prieš vienuolika metų jam transplantuotas inkstas. Jis diabetikas, ligų – milijonas, turėjęs per 20 operacijų, panašiai tiek narkozių. Į Skubios pagalbos skyrių atvažiavau po darbo, jau po 17 val., ir radau jį Priėmimo skyriuje. Jis sako, kad neateina jo apžiūrėti neurologas, nes kažko piktas ant jo. Sakau tėčiui, kaip gali būti piktas, kai jo net nepažįsta. Kalba tuo ir baigėsi“, – pasakojo senolio dukra.

Pasak Živilės, jai susidarė įspūdis, kad nuo to momento, kai tėtis buvo atvežtas į Skubios pagalbos skyrių, jis net nebuvo apžiūrėtas. „Nuėjau pasikalbėti su gydytoja. Na, ji tokia įdomi. Sako: „Jam reumalgija. Ai, neištariu aš to žodžio. Jei norite, galime skirti vaistų lašinę.“ Sakau, kad gal ir gerai, gal kažkiek atleistų tuos nugaros skausmus“, – prisiminė Živilė.

Konsultavo nuotoliu?

Kiekvienas, nors kartą buvęs Skubios pagalbos skyriuje, žino, kad niekas neskuba paciento guldyti į ligoninę, jei pakanka skyriuje suteiktos pagalbos. Anot Živilės, tėčiui sulašino lašinę, užgesino šviesą ir pamiršo. Personalas Živilę išvarė iš Priėmimo skyriaus. „Vėliau grįžau. Girdžiu, tėvukas krebždenasi. Pasirodo, jis nukrito nuo kėdės. Nuo lašinės praėjo trys valandos. Jis nori į tualetą, o jį tiesiog pamiršo“, – pasakojo senolio dukra.

Moteris nesureikšmino fakto, kad pati vežimėliu nustūmė tėtį į tualetą, o gydymo įstaigos personalas net nepadėjo to padaryti. Galiausiai ta pati, jau Karolinos aprašyta gydytoja pareiškė, kad neurologas Živilės tėtį apžiūrėjo per nuotolį. Gydytoja esą postringavo, kad neurologas pyko, neatėjo, bet apžiūrėjo. „Matyt, baigėsi neurologo darbo laikas ir jis neatėjo apžiūrėti tėčio, o apžiūrėjo per nuotolį. Nusistebėjau, kad ir taip būna“, – Kauno ligoninės teikiamų paslaugų įvairove stebėjosi Živilė.

Apie 20 val. pasakė, kad Živilės tėtį guldo į ligoninę. „Baisiausias dalykas buvo, kai tėtį nusivežė į kambariuką. Paėmė iš vaistinėlės žirkles, paplovė jas po kranu ir priėjusi prie tėčio liepė duoti ranką. Kai paklausiau, ką ji planuoja daryti, atsakė, kad kirps nagus. Tėtis – diabetikas. Klinikose jam priskirtas specialus žmogus, kuris tvarko kojų ir rankų nagus, nes diabetikui bet kas ir bet kaip negali kirpti nagų. Prieš dvejus metus, kerpant nagus, sukelta infekcija ir jis vos nenumirė“, – pasakojo Živilė, tačiau jos priekaištai atsimušė į sieną ir po kranu paplautomis žirklėmis tėčio nagai buvo nukarpyti.

Skyriuje Živilės tėčio taip pat niekas nelaukė išskėstomis rankomis. Anot moters, gydytojai pyko, kad senyvas vyras nesugeba išvardyti visų jo vartojamų vaistų, nes jų, pasak Živilės, yra labai daug. Garsioji e.sveikatos sistema, atrodo, gydytojams vis dar tolimas miražas, nes prisijungti ir patiems išsiaiškinti, kokius vaistus vartoja pacientas, matyt, labai sudėtinga. Pareiškę, kad senjoras bus gydomas nuo rytojaus, niekas nebesivargino dėl paciento priežiūros.

Nugydė ir paleido

Išaušo kita diena, tačiau šviesiau Kauno ligoninėje esantiems pacientams netapo. Živilės tėčiui paskyrė vaistus nuo nugaros skausmų, kurie stipriai pakėlė cukraus kiekį ir pakenkė inkstams. Juk pacientas po inkstų persodinimo operacijos.

„Jam cukrus pakyla iki 39. Koma. Išveža į reanimaciją. Ten jį veža nuogą, nes reanimacijoje visus kaip angelus nuogus priima, paskui turbūt visi eina tik į karstą ir negrįžta atgal. Tačiau jis išsikapstė. Į dėžę prie tų jo gausybės vaistų įdėtas insulinas dingo. Ligoninė tų vaistų aiškina neturinti“, – košmarus ligoninėje prisiminė Živilė.

Iš reanimacijos Živilės tėtis buvo parvežtas peršalęs. Pasirodo, reanimacijoje buvo išjungtas šildymas, nes tuo metu jis buvo vienas visoje patalpoje. Živilės pasakojimas darosi vis baisesnis. Po dienos tėčiui cukraus kiekis kraujyje vėl šoktelėjo į viršų.

Moteris prisiminė, kad informacijos apie tai, kas vyksta su jos tėčiu, dvi dienas iš eilės nepavyko gauti prie vyro budėjusiai Živilės mamai. Živilė, atvažiavusi po darbo, šiaip taip susirado rezidentą ir dar kartą išklausiusi, kaip personalas gydymo įstaigoje neturi laiko, buvo priversta griebtis grasinimų ir ultimatumo.

Endokrinologų, nefrologų ligoninė neturi, bet į Klinikas neveža, nes aiškina, kad neturi teisės, be to, čia ne taksi paslaugos, todėl nesiruošia vežioti į Klinikas. Išleidžia namo.

„Šiaip taip paaiškino, kad bando numušti cukraus lygį, bet nesiseka. Endokrinologų, nefrologų ligoninė neturi, bet į Klinikas neveža, nes aiškina neturintys teisės ir, be to, čia ne taksi paslaugos, todėl nesiruošia jo vežioti į Klinikas. Išleidžia namo“, – pasakojo pašnekovė.

Kauno ligoninės atstovai dar rekomendavo kreiptis į Skausmo kliniką, nors transplantaciją patyrusiam pacientui to daryti negalima. Dar pasiūlo kreiptis į šeimos daktarą. Žodžiu, paturėjome, nepasisekė pagydyti, tai darykite kažką patys.

„Su manimi niekas nekalba ligoninėje, apie gydymą nieko neaiškina. Svarsčiau parašyti Sveikatos ministerijai, juk negali šitaip būti, kad atveži žmogų į ligoninę ir išsiveži dar labiau sergantį. Jei į Priėmimo skyrių tėtis atėjo pats, po gydymo – jis jau gulintis ligonis, nebesikelia, nejuda. Cukraus kiekis kraujyje didelis, kojos tinsta, mėlynuoja, skauda“, – gydymo pasekmes vardijo Živilė.

Galiausiai su Živile susisiekė, kaip jai prisistatė, Kauno ligoninės gydymo dalies vadovas. Paaiškėjo, kad nuo pat patekimo į Skubios pagalbos skyrių personalui buvo visos galimybės tokį pacientą siųsti į Kauno klinikas. Moteris sako išklojusi viską, ką patyrė Kauno ligoninėje nuo patekimo į Skubios pagalbos skyrių. Išgirdo patvirtinimą, kad šitaip tikrai neturėjo būti.

„Gaila kad nenufilmavau, kaip slaugytojos palatoje trankė senuką po insulto, kuris norėjo išlipti iš lovos. Gydytoja slaugytojoms liepė vartyti tą žmogų, nes jam pragulos, bet jis dvi dienas pragulėjo toje pačioje padėtyje“, – pasakojo Živilė.

„Kauno diena“ kreipėsi į LSMU Kauno ligoninę dėl pacientų nurodytų aplinkybių lapkričio 15 d. Skubios pagalbos skyriuje. Nors klausimų apie pacientų sveikatos būklę nebuvo, pasirodo, kad ligoninės personalo darbo funkcijoms paaiškinti esą reikalingi pacientų sutikimai.

Komentaras

Saulius Tvirbutas

LSMU Kauno ligoninės Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovas

Neturėdami pacientų sutikimo dėl duomenų pateikimo negalime pakomentuoti jūsų minėtų atvejų.

Įstaigoje keliami aukšti personalo bendravimo su pacientais reikalavimai, tai yra sudėtinė sveikatos priežiūros paslaugų kokybės dalis, todėl jūsų nurodyti faktai bus tiriami, o jų pagrįstumas vertinamas.

Atsakydami į klausimą apie darbuotojų darbo režimą, pabrėžiame, kad ligoninės personalas dirba pagal teisės aktais nustatytą tvarką.

Informaciją apie gydymo eigą gali gauti asmenys, kuriems tokį įgaliojimą suteikia pacientai ar jų globėjai, atvykę į ligoninę. Jei dėl to kiltų kokių nors nesklandumų, siūlome kreiptis į struktūrinių padalinių vadovus.