„Aš rašau rašytoją“, – sako S. Keturakis.

Skamba keistai, tačiau tai tiesa. Pasitelkęs programavimo kalbą profesorius išmokė dirbtinį intelektą kurti literatūros kūrinius. Jo noveles jau spausdino vienas žurnalas, tačiau humoro jausmo nestokojantis S.Keturakis šią unikalią situaciją aplipdė atskiro kūrinio verta intriga. Dirbtiniam intelektui sukūrė tapatybę.

Tai neva estų rašytojas Tomas Maagi, gimęs Šiaurės Lietuvoje, melioratorių šeimoje. Ilgainiui netgi radosi rašytojų, „pažįstančių“ estą. Tuomet sunerimęs, kad pokštas eina nežinoma kryptimi, profesorius ir atskleidė, jog tai tik jo kuriamas eksperimentas. Tačiau buvo per vėlu. Įsismarkavęs neegzistuojantis estas jau rašo romaną, o S.Keturakiui nelieka nieko kito, kaip tik padėti rašyti jo sukurtam rašytojui.

Bet pokalbis „Kauno dienos“ studijoje ne vien apie dirbtinio intelekto galimybes, kurios kur kas didesnės, nei novelių ar romanų rašymas. Tai apie jaunosios kartos skaitymo ir teksto suvokimo įgūdžius, kurie byloja, kad keičiasi žmonijos smegenų veikla ir mąstymo struktūra. Intelektualo, humanitaro ir programuotojo S.Keturakio įžvalgos tikrai sudomins smalsius protus.