Neatsigina šiukšlintojų

"Matau – ir vėl išvogti ženklai", – į sniege paliktus pėdsakus kojas statė asociacijos "Kauno tvirtovės parko" atstovas ir rėmėjas Robertas Juknevičius.

Panašu, kad, prieš jam atvykstant į Kauno tvirtovės IV fortą, čia jau būta nekviestų svečių. Žmogaus batų žymės ir mažos keturkojo pėdutės šalia vedė link vietų, kurios aptvertos "Stop" juosta ir net spygliuotomis vielomis.

Taip, pamatyti čia yra ką. IV fortas – trikampio formos, per visą perimetrą apsuptas gynybinių griovių. Kareivinės padalytos į du savarankiškus sparnus. Kiekvienas jų sudarytas iš aštuonių vienodų kazematų įgulai ir penkių gynybai. Pats fortas užima 7 ha teritoriją, o po žeme išraizgyti labirintai.

"Savo dydžiu šis fortas mažai skiriasi nuo kitų, tačiau, skirtingai nei kituose, IV forte galima pamatyti daug unikalių ir įdomių sprendimų", – R.Juknevičius apgailestavo dėl dabartinės statinio būklės.

Anksčiau tarnavę kitiems tikslams, dabar forto mūrai vilioja ne tik smalsuolių grupes su gidais, bet ir nekviestus svečius. Jų buvimą liudija ne tik paliktos pėdos, bet ir besimėtančios šiukšlės: butelių šukės, popierinės pakuotės. Tai smulkūs šiukšlintojai – atsitiktiniai prašalaičiai ar valandai pamiegoti parkritę benamiai. Kur kas didesnė problema – miestiečiai, tiek IV, tiek kitų Kauno tvirtovės fortų teritorijose paliekantys stambiagabaričių atliekų, padangų. Akis į akį su šiukšlintojais R.Juknevičiui neteko susidurti – šiukšlių maišai fortuose dažniausiai atsiranda tyliai, po nakties.

"Šiukšlintojai sulauks administracinio atpildo", – pirštu grūmojo "Kauno tvirtovės parko" atstovas.

Vyksta ritualai

Po nakties R.Juknevičius ir kiti fortų globėjai randa ne tik šiukšlių kalnus – prašvitus kojos kliūva už žemės kauburėlių. Kasinėtojai, vadinamieji metalistai arba juodieji archeologai, kaip juos praminė fortų angelai sargai, čia neretai ieško lobių. Vieni – tauriųjų metalų, kiti – eksponatų savo asmeninėms kolekcijoms: gilzių, kareiviškų sagų ir t.t.

"Tiesa pasakius, nežinau, ką jie tikisi rasti", – pečiais gūžtelėjo pašnekovas.

Ko gero, vienintelis dalykas, kurį galima aptikti fortų teritorijose, – sprogmenys. Antai, prieš penkerius metus Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono kariai iš IV forto teritorijos išgabeno du 77 mm Pirmojo pasaulinio karo laikų artilerijos sviedinius. Smulkesnių sprogmenų čia aptinkama ir dažniau.

"Tai Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų zonos. Neišminuota didelė teritorijos dalis. Sprogmenų randame dar ir šiandien. Tai  rizikinga, o ieškotojai kelia pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams", – pavojingi, anot R.Juknevičiaus, ne tik sprogmenys, bet ir duobės, kurias palieka kasinėtojai. Pastarosios gali tapti spąstais ir atsitiktiniams praeiviams, ir ekskursijų gidams ar fortus tvarkantiems savanoriams.

Sprogmenų randame dar ir šiandien. Tai rizikinga, o ieškotojai kelia pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams.

"Aptinkame ne tik duobių. Aptinkame išdėliotų žvakių, piešinių. Iš to galime spręsti, kad fortuose vyksta įvairūs ritualai", – apie mistinius radinius prasitarė visuomenininkas.

Siaučia lobių ieškotojai

Metalų ieškotojai ir nelegalūs archiologai – ne vienintelis fortų skaudulys. Gynybinius statinius ir jų griuvėsius itin pamėgo žaidimo "Geocaching" – geolobių ieškotojai.

Kaip rašo žaidimo organizatoriai, pagrindinis geolobiavimo tikslas – pažinimas. Pasitelkę šiuolaikines navigacijos sistemas žaidimo dalyviai lanko istoriškai svarbias arba kažkuo įdomias vietas, turinčias kultūrinę ar pažintinę vertę. Pasaulyje yra daugiau kaip 6 mln. lobių, Lietuvoje – maždaug 3 tūkst. slėptuvių. Kiek jų fortuose – galima tik spėlioti.

"Esu sutikęs tokių lobiautojų. Paskutinį kartą – lietuvį, slovaką, vokietį ir olandą", – prisiminė pašnekovas. Rizikuodamas savo gyvybėmis, ketvertukas vaikščiojo surūdijusiomis J.Bakanausko gatvės konstrukcijomis. Pasirodo, į Kauno tvirtovei priklausančius požeminius statinius Aleksote lobiautojai užsuka itin dažnai. Raidžių ir skaičių kombinacijų – kodų, kuriuos ant sienų Meno sandėlyje palikę žaidėjai, radome mažiausiai penkiose vietose. Keliose jų, senose plytose, dar ir duobutės iškapstytos. R.Juknevičius spėjo, kad angose greičiausiai buvo slepiamas lobis – rašiklis, užrašų knygutė ir krūva kitų niekučių.

"Turėjome lobių ieškotojų ir I forte. Žmonės ten ne su mėgėjiška, o su tragiškos būklės savadarbe įranga leidosi į šulinį. Juos laikiusi virvė tikrai buvo skirta ne žmonėms. Geriausiu atveju – skalbiniams", – "Kauno tvirtovės" atstovas džiaugėsi, kad tąkart pavyko išvengti nelaimės.

Būta rimtų susižalojimų

Tiesa, ne visi bandymai savarankiškai pažinti fortus baigėsi laimingai. Beveik prieš keturis mėnesius V forte nuo 4 m aukščio šlaito nukrito Lietuvos šaulių sąjungos narys. 45 metų vyras patyrė sunkią nugaros traumą. Tądien jokių sankcionuotų Šaulių sąjungos pratybų nevyko, todėl spėjama, kad sutemus vyrai jas surengė savavališkai.

Pavojingų vietų, anot R.Juknevičiaus, fortuose yra begalė –  drenažo šuliniai, daubos, įgriuvos, šlaitai, aukštos gynybinės tvoros ir jų apačioje besimėtantys statybinės liekanos ar plytos virš galvos.

"Praėjusiais metais IV forte susiformavo nedidelė nuošliauža. Po lietaus dėl drėgmės poveikio nuslinko didesnis molio ir plytų kiekis nuo užugarinio fasado. Prie įėjimo į poterną deformavosi konstrukcijos, įskilo skliautai, padidėjo plyšiai", – kilstelėjęs akis aukštyn fortų rėmėjas dėkojo Dievui, kad tąkart forte neslampinėjo neprašyti svečiai. Priešingu atveju galėjo būti ir nukentėjusių.

Netrukus po to, VšĮ "Kauno tvirtovės parkas", kuriai patikėta prižiūrėti IV fortą, kartu su paveldo specialistais įvertino nuošliaužų vietas, padarytą žalą ir konstatavo, kad pavojus gresia visam fortui – šis gali sugriūti. Todėl vaikščioti be atsakingų asmenų čia – nevalia.

"Ne tik dėl šikšnosparnių", – R.Juknevičius priminė, kad iki pavasario griežtai draudžiama lankytis tose fortų erdvėse, kur žiemoja skraidantys žinduoliai.

Spardo arba pavagia

Specialistų išvados ar spaudoje aprašytos nelaimės smalsuolių neatbaido. Kaip ir aplink susmaigstyti įspėjamieji ženklai. Brautis gilyn nesudrausmina nei lentelės "Pavojingas šlaitas", nei "Atsargiai! Vyksta statybos darbai", nei kitos. Jas, kaip ir "Stop" juostas, fortų globėjai randa suniokotas arba tiesiog neberanda.

"Taip, žmonės jas pavagia", – R.Juknevičius bandė spėlioti, kur vandalai deda nugvelbtus ženklus.

Įspėjamąsias lenteles įsibrovėliai išspardo, o spygliuotas vielas, kuriomis apraizgytos tam tikros angos, sukarpo. Ką randa įsibrovę vidun? Dažniausiai – tuščias erdves. Dar gali rasti sveikatai kenksmingų pelėsių ar net dujų sankaupų.

"Šuliniuose, kurie siekia iki kelių dešimčių metrų gylio, gali būti mirtinų dujų sankaupų. Žmonės to neįvertina. Kiekvienas galvoja, kad kam jau kam, bet jam tai nenutiks", – būti atsakingus kvietė pašnekovas.

Kas laukia nepaklususių? Kovoti baudomis fortų globėjai neketina. Tiki, kad į miestiečių sąžinę pasibels neištuštinę jų kišenių.

"Nėra lengva. Štai pagavome vieną iš IV forto "dailininkų". Šis sutiko panaikinti savo meną ant sienų, bet... nežinau, sutapimas tai ar ne, sudegė forto teritorijoje buvęs biotualetas. Pareigūnai nustatė, kad tai buvo tyčinis padegimas", – atsiduso R.Juknevičius.