Kauno hospiso savanorė Irena eina į namus pas Gražiną, sergančią liga, neleidžiančia jai judėti. Irena Gražinai dažniausiai skaito knygas. Gražinai padeda bei ją prižiūri ir kitas savanoris Vitalijus. Pacientė sakė, kad kai yra su kuo pabendrauti, jokios ligos nebebaisios.

„Ir emociškai, ir fiziškai padeda. Visai kitoks gyvenimas, kai pas tave ateina, kai nesi vienas, kai esi lankomas“, – šnekėjo Gražina.

Savanoriai sakė, kad ne tik jie padeda, bet ir pacientai padeda jiems.

„Mes dabar abu treniruojamės. Mes sugalvojome ir su vežimėliu 10 kilometrų bėgime dalyvavome“, – pasakojo savanoris Vitalijus.

„Ji daugiau man padeda negu aš jai. Kai jautiesi reikalingas, jautiesi, kad kažką gero padarei, tai išeini kaip ant sparnų“, – teigė savanorė Irena.

Kauno hospisas prižiūri šešiolika pacientų, sergančių įvairiausiomis nepagydomomis ligomis, jais rūpinasi, palengvina kasdienybę, pildo paskutinius norus. Tačiau tokioms paslaugoms reikia patalpų, kurių negauna jau šešerius metus.

Turime ir spinteles, ir lovas, ir čiužinius, ir tualetus, ir kriaukles, kuriuos galime jau dabar vežti į stacionarų hospisą. Deja, neturime, kur įsikurti.

„Prieš dvejus metus yra priimta įstatymo pataisa, kuri leidžia Kauno miesto savivaldybei suteikti patalpas panaudai. Nesulaukėme tuo metu iš jų pasiūlymo ir dialogo, manome, kad nesulauksime ir toliau“, – komentavo Kauno hospiso vadovė Kristina Krasko.

Direktorė sakė, kad žadama kaskart vis iš naujo. Dabar esą savivaldybė problemą siūlo spręsti susirašinėjant.

„Paskutinėmis žiniomis, savivaldybė laukia mūsų raštiško kreipimosi. Šiuo metu yra rengiamas raštas ir prašymas patalpoms suteikti, tačiau žodiniame susitarime yra atsakymas, kad jie tų patalpų tiesiog neturi“, – kalbėjo K. Krasko.

Pernai Kauno savivaldybė po ilgų diskusijų šiaip ne taip surado vienas patalpas paskutinę minutę, kai gauta parama daiktais iš Norvegijos ligoninės jau buvo Lietuvoje ir būtų reikėję viską laikyti gatvėje.

Stop kadras

„Savivaldybės nuomos sutartyje yra nurodyta patalpos sandėliavimui, ne veiklai vykdyti. Turime ir spinteles, ir lovas, ir čiužinius, ir tualetus, ir kriaukles, kuriuos galime jau dabar vežti į stacionarų hospisą. Deja, neturime, kur įsikurti, tai viską sandėliuojame šiose patalpose“, – tikino K. Krasko.

Savivaldybė sako, kad tokių patalpų dabar turėtų užtekti.

„Kadangi tai yra jautri sritis tiek socialine, tiek medicinine prasme, todėl tas sprendimas vis dar yra nepriimtas ir kol kas dar svarstoma“, – tvirtino Kauno savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas.

Kol patalpas Kauno hospisas mato tarsi snaiges vasarą, direktorė pagalbos ieško pas privačius verslus. Tačiau sumos, reikalingos pastatui atsirasti, kur kas didesnės.

„Bus skiriama 2 proc. nuo kiekvieno pirkinio hospiso paramai. Ši finansinė parama yra labi svarbi, nes jų darbas tikrai labai sudėtingas ir svarbiausia, kad jie neturi tam tinkamų sąlygų“, – teigė vilnos gaminių įmonės vadovė Asta Kančelskienė.

Kauno hospiso direktorė sakė, kad jeigu patalpų iš miesto negaus, ieškos būdų pastatą pastatyti, tačiau rankų nuleisti nežada.