Kauno savivaldybės vadovas Visvaldas Matijošaitis tvirtina, jog būtent dėl tiesioginių rinkimų ir apsisprendė kandidatuoti į mero pareigas prieš šešerius metus pirmai kadencijai.

„Ateidamas dirbti Kaunui, vien dėl to ir sutikau dalyvauti tiesioginiuose mero rinkimuose, nes žinojau, kad tai bus pačių žmonių, o ne politinių partijų sprendimas. Miestui kaip niekad šioje vietoje reikėjo realiai dirbančio vadybininko, o ne daug kalbančio politiko. Vien žodžiais gero rezultato nepasieksi – reikia veiksmo“, – pranešime spaudai teigė V. Matijošaitis.

„Jeigu Lietuva vėl sugrįžtų prie senosios rinkimų tvarkos, esu įsitikinęs, kad tai būtų didelis žingsnis atgal“, – tvirtino jis.

Konstitucinis Teismas pirmadienį paskelbė, kad prieš šešerius metus Lietuvoje įvesti tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai ir yra įmanomi tik pakeitus pagrindinį šalies teisės aktą. Seime priimti Konstitucijos pataisą būtina, kad už jas dukart balsuotų ne mažiau kaip 94 parlamentarai iš 141.

Vien žodžiais gero rezultato nepasieksi – reikia veiksmo.

Vis dėlto teismas nusprendė, jog dabar išrinkti merai turėtų pabaigti savo kadenciją ir nutarimas įsigaliotų tik 2023 metų gegužės 3 dieną, t.y. būtų taikomas tik naujiems rinkimams.

V. Matijošaitis meru tapo 2015-aisiais, per pirmus tiesioginius rinkimus, 2019-aisiais miesto vadovas tiesiogiai perrinktas antrajai kadencijai. Iki 2015-ųjų merus rinkdavo savivaldybių tarybos.

Dėl tiesioginių merų rinkimų į KT buvo kreipęsi 46 praėjusios kadencijos parlamentarai, daugiausia – konservatoriai, tačiau tarp pasirašiusiųjų buvo ir keli liberalai, „darbiečiai“, buvę „tvarkiečiai“.

Jie kėlė klausimą, ar buvo galima Lietuvoje įteisinti tiesioginius merų rinkimus nepakeitus Konstitucijos.