Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius BNS sakė, kad audituojamos yra visos laisvės atėmimo įstaigos, siekiant spręsti jose pastebimas įsisenėjusias problemas.

Pastaruosius trejus metus Nepilnamečių tardymo izoliatoriui vadovavęs Vytautas Lamauskas šias pareigas paliko pernai ir vėliau vadovavo Probacijos tarnybai, tačiau prieš kelias savaites apskritai pasitraukė iš kalėjimų sistemos. Nepilnamečių tardymo izoliatorius šių metų pradžioje prijungtas prie Kauno tardymo izoliatoriaus.

Buvęs įstaigos vadovas teigia, kad problemos įsisenėjusios ir buvo sprendžiamos. Savo pasitraukimą iš sistemos jis sieja su auditu ir nusivylimu politine komanda.

Tuo metu teisėsauga šiuo metu svarsto, ar auditas gali būti pagrindas tyrimui atlikti.

Kalėjimų departamento vadovybė sudarė komisiją, kuri turėtų vertinti ir atsakomybės dėl nustatytų pažeidimų klausimus. Pasak departamento, komisijai baigus darbą ir įvertinus gautas audito išvadas, bus sprendžiama dėl tolesnių veiksmų, taip pat ir dėl konkrečių asmenų atsakomybės.

Sistemos tikrinimas

Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius BNS sakė, kad šiais metais auditai bus atlikti visose laisvės atėmimo įstaigose.

„Kiekviena įstaiga bus audituota ir iš esmės panašios problemos yra visose įstaigose: klausimai dėl viešųjų pirkimų organizavimo tvarkos, (...) taip pat turto administravimas yra nepakankamai geras, kartais apskaitoje pasidaro klaidų – mes matome, kad tos klaidos yra tendencingos, už tai ir audituojame visas įstaigas“, – sakė jis.

Auditorių teigimu, Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje į apskaitą buvo neįtrauktas nekilnojamasis turtas, nėra dokumentų apie inventorizaciją, tarp gyvenamųjų nuteistųjų patalpų sumontuotos lengvai išimamos pertvaros bei užfiksuoti kiti pažeidimai.

Audituotu laikotarpiu įstaigai vadovavęs direktorius V. Lamauskas teigia, kad daugumą problemų rado jau atėjęs vadovauti įstaigai bei stengėsi spręsti, kiek tai leido riboti finansiniai ištekliai.

Teisingumo ministras sutinka, kad įkalinimo įstaigos ilgai buvo apleistos, tačiau pabrėžia, kad šiuo metu dedamos pastangos gerinti sąlygas tiek šioje, tiek kitose įkalinimo įstaigose.

Teisėsaugos dėmesys

Kauno tardymo izoliatorius, prie kurio nepilnamečių pataisos namai prijungti, dėl galimo apgaulingo ir aplaidaus apskaitos tvarkymo kreipėsi į teisėsaugą. Policija, prokurorui nusprendus panaikinti sprendimą nepradėti ikiteisminio tyrimo, iš naujo vertina gautą medžiagą.

„Prokuratūra panaikino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato priimtą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir grąžino medžiagą patikslinimui bei sprendimui priimti iš naujo“, – BNS informavo Kauno apygardos prokuratūra.

Kalėjimų departamentas teigia, kad audito išvadas vertina komisija, o tai padarius bus sprendžiama dėl tolesnių veiksmų ir galimos atsakingų asmenų atsakomybės.

Teisingumo ministerijos audito skyrius šį auditą, kurio rugpjūčio 4 dieną parengtą ataskaitą gavo BNS, atliko nuo šių metų sausio iki liepos, nusprendus šią įstaigą prijungti prie Kauno tardymo izoliatoriaus.

Turtas apskaitoje atsidūrė po 23-ejų metų

Atlikdami izoliatoriaus valdomo turto vertinimą auditoriai nustatė, kad ši įstaiga valdo keturis nekilnojamo turto objektus Prienų rajone: gyvenamąjį namą, du ūkinius pastatus bei šulinį, tačiau apskaitoje šis turtas neįregistruotas ir finansinėse ataskaitose nenurodomas.

Nustatyta, kad tuometinei Kauno auklėjamajai kolonijai šis turtas valdyti perduotas 1993 metais, tačiau į apskaitą įtrauktas  2016 metais.

2017 metais šis turtas iš įstaigos apskaitos registrų buvo pašalintas dėl nusidėvėjimo.

„Vidaus audito metu nebuvo nustatyta, kokiu tikslu ir kokiais būdais nekilnojamas turtas Prienų rajone, Pakuonio seniūnijoje, Vangų kaime buvo naudojamas įstaigos veikloje. Vidaus audito metu buvo pateikta informacija, kad šiuo metu minimas turtas yra sunykęs“, – rašoma audito ataskaitoje.

Pasak auditorių, atsakingi asmenys nesiėmė jokių priemonių, kad turtas būtų tinkamai prižiūrimas arba realizuotas, todėl konstatuota, kad įstaiga netinkamai, nesavalaikiai ir neteisėtai į apskaitą įtraukė ir iš jos pašalino įstaigai patikėtą ilgalaikį turtą.

Fizinės pataisos namų patalpų apžiūros metu auditoriai nustatė ir daugiau netinkamo turto valdymo atvejų: apleistas ir netvarkomas pataisos namų pastato rūsys, be to, netvarkoma avarinės būklės vamzdynų infrastruktūra.

„Iš prakiurusių vamzdžių bėga vanduo, dėl ko yra patiriamos papildomos išlaidos komunalinėms paslaugoms bei neužtikrinama tinkama pastato pamatų, t. y. pagrindinių pastato laikančių konstrukcijų, priežiūra (nuolat užliejami pamatai)“, – rašoma ataskaitoje.

Auditoriai taip pat konstatavo, jog įstaigoje nuo pat 1993 metų netinkamai vykdyta turto inventorizacija, netiksliai pateikiami finansinių rezultatų duomenys.

Buvęs įstaigos vadovas V. Lamauskas teigė, kad apie sodybą Prienų rajone paaiškėjo radus ją paminėtą įstaigos dokumentuose, nors iki tol niekas tuo turtu nebuvo susidomėjęs, jis nebuvo niekur minimas. Jis teigė, kad nustačius, jog sodyba sunykusi, buvo konsultuojamasi su Teisingumo ministerija, kaip reikėtų elgtis su turtu, kurio praktiškai yra nebelikę.

„Sudarėme komisiją, komisijos nariai, kiek aš atsimenu, važiavo pasižiūrėti, nes reikia turtą apžiūrėti ir ten nieko nerado. Ir paskui mes klausinėjome, net ir pas tą pačią auditorę klausinėjome, ką daryti su turtu, kurio nėra? Niekas nieko neatsakė. 23 metus niekas nieko nežiūrėjo“, – sakė jis.

„Mes tapome tokiais įkaitais kaip ir – po 23-ejų metų kažkas pastebėjo tą dalyką“, – pridūrė jis.

Nuteistųjų kambarių sienos – iš drožlių plokščių

Pažeidimų rasta ir patikrinus nuteistųjų gyvenimo sąlygas. Pasak ataskaitos, nors sienos tarp nuteistųjų gyvenamųjų kambarių turėtų būti iš mūro ir ne plonesnės kaip 25 centimetrų storio, o gelžbetonio sienos – ne plonesnės kaip 8 centimetrai, pertvaros šioje įstaigoje įrengtos iš medžio drožlių plokščių, sumontuotų ant metalinių tvirtinimo profilių.

„Tokios sienos ne tik neatitinka nustatytų reikalavimų, bet ir neužtikrina tinkamo nuteistųjų izoliavimo, nes jos yra paslankios, nuo atsirėmimo įlinksta ir juda, jas galima nesudėtingai išimti“, – teigiama ataskaitoje.

Tokios sienos ne tik neatitinka nustatytų reikalavimų, bet ir neužtikrina tinkamo nuteistųjų izoliavimo, nes jos yra paslankios, nuo atsirėmimo įlinksta ir juda, jas galima nesudėtingai išimti.

Be to nustatyta, kad nuteistųjų gyvenamųjų kambarių durų užraktai iš vidinės kambario pusės nuo smūgio lengvai atsirakina ir kambariuose laikomi asmenys gali nevaržomai patekti į kitas patalpas.

Taip pat nustatyta, kad tarp durų ir sienos patalpose neįrengti durų apvadai, todėl tarp sienos ir durų esama plyšių, o sumontuotos durys neatitinka saugumo reikalavimų.

Pasak auditorių, taip paliekama ir draudžiamų daiktų perdavimo per esančius tarpus galimybė.

V. Lamauskas teigia, kad ši problema yra gerokai senesnė nei laikotarpis, už kurį buvo atliekamas pastarasis įstaigos auditas. Jis pasakojo, kad jam atėjus dirbti situacija buvo dar prastesnė.

„Durys lankstėsi, o viduje – gofruotas popierius. Mes sugebėjome gauti papildomą finansavimą ir nupirkti duris, o sienos – jas atėjęs tokias radau, ten reikalingos labai didelės investicijos“, – sakė buvęs įstaigos vadovas.

„Mes turėjome atvejį, kai vakare per kameras matau, kaip durys atsilenkia, vaiko ranka išlenda ir įsijungia šviesą, nes vakare, po dešimtos valandos, ji išjungiama“, – pasakojo jis.

Jis pabrėžė, kad nesant galimybės spręsti daugybę metų egzistavusių problemų dėl sienų, stengtasi dirbti su vaikais ir juos auklėti bei atsisakyti kalėjimo subkultūros.

„Ta sienų problema padarydavo vaikų subkultūrą gilesnę, tai yra, jie galėdavo ateiti į kitą kambarį ir vaiką įbauginti. Mes per kitas priemones sutvarkėme tuos subkultūrinius dalykus, tos sienos jau nebebuvo tokios reikšmingos, bet jos yra palikimas, mes patys stebėjomės, kad taip galima padaryti įkalinimo įstaigą“, – sakė buvęs vadovas.

Jis teigė, kad patalpos, vos atsiradus lėšų, buvo tvarkomos, o apie tai, kad nepilnamečiai kalinami tokiomis sąlygomis, žinojo visi įstaigoje lankęsi Teisingumo ministerijos ir Kalėjimų departamento atstovai.

Įžvelgia nusikalstamos veikos požymių

Įvertinę įstaigos dokumentus, auditoriai nustatė, kad 2016–2019 metais įstaigoje nevykdyti direktoriaus įsakymai dėl metinės inventorizacijos atlikimo, todėl nesant inventorizacijos rezultatų nebuvo galimybės įsitikinti minėtu laikotarpiu vykdytos apskaitos ir parengtų finansinių ataskaitų tikrumu. Ataskaitos duomenimis, vyriausiasis buhalteris vidaus audito metu nepateikė 2016-2019 metų Kauno NTI-PN turto ir įsipareigojimų bei turto nurašymo suvestinių.

„Nesant inventorizacijos rezultatų vidaus audito metu nebuvo galimybės įsitikinti Kauno NTI-PN 2016-2019 m. vykdytos apskaitos ir parengtų finansinių ataskaitų tikrumu“, – nurodoma ataskaitoje.

Auditoriai daro išvadą, kad Kauno NTI-PN vadovas nevykdė įsakymų dėl inventorizacijos kontrolės, neužtikrino jos duomenų išsaugojimo bei nevykdė kitų reikalavimų.

„Atsižvelgiant į tai, kad vidaus audito metu nustatyti teisės aktų pažeidimų atvejai galimai turi nusikalstamos veikos požymių, rekomenduojama spręsti klausimą dėl kreipimosi į teisėsaugos institucijas, prašant pagal kompetenciją įvertinti, ar nustatytuose pažeidimuose nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. (Apgaulingas apskaitos tvarkymas) bei kituose straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos požymių“, – rašoma ataskaitoje.

Auditoriai nustatė, kad 2016–2019 metais nebuvo rašomi protokolai, kuriuose būtų išsaugoti inventorizavimo duomenys. Taip pat pastebėta, kad inventorizacijos dokumentų bylose neatitinka puslapių skaičiai, trūksta lapų ir dokumentų.

Auditoriams Kauno NTI-PN nepateikė visų prašomų dokumentų, susijusių su turto nurašymu, o vertinant esamus pastebėta, kad aktus pasirašė neįgalioti asmenys, nurašymas nepagrindžiamas ekonomiškai, be to, inventorius buvo nurašomas galimai galiojant jo garantinio aptarnavimo laikotarpiui arba nepasibaigęs turto naudingo tarnavimo laikas.

Tarp inventoriaus nurašymo pavyzdžių, į kuriuos dėmesį atkreipė auditoriai, yra 2018 metų birželį įsigytos mokinių kėdės, stalai, taip pat spintelės, stendas ir kitas inventorius, kainavęs iš viso 2,8 tūkst. eurų. Tų pačių metų gruodį šis inventorius nurašytas kaip nepataisomai sulūžęs.

Tą pačią dieną įsigyta ir gruodį po pusės metų nurašytas ir iš viso 24 tūkst. eurų vertės per 300 minkštasuolių, spintelių, spintų, kėdžių, suolų ir kito inventoriaus.

2017 metų liepą įsigytas 100 eurų vertės spausdintuvas, kuris 2018 metų lapkritį taip pat nepataisomai sugedo.

V. Lamauskas sakė negalintis detaliai komentuoti to, kas susiję su auditoriams nepateiktais įstaigos dokumentais, nes audito atlikimo metu jis nebedirbo, bet pabrėžė, kad įstaigos inventorizaciją kontroliavo Kalėjimų departamentas, jam buvo teikiamos ataskaitos.

„Kiekvienais metais buvo daroma inventorizacija, komisijos buvo sudaromos, kiekvienais metais buvo teikiami man pasirašymui komisijų protokolai“, – sakė jis.

Kalbėdamas apie tai, kodėl konkrečiais atvejais buvo taip greitai nurašomas inventorius, jis pastebėjo, kad kartais jis išties labai greitai sulūždavo: „Vaikai būdavo naudoja tą turtą labai neatsakingai“.

„Tiek buvo sudėtingos finansinės pas mus situacijos, mes tiesiog rasdavome, pavyzdžiui, kampus minkštuosius ir imdavome iš tiesiog skelbimų, atiduodavo žmonės, atveždavome, kad vaikams būtų ant ko sėdėti“, – pridūrė V. Lamauskas.

Vis dėlto jis sakė neprisimenantis ir negalintis pakomentuoti konkrečių inventoriaus nurašymo atvejų, minimų ataskaitoje.

Užkliuvo pirkimai, priemokos

Auditoriai rado ir kitų pažeidimų: kilo abejonių, ar vieši automobilių aukcionai vyko skaidriai, o viešųjų pirkimų patikrinimų metu nustatyta, kad nevykdyta tinkama pirkimų kontrolė, didelė dalis jų vykdyti neskelbiamos apklausos būdu.

„Darytina išvada, kad Kauno NTI-PN veikloje nebuvo laikomasi aukštų skaidrumo standartų organizuojant, vykdant viešuosius pirkimus bei viešinant viešųjų pirkimų rezultatus“, – konstatavo auditoriai.

Analizuojant darbo krūvį ir užmokestį, pastebėta, kad 2018 metais, lyginant su 2017-aisiais, 43 proc. augo atlygis už viršvalandinį darbą, nors užimtų pareigybių skaičius beveik nepakito. Be to nustatyta atvejų, kai 2018 metais pareigūnai viršijo per metus nustatytus leistinus viršvalandžių kiekius ir išdirbo nuo 2 iki 97 val. daugiau negu numatyta Tarnybos statute.

Auditoriai pastebėjo, kad kai kuriais atvejais įvairios priemokos skirtos už nuolatinio pobūdžio darbus, kurie nebuvo paskirstyti nei vienam padalinio darbuotojui.

„Tokia praktika yra neskaidri ir ydinga, kadangi sudaromos sąlygos manipuliuoti darbuotojų lojalumu ir neužtikrinti efektyvaus darbo užmokesčiui skirtų lėšų naudojimo“, – teigiama ataskaitoje.

Vidaus audito metu taip pat nustatytas atvejis, kai darbuotojai Kauno NTI-PN direktoriaus įsakymais buvo skiriamos ir mokamos priemokos už kito skyriaus darbuotojui pavestą vykdyti funkciją, kurios jis negalėjo vykdyti, nes nebuvo išklausęs mokymų ir negalėjo užtikrinti savo funkcijų vykdymo.

Buvęs vadovas: problemos egzistavo dešimtmečiais

Auditas įstaigoje atliktas už 2016-2019 metus. Iki pernai lapkričio Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriui kelerius metus vadovavo V. Lamauskas, vėliau tapęs Probacijos tarnybos direktoriumi.

Iš pastarųjų pareigų V. Lamauskas rugsėjo pradžioje pasitraukė savo noru. Jis BNS sakė girdėjęs apie vykdomą auditą ir supratęs, kad jam „nėra pakeliui“ su šios sistemos vadovybe.

„Kadangi tokius tikslingus dalykus daro, aš galvojau, kad su ta politine komanda man nepakeliui tiesiog. Jeigu nevertino, kas per tris su puse metų ten buvo padaryta, o pradeda ieškoti kažkokių 20, 30 metų senumo įvykių... suprantu, kad kryptingai juda viskas į tą pusę“, – kalbėjo buvęs įstaigos vadovas.

Jis teigia su audito išvadomis nesąs susipažinęs ir neturėjo galimybės duoti paaiškinimų apie nustatytus pažeidimus bei ne kartą pabrėžė, kad absurdiška būtų jį kaltinti dėl problemų, įstaigoje egzistavusių dešimtmečiais.

V. Lamauskas teigė, kad jo vadovavimo metu pavyko pasiekti, kad būtų sumažintos subkultūros apraiškos, o vaikai turėtų užsiėmimus ir darbus, galėtų save realizuoti, tuo tarpu prijungus nepilnamečių pataisos namus su Kauno tardymo izoliatoriumi dalis šio įdirbio buvo sugriauta.

„Atleido didžiąją daugumą komandos, kuri kūrė visą tą aplinką, orientavosi į vaikų pokytį. (...) Kai tas sujungimas įvyko ir pusės žmonių neliko... aš nebesuprantu tada, kur link eina šita sistema ir tie vaikai iš principo paliekami likimo valiai“, – kalbėjo buvęs įstaigos vadovas.

Darbuotojų daugiau nei nuteistųjų

Šių metų kovą Vyriausybė nusprendė prijungti nepilnamečių tardymo izoliatorių prie Kauno tardymo izoliatoriaus – sujungtos įstaigų administracijos. Vykdant reorganizaciją įstaigoje ir buvo pradėtas auditas.

Audito ataskaitoje nurodoma, kad 2017–2019 metais pataisos namuose ir tardymo izoliatoriuje buvo laikoma tik apie 41 proc. didžiausio leistino laikyti asmenų skaičiaus, taigi, įstaiga veikė ne maksimaliu pajėgumu.

Mes kontroliuosime, kaip po audito ataskaitos yra trūkumai ištaisomi.

Taip pat nustatyta, jog šioje įstaigoje sąnaudos, tenkančios vienam laikomam asmeniui, pagal skirtingus rodiklius yra arba didžiausios, arba antros pagal dydį tarp visų Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų. Vienam nuteistajam šioje įstaigoje vidutiniškai teko daugiau kaip vienas darbuotojas, ir šis rodiklis yra daugiau nei dukart didesnis už visų įstaigų vidurkį.

Vis dėlto pastebima, kad situacija taisosi mažinant disproporciją tarp nuteistųjų ir darbuotojų.

Kalėjimų departamentas BNS informavo, kad Kauno tardymo izoliatoriuje sudaryta komisija, į kurią deleguoti ir departamento atstovai, vertinanti audito išvadas. Taip pat bus siekiama nustatyti pareigūnus, kurie galėjo padaryti nusižengimus ar drausmės pažeidimus.

„Komisijai baigus darbą ir įvertinus gautas audito išvadas, bus sprendžiama dėl tolesnių veiksmų, taip pat ir dėl V. Lamausko atsakomybės (jei bus pagrindas)“, – nurodė departamentas.

Ministras: kontroliuosime, kaip trūkumai ištaisomi

Teisingumo ministras taip pat sako, kad tai, ar nustatyti pažeidimai buvo netyčinės, ar piktybinės klaidos, paaiškės po Kalėjimų departamento atlikto audito vertinimo.

„Mes kontroliuosime, kaip po audito ataskaitos yra trūkumai ištaisomi“, – sakė ministras.

E. Jankevičius patvirtino, kad tokių dalykų kaip drožlių plokštės tarp gyvenamųjų nuteistųjų patalpų neturėtų būti ir pripažino, kad įkalinimo įstaigose yra įsisenėjusių nuteistųjų laikymo problemų, tačiau pabrėžė, kad jos yra pradėtos spręsti.

„Buvęs vadovas teisus – problemos sprendžiamos nebuvo dešimtmečiais – paprasčiausiai skirti lėšas geresnėms nuteistųjų sąlygoms buvo nepopuliaru, tačiau šiais metais kiekviena įstaiga renovuojasi, remontuojasi“, – teigė jis.

Pasak ministro, pirmiausia įstaigose įrenginėjamos kamerų tipo patalpos, kad asmenys įkalinimo įstaigose gyventų ne po keliolika ar keliasdešimt, o po kelis. Taip pat atnaujinama nuteistųjų sporto ir kita infrastruktūra.