„Buvo daug diskusijų su ekspertais dėl to, kiek tų pastatų turi būti, buvo kalbama apie žymiai didesnį skaičių, bet čia esame tikrai susimažinę iki protingos ribos. Kalbame tik apie teikimą į kandidatų sąrašą – tai reiškia, kad tų pastatų dar mažės“, – BNS sakė Kauno vicemeras Simonas Kairys.

Norint sudominti pasaulį ir pritraukti turistų srautus Kaunui, pasak jo, užtektų ir vieno pastato Pasaulio paveldo sąraše, tačiau to padaryti nepavyktų, nes net patys įspūdingiausi Kauno pastatai nėra pakankamai išskirtiniai, kad turėtų šansų po vieną patekti į šį sąrašą, o Kauno paraiška yra pagrįsta mieste išsidėsčiusia jų visuma bei jos sąryšiu miesto istorija.

„Mes galime teikti UNESCO ne atskirus pastatus, bet juos suvokti kaip visumą ir per jų reikšmę visiems procesams, kurie sekė po to“, – kalbėjo S.Kairys.

Modernistinio stiliaus pastatai Kaune ėmė kilti miestui tarpukariu tapus laikinąja Lietuvos sostine – tai nulėmė jų gausą centrinėje miesto dalyje.

Naujamiestyje koncentruojasi ir didžioji dauguma pastatų, kurie pretenduoja į UNESCO paveldą, – už jo ribų išeina tik funikulieriaus pastatų kompleksas ir Prisikėlimo bažnyčia, esantys Žaliakalnyje, bei Ginklavimo valdybos tyrimų laboratorijos pastatas – dabartinis KTU Chemijos fakultetas.

Sąraše taip pat yra Kauno centrinis paštas, Kauno miesto savivaldybės ir Filharmonijos pastatai, Karo muziejaus pastatas ir už jo esančių V.Putvinskio gatvės namų kompleksas, Pienocentro rūmai, „Romuvos“ kino teatras, Karininkų ramovė bei kiti gyvenamieji, administraciniai ar Kauno aukštosioms mokykloms priklausantys pastatai.

Pasak S.Kairio, apsiribojus centrine miesto dalimi, bus išvengta papildomų apribojimų, kurie būtų keliami pastatams, patekusiems į Pasaulio paveldo sąrašą: Naujamiesčio architektūra jau ir dabar yra griežtai saugoma, todėl tai neapribotų miesto plėtros.

„Mes vertinome tam tikras Kauno plėtros kryptis, kad jų neribotų, kad nebūtų didesnių suvaržymų. Jau dabar Naujamiesčio teritorija yra saugoma, kuri iš esmės ir bus ta zona, kur mes kalbame apie UNESCO“, – kalbėjo vicemeras.

Kauno parengtą paraišką įvertino Kultūros ministerijos sudaryta komisija. Rudenį šis sąrašas bus pateiktas tvirtinti miesto tarybai, o po to bus pateiktas į UNESCO Pasaulio paveldo kandidatų sąrašą (Tentative list). Šiame sąraše nuo 2003 metų yra vienas Lietuvos pateiktas objektas – Trakų pilis.

Pateikus šią paraišką, pasak S.Kairio, prasidės įdomiausias ir sudėtingiausias etapas: bus rengiamas kiekvieno iš pastatų aprašymas. Šio proceso metu, tikėtina, sutrumpės ir pats jų sąrašas.

„Tada kiekvienas pastatas turi turėti savo bylą, kurioje įvertinta, kokia bus to pastato ateitis, kaip bus saugojamas paveldas, kaip derės su kitais procesais mieste. Tai bus tikrai sudėtingas ir įdomus laikotarpis mieste“, – kalbėjo jis.

Iš kandidatų sąrašo paraiška vėliau gali arba iškristi, nepavykus pasiekti reikiamo progreso, arba galų gale būti pripažinta Pasaulio paveldu.

Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašomi išskirtinę visuotinę vertę turintys kultūros ir gamtos paveldo objektai bei vietovės.

Pernai pavasarį Europos komisija Kauno tarpukario architektūros pastatams suteikė Europos paveldo ženklą.