Užkliuvo remontas

Kaunietis Karolis Banys socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo trumpu vaizdo įrašu, kuriame matyti Maironio g. 13 pastatas. Vyrui užkliuvo, kad pirmame aukšte atliekamas remontas, tačiau jame autentikos esą neliko nė kvapo.

„Vyksta nenormalus remontas Maironio g. 13. Valstybės saugomą modernistinį pastatą, ant kurio kabo ir Europos paveldo ženklas, naujalietuviai ardo iš vidaus ir puošia šviežiai pagamintais plastikiniais langais!“ – pasipiktinimo neslėpė K.Banys, kuris pats su kolega yra suremontavęs tarpukario modernizmo stiliaus butą ir leidžia žmonėms pajusti to meto dvasią.

Maironio g. 13-asis namas yra vienas ryškiausių tarpukario modernizmo pavyzdžių. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Po kauniečio įrašu prasidėjo diskusija. Vieni tikino, kad pastato langai vis dėlto nesaugomi, nors ant jo ir kabo Europos paveldo ženklas. Todėl šiuo atveju esą nebūtina saugoti langų ir jie neprivalo būti tik mediniai.

„Deja, kultūros vertybių registre šio pastato langai neaprašyti kaip vertingoji savybė. Todėl toks sprendimas visiškai galimas“, – pastebėjo į diskusiją įsitraukęs Žilvinas.

Pats K.Banys stebėjosi, kad langai nėra vertybė ir tikino, kad vis dėlto gyventojams turėtų labiau rūpėti, kokiame name gyvena. Pasak jo, prie tokio fasado plastikiniai langai nedera, o mediniai sukurtų puikų vaizdą.

Kiti internautai svarstė, kam reikalingas Europos paveldo ženklas, jei nesaugomi svarbūs pastato elementai, kurie aiškiausiai matomi ir vizualiai keičia fasado išvaizdą.

„Pasižiūrėjus atidžiau nesunku matyti, kad mansardiniame aukšte vieno lango rėmas rudas, kai kurie gyventojai pasikeitę langus, bet išlaikę erkerio langų kampinį suapvalinimą, o kiti pažiūrėję paprasčiau ir įdėję kampinį, taip pat skiriasi langų rėmų storiai, varčių vietos ir pan. Beje, neužtenka žiūrėti į namo priekį. Pažiūrėjus į jo šoną matyti, kad ta fasado visuma jau senokai pakeista trimis skirtingo tipo langais“, – apie tai, kad ir kiti Maironio g. 13 namo gyventojai nesiekė išlaikyti autentiškų detalių, minėjo Žilvinas ir pridūrė, kad dabar nemažai kainuotų, jei  visiems gyventojams reikėtų atkurti tokius langus, kokie buvo įstatyti tarpukariu.

Vienas vertingiausių pastatų

Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyrius vedėjas Saulius Rimas „Kauno dienai“ patvirtino, kad Maironio g. 13 namas yra vienas vertingiausių Kauno pastatų, atspindintis tarpukario modernizmą.

„Namas yra Kultūros vertybių registre registruotas kultūros paveldo objektas – tai verslininkų Mozės ir Malkos Chaimsonų namas. Šis architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnis suprojektuotas ir 1933 m. statytas daugiabutis gyvenamasis namas laikomas vienu vertingiausių Kauno modernizmo pastatų. Apibendrinant nustatytas gausias vertingąsias savybes, yra saugomas namo fasadas, vidaus laiptinės interjeras, butuose išlikę autentiški elementai, tarpukario liftas ir t.t.“, – kuo pastatas unikalus, vardijo S.Rimas.

Prie tokio fasado plastikiniai langai nedera.

Atliko patikrinimą

Specialistas nurodė, kad, gavus pranešimą, kad minėto namo penktame bute vykdomi remonto darbai, buvo atliktas patikrinimas. Į apžiūrą vyko ir Kultūros paveldo departamento (KPD) ekspertai.

„Apžiūros metu nustatyta, kad buvo pakeisti penktojo buto langai – vietoj prieš kelis dešimtmečius įdėtų plastikinių langų su išorinėmis žaliuzėmis sumontuoti nauji langai, tačiau langų sudalinimas išlaikytas“, – teigė S.Rimas.

Vis dėlto Kultūros paveldo skyriaus vedėjas pastebėjo, kad šiame bute originalūs langai nebuvo išlikę, vertingosiose savybėse jie nebuvo nurodyti, todėl, vadovaujantis galiojančias teisės aktais, nėra teisinio pagrindo reikalauti, kad buto savininkas montuotų būtent medinius langus.

Kauniečiai atkreipė dėmesį, kad paveldo saugomame pastate montuojami plastikiniai langai. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

„Tokiais atvejais galime tik apeliuoti į pačių paveldo objektų valdytojų sąmoningumą“, – teigė S.Rimas.

KPD vyr. specialistas Andrius Liakas nurodė, kad, gavus pranešimą dėl esą plastikinių langų, iš pradžių patikrinimas buvo atliktas tik iš išorės, tačiau su buto savininku pavyko susitarti laiką ir tarpukario pastate buvo apžiūrėtas ir pats remontuojamas butas.

„Su Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vyr. specialistu Mindaugu Mažeika (dalyvaujant buto savininkui) patikrinome atliekamus remonto darbus penktame bute. Lyginant su buto pardavimo metu Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus darytame apžiūros akte esančiomis nuotraukomis, nustatyta, kad remonto metu buto planavimas nepakeistas, išsaugomi ir, pašalinus prieš kelis dešimtmečius įrengtas pakabinamas lubas, atidengti autentiški dekoratyviniai lubų kampų užapvalinimai. Pakeisti prieš kelis dešimtmečius įrengti plastikiniai langai su išorinėmis žaliuzėmis. Vietoj jų sumontuoti nauji mediniai langai“, – patikrinimo rezultatus vardijo A.Liakas, taip paneigdamas socialiniuose tinkluose paskleistus nuogąstavimus, kad plastikiniai langai nedera prie tarpukario modernizmo pastato fasado.

KPD vyr. specialistas aiškino, kad remonto metu galėjo būti girdimas prieš kelis dešimtmečius išlietų betoninių grindų ardymo darbų keliamas triukšmas, tačiau atliekant šiuos ir kitus šiame bute atliktus darbus nebuvo sužalotos kultūros paveldo objekto verslininkų M. ir M. Chaimsonų namo, Maironio g. 13, Kaune vertingosios savybės.

Ką duoda ženklas?

Kaip minėjome, Maironio g. 13-asis namas yra pažymėtas Europos kultūros paveldo ženklu. S.Rimas paaiškino, ką toks įvertinimas reiškia.

„Ant namo fasado esantis Europos paveldo ženklas (EPŽ) reiškia, kad šis pastatas yra vertingas objektas tarptautiniu mastu. Šiuo ženklu Kaune pažymėti vertingiausi tarpukario modernizmo pastatai“, – nurodė Kultūros paveldo skyriaus vedėjas.

Šiam pastatui suteiktas prestižinis Europos paveldo ženklas. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Kauno tarpukario modernistinei architektūrai Europos paveldo ženklas suteiktas 2015 m. Kartu su paraiška buvo pateiktas išskirtiniausių ir labiausiai laikinosios sostinės fenomeną reprezentuojančių pastatų, kurie buvo pažymėti EPŽ lentelėmis, sąrašas.

Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymas EPŽ lentelėmis pažymėtiems pastatams jokių išskirtinių apsaugos sąlygų nenumato, tačiau Kauno miesto savivaldybė savo iniciatyva yra nustačiusi juos kaip prioritetinius objektus vertinant gautas paraiškas dėl tvarkybos darbų finansavimo per Kauno miesto paveldotvarkos programą“, – apie tai, kad tarptautinėje arenoje toks paveldo ženklas suteikia prestižo, bet ne papildomą apsaugą, minėjo S.Rimas.