Sugrįžti, ir ne trumpam

Sezoną neseniai atidaręs tvaraus vandens turizmo pavyzdys Lietuvoje – kultūros laivas „Nemuno7“– vėl traukia lankytojus. Ši daugiafunkcė erdvė, suteikianti galimybę lankytojams susipažinti su istoriniu kontekstu ir patirti naujų meno, kūrybos ir kultūros formų, šįkart pasitarnavo kaip itin išraiškinga unikalios Kauno rajono turizmo dėlionės iliustracija.

Į tarptautinę konferenciją „Upių pakrančių vystymo reikšmė regiono turizmui“, kurią organizavo Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centras, susirinkę įstaigų, organizacijų, savivaldybių specialistai ir turizmo paslaugų teikėjai patys įsitikino neįtikėtina dėl aplinkosauginių priežasčių Nemuno vagai gilinti nebetinkamos naudoti žemkasės transformacija į kultūros renginių ir turizmo traukos objektą.

Konferencijoje mūsų šalies ir užsienio pranešėjai čia pat, prie Nemuno, esančioje Senojoje Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje, atgimusioje kaip įspūdinga kultūrinė erdvė, pristatė įvairių įgyvendintų upių pakrančių vystymo projektų ir vizijų.

Regimanto Zakšensko nuotr. 

Pasidalyta Lietuvoje, Latvijos, Belgijos, Prancūzijos, Ispanijos, Švedijos ir JAV patirtimi, siekiant upių pakrančių atgimimo, pramogų prie vandens ir vandenyje prieinamumo gerinimo, populiarumo didinimo tarp vietos gyventojų ir atvykstančių turistų.

Vidaus vandens kelių direkcijos laivybos darbų vadovas Simonas Kasputis apžvelgė vis platėjančias pramoginės laivybos galimybes Kauno regione.

Apie švedų patirtis, tiksliau, Malmės miesto sėkmės istoriją, pasakojo architektas, urbanistas, Malmės miesto planavimo biuro atstovas Džiugas Lukoševičius. Keli grandioziniai savivaldos sprendimai, tarp kurių – Eresundo tilto, vieno ilgiausių pasaulyje, jungiančio Malmę su Kopenhaga Danijoje, statyba, privertė miestą suklestėti.

Lauktas ir Deusto universiteto profesoriaus ‪Roberto San Salvadoro del Valle pranešimas apie Ispanijos uostamiestį Bilbao prie Nerviono upės, greta Biskajos įlankos. Dar vienas svečias, renginyje dalyvavęs nuotoliniu būdu, – Michaelis Guthrie, kurio darbai įvertinti daugeliu architektūros ir dizaino apdovanojimų. Jis kalbėjo apie vietovės kūrimą krantinėje. ‬

Suvienijo jėgas

Ši tarptautinė konferencija – viena Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną 2014–2020 m. programos projekto „Gyvenimas prie upių: turizmo produktų kūrimas, remiantis ankstesne ir dabartine Baltijos šalių istorija“ („Living Rivers“, Nr. LLI-474) dalių.

Susivieniję Kauno rajono, Koknesės ir Jaunjelgavos, esančių Latvijoje, specialistai, analizuodami kitų šalių, regionų, esančių prie vandens, patirtį, bendromis jėgomis didina savo krašto pakrančių patrauklumą, žadina žmonių smalsumą čia apsilankyti ir paįvairinti savo laisvalaikį ar atostogas.

Novatoriškų ir modernių būdų, kaip parodyti šlovingą istorinę paupio miestelių praeitį, dabartinį žavesį, paieškos tęsiasi ir toliau, tačiau projekto rezultatai – reikšmingai naudingi. „Projektas skirtas turizmo skatinimui ir jo plėtrai, pagrįstai istoriniu, gamtos ir kultūros paveldu, kurie yra susiję su gyvenimu prie upių. Tam svarbus ne tik infrastruktūros sukūrimas, bet ir informacijos apie įdomius objektus, vietoves sklaida. Mes turime, ką parodyti“, – akcentavo Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centro vadovė Emilė Kaminskaitė-Sutkuvienė.

Zapyškyje jau galvojama apie dar vienos prieplaukos poreikį. Mobilioji prieplauka prie Pyplių piliakalnio paįvairintų šio traukos objekto aplankymo ir kartu vandens turizmo galimybes.

Nuo šiol, išsiruošę į pėsčiųjų, dviračių ar kitokius žygius Kačerginėje, Zapyškyje, Kulautuvoje ir Vilkijoje, dairykitės QR kodų. Sukurta jų sistema, tarnaujanti kaip išmanus kelionių vadovas, neabejotinai praturtins viešnagę. Tarp išmaniai pristatomų 30 Kauno rajono ir 20 Latvijos objektų – kultūros, istorijos, gamtos paminklai, gatvės meno piešiniai. Miestelių įdomybės ir išskirtinumas ne tik aprašytas, bet ir sudėtas į atskirus vaizdo siužetus, kuriuos žiūrint, kad ir kur būtum, norisi pačiam apsilankyti šiose vietovėse.

Norui aplankyti naujas vietoves, patirti naujų pramogų, apsilankyti renginiuose, sugrįžti dar ne kartą ne tik trumpam, bet ir ilgiau paviešėti pasitarnaus projekto partnerių įgyvendinti bendri kultūriniai renginiai, iniciatyvos, informaciniai stendai Latvijoje ir informacinis terminalas Lietuvoje, mineralinio vandens biuvetės statyba Kulautuvoje.

Tarp įgyvendintų veiklų – jaunųjų tapytojų ir fotografų vizitai ir jų įspūdžiai, menininkų darbų parodų organizavimas.

Iššūkiai ir laimėjimai

Projekto „Living Rivers“ partneriai – Aizkrauklės regiono savivaldybė (Latvija), Kauno rajono savivaldybės administracija ir Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centras.

Projekto išlaidos sudaro kiek daugiau nei 590 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. finansavo Europos regioninės plėtros fondas. Projektą iš dalies finansavo ir 2014–2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programa. Projekto metu surengtos ekskursijos žiniasklaidos ir turizmo srities specialistams, keitimasis gerąja patirtimi su verslininkais, turizmo ir kultūros sričių specialistais.

Aizkrauklės regiono savivaldybės administracijos Turizmo skyriaus vedėjo pavaduotoja Lauma Arė, per konferenciją kalbėdama apie upių pakrančių vystymo iššūkius ir laimėjimus siekiant populiarinti tarpvalstybinį turizmą, pasakojo apie atnaujintus Jaunjelgavos miesto istorinius tyrimus, gautas istorines žinias apie prekybos upėmis laikotarpį, minėjo valčių parko kūrimą prie Kuoknesės pilies griuvėsių ir senovinių vandens transporto priemonių pavyzdžių statybą, transporto priemonių muziejaus kūrimą, poilsio vietų kūrimą kitame Dauguvos upės krante – Jaunjelgavos apskrityje. Tarp iššūkių – ir motorinio vandens transporto naudotojų noras plaukti kuo greičiau, taip pat tai, kad pavasarį Dauguva patvinsta, o vasarą labai nusenka, o tai sunkina laivybą.

Veiklos tęstinumas

Kauno rajono vicemeras Paulius Visockas priminė, kad Kauno rajone teka trys didžiosios upės – Nemunas, Neris ir Nevėžis, taip pat  Dubysa, Jiesia. „Kauno rajono kurortinę teritoriją, kurią sudaro trys Nemuno skalaujami miesteliai: Kulautuva, Kačerginė ir dalis Zapyškio, vystyti pradėjome daug anksčiau. Dar iki šio projekto atsirado mobiliosios prieplaukos, dviračių takai, jų sujungimas keltu per Nemuną ties Zapyškiu ir Kulautuva“, – kalbėjo P. Visockas.

Poilsis: Kauno rajono vicemeras P. Visockas visus kviečia atrasti nuostabias Kauno rajono vietas./ Kauno rajono savivaldybės nuotr. 

Keltas pritaikytas pėstiesiems, dviratininkams, taip pat žmonėms, turintiems judėjimo negalią. Dviračių takas ir jo jungtis per upę į Kauno rajoną pritraukia daug žmonių. „Padedant europinėms investicijoms pasiekiamas proveržis, atgyja turizmas, įsitraukia ir verslas“, – vardijo vicemeras. Savivaldybei sukūrus infrastruktūrą kyla kavinės, pradedamos teikti kitos paslaugos, organizuojami renginiai. Šiuo metu Kulautuvoje, Zapyškyje ir Kačerginėje ypač trūksta apgyvendinimo paslaugų, tai dar viena niša verslui.

Projektas „Gyvenimas prie upių: turizmo produktų kūrimas, remiantis ankstesne ir dabartine Baltijos šalių istorija“ yra sėkmingas Kauno rajono turizmo skatinimo veiklos tęstinumas.

Šis straipsnis parengtas naudojant ES finansinę paramą. Už šio straipsnio turinį atsako viešoji įstaiga Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centras. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi ES nuomonę.