Kauno socialdemokratai pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje užsiminė, kad kitų metų miesto biudžete gali būti sumažintos algos savivaldybės įstaigų darbuotojams bei padidinta miesto skolinimosi riba.

Kaip sakė konferencijoje dalyvavusios Seimo narės Birutė Vėsaitė ir Orinta Leiputė, Vyriausybės investicijas Kaune labiausiai stabdo šalies biudžete žiojėjanti skylė.

„53 mlrd. litų įsiskolinimų – tokia šalies biudžeto skola lemia, kad šalies miestai ne kažin ką gauna iš Vyriausybės investicijų programos. Padėtis įtempta, didžiausias projektas, be abejo, yra Panemunės tiltas. 5 mln. litų skirti savivaldybės – su tokia suma buvo gėda eiti į Vyriausybę ir prašyti dar pinigų”, – kad savivaldybė turi pati labiau pasistengti, tvirtino B.Vėsaitė.

Politikė pasakojo kalbėjusi su visais ministrais bei ministru pirmininku Algirdu Butkevičiumi dėl papildomos finansinės injekcijos tiltui. Pasak socialdemokratų, tiltas jiems ir toliau išlieka aukščiausiu prioritetu – kitaip nei planas statyti Kongresų rūmus.

Židrūnas Garšva užsiminė, kad socialdemokratai nepritaria svarstymams biudžete mažinti fondą visoms miesto sporto mokykloms.

„Siūlau nesivadovauti emocingais sprendimais, ruošiant biudžetą. Sporto mokyklos – ne komercinės įmonės, kurios turi užsidirbti“, ˜– sakė Ž.Garšva.

Kad tarp koalicijos partnerių šiuo metu kilusi įtampa, patvirtino ir O.Leiputė. Jos teigimu, svarstant biudžetą teks suremti ietis ir dėl socialinių darbuotojų, mokytojų atlyginimo išsaugojimo.

Visgi socialdemokratų frakcijos seniūnas Valys Venslovas užtikrino, kad tarp dviejų didžiųjų koalicijos partnerių – konservatorių ir socialdemokratų – trinties nėra.

„Be abejo, su partneriais ne vieną dieną dar sėdėsime prie ginčų stalo, tačiau jie bus išspręsti“, – sakė jis.

Jo teigimu, B.Vėsaitė kartu su vicemeru Vasilijumi Popovu lankysis Vyriausybėje, kur derins ir Kauno paskolos limito didinimą. Bus prašomą skolinimą didinti 25 proc. – nuo 40 iki 50 mln. litų. Socialdemokratai užsiminė, jog apie tokią galimybę yra užsiminęs ir premjeras A.Butkevičius, su sąlyga, kad šie skolinti pinigai galėtų būti skiriami tik investiciniams projektams. Šiuo metu Kauno miesto skola siekia apie 30 mln. litų.

Socialdemokratas tvirtino, kad lengviau turėtų atsikvėpti eilėse į darželius su mažyliais laukiantys tėveliai. Naujų vietų įrengimui, grupių praplėtimui biudžete numatyta per 2 mln. litų. Jei tokia suma bus patvirtinta biudžete, iš 1,5 tūkst. laukiančių vaikų, 620 jų kitų metų rugsėjį turėtų pradėti darželiuose. V.Venslovas, kalbėdamas apie ateinančių metų biudžetą, sakė didelį dėmesį kreipsiantis į namų įvažų remontą.

„Šiuo metu kaip tik vyksta biudžeto svarstymas. Dėsime visas pastangas, kad galutiniame ateinančių metų biudžeto plane šiai problemai spręsti būtų numatyta bent 2 mln. litų. Pirmiausia reiktų sutvarkyti įvažas į darželius, ligonines“, – sakė jis. Jo teigimu, šiuo metu numatoma 500 tūkst. litų suma – per maža.