Sezonas baigėsi
Kauno Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (PGV) specialistai siunčia aiškią žinutę – lipti ant užšalusių vandens telkinių jau labai pavojinga. Nors vietomis ledas atrodo storas, tačiau situacija gali staigiai pasikeisti.
Gelbėtojai pastebi, kad tiek ant Kauno marių, tiek ant kitų vandens telkinių vis dar lipa žmonės, manydami, kad ledas yra pakankamai storas ir juos išlaikys. Tačiau šiluma ledo sluoksnį gali greitai pakeisti, todėl šiuo metu yra didelė tikimybė įlūžti ar būti nuneštiems toli nuo kranto ant atskilusios ledo lyties. PGV specialistai pažymi, kad dėl menkos žuvelės tikrai neverta rizikuoti savo gyvybe.
„Galima drąsiai teigti, kad poledinės žūklės sezonas jau baigėsi. Šiaurinėse vandens telkinių pusėse ledas dar storas, bet tai nebėra rodiklis, nes situacija keičiasi ne dienomis, o valandomis. Tam įtaką daro povandeninės srovės, nendrėti krantai, saulė, tad jokie veiksniai nebegarantuoja saugios žvejybos ant ledo“, – nurodė Kauno PGV pamainos vadas, atliekantis naro funkcijas, Artūras Pertovas.
Jis tikino, kad gelbėtoju dirba jau 30 metų ir visada atsirasdavo tokių, kurie lipa ant ledo net ir tada, kai jis jau neatlaiko žmogaus svorio. Tiesa, dabartiniai žvejai apsirūpina ryšio priemonėmis, hidrokostiumais, su savimi turi smaigus, kitas priemones, kurios padėtų nenuskęsti ar įlūžus – nesušalti. Tačiau šios priemonės padeda ne visada. Pastarosiomis dienomis nuskendo žvejas, kuris, nors ir buvo apsirūpinęs papildoma įranga, tačiau nesugebėjo išlipti iš eketės ir sušalo.
Kitas pavojus, kai atšyla orai – vandens lygis pradeda kilnotis, tad nežinia, kurioje vietoje ledas skils. Gali būti, kad lytis atskils ir nuneš žmones tolyn, nebus kelio sugrįžti. Be to, taip suskilusios ir judančios ledo lytis gali prispausti galūnes.
Ką daryti įlūžus?
Gelbėtojai įspėja, kad jei be žvejybos negalite ir nusprendėte nepaisyti visų saugumo įspėjimų, apie savo žvejybos planus būtinai praneškite artimiesiems, žemėlapyje pažymėkite tikslią buvimo vietą. Įlūžus, pirmiausia reikia apie tai pranešti pagalbos numeriu 112, jei nėra ryšio priemonių – šauktis pagalbos.
„Mus riboja tik laikas ir atstumas iki skęstančiojo, nes žmogus, tarkime, Kauno mariose gali būti nuo Žiegždrių pusės, o gelbėtojai atvyks nuo miesto, tad 1,5 km iki jo greitai nenueisime. Reikia stengtis neeikvoti jėgų, bet ieškoti vietos, kur storiausias ledas. Tačiau iš savo praktikos galiu pasakyti, kad net ir man su visomis saugumo priemonėmis nėra paprasta išlipti. Pernai per pratybas įlūžau ir 20 minučių bandžiau išlipti. Geriausias sprendimas – dabar neiti ant ledo ir nerizikuoti“, – dar kartą apie pavojingą ledą įspėjo A. Petrovas.
Jei žmogus įlūžo į eketę, patariama bandyti užsikabinti toje pusėje, iš kurios atėjo, nes ten ledas, tikėtina, bus storesnis negu priekyje. Tačiau dabar ledas gali greitai trūkinėti, tad jis vis skilinės ir gali nebelikti tinkamos vietos, už kurios būtų galima užsikabinti. Jei pavyksta rasti storesnio ledo lopinėlį ir save ištraukti iš ledinio vandens, nereikia stotis – reikia ridentis toliau nuo eketės, kūnu sudarant kuo didesnę plokštumą.
Siekdami parodyti, kaip išlipti iš eketės, Kauno PGV specialistai specialiai įlūžo į Lampėdžio ežerą. Treniruoti gelbėtojai žino, kaip teisingai išlipti iš įlūžusio ledo, tačiau pripažįsta, kad nerimo vis tiek yra, nes nežinai, kokio storio ledas yra aplink tave ir ar pavyks išsikeberioti. Be to, įlūžusius žmones gelbėtojai taip pat bando pasiekti keliais būdais, pasitelkdami ne vieną narų komandą. Gelbėjimo operacijos metu naudojamos ledrogės, gelbėjimo virvės ir kitos priemonės, kad būtų galima ištraukti ir nelaimėlį, ir nenukentėtų patys gelbėtojai.
Jokie veiksniai nebegarantuoja saugios žvejybos ant ledo.
„Įlūžus gauni šoką, nesupranti, kas įvyko, nežinai, už kur užsikabinti. Jei ledas plonesnis, vis lūžti toliau, kol baigiasi jėgos. Apsivilkęs gerą hidrokostiumą, gal žmogus ir išsikapanos, bet kai drabužiai sušlampa, tai padaryti tampa labai sudėtinga“, – kalbėjo Kauno PGV gelbėtojas Antanas Matulionis, pademonstravęs, kaip reikia gelbėtis įlūžus į eketę.
Medikų instrukcijos
Įlūžęs į eketę, žmogus labai greitai gali sušalti. Ištraukus jį į krantą, būtina skubiai imtis veiksmų, kad nelaimėlis būtų sušildytas.
„Pirmiausia reikia nuo žmogaus pašalinti visus šlapius drabužius, jis turi likti nuogas. Jei įmanoma, jį reikia perkelti į šiltą patalpą ar automobilį. Taip pat reikia nusausinti visą žmogaus kūną, galvą. Tada reikia jį šildyti, nors tai ir nėra paprasta.
Jei yra galimybė, reikia jį aprengti sausais ir šiltais drabužiais. Rekomenduojama žmogų paguldyti horizontaliai. Automobiliuose yra pirmosios pagalbos rinkiniai, vadinamosios vaistinėlės, jose yra šildanti plėvelė, kuria žmogų galima apgaubti“, – kaip suteikti pirmąją pagalbą iš eketės ištrauktam žmogui, kalbėjo Kauno greitosios medicinos pagalbos slaugos specialistė Virginija Gutienė.
Dažnai tokį sušalusį žmogų norima šildyti duodant jam atsigerti karštos arbatos, tačiau medikai pažymi, kad karštas gėrimas sukelia per didelius temperatūrų svyravimus ir tai gali tik pakenkti. Sušalusiems žmonėms galima duoti atsigerti tik šiltą, o ne karštą gėrimą.
„Jei turime šiltų skysčių buteliukuose, galima jais papildomai žmogų šildyti aktyvinant jo centrinę kraujotaką. Tokius šildytuvus galima dėti ant kaklo, pažastyse ir kirkšnyse“, – nurodė V. Gutienė.
Ji pažymėjo, kad jeigu skenduolį reikia gaivinti, tai vienas žmogus turi atlikti širdies masažą, jei reikia, įpūtimus, o kitas turi nuvilkti šlapius drabužius ir stengtis jį sušildyti.
Naujausi komentarai